A\u0161tuonkojai gars\u0117ja kaip vieni geriausi\u0173 \u201epab\u0117gimo meistr\u0173\u201c gyv\u016bn\u0173 pasaulyje, ta\u010diau iki \u0161iol nebuvo iki galo ai\u0161ku, kaip jiems pavyksta prasigr\u016bsti pro, atrodyt\u0173, absurdi\u0161kai ma\u017eas angas. Dabar tyr\u0117jai j\u0173 judesius nufilmavo i\u0161 keli\u0173 kamp\u0173 ir i\u0161skaid\u0117 kadr\u0105 po kadro.<\/p>\n
Kaip apra\u0161o \u201eZME Science\u201c, analizuojant \u012fra\u0161us paai\u0161k\u0117jo, kad tai n\u0117ra vien paprastas k\u016bno \u201esuspaudimas\u201c \u2013 a\u0161tuonkojai taiko nuosekli\u0105, koordinuot\u0105 veiksm\u0173 sek\u0105. Priklausomai nuo angos dyd\u017eio, jie pereina tris arba keturis etapus, o galutin\u0117 k\u016bno dalis, kuri praeina pro ang\u0105, da\u017enai b\u016bna mantija.<\/p>\n
Tyrime dalyvavo trys paprastieji a\u0161tuonkojai (Octopus vulgaris) ir keturi jauni maj\u0173 a\u0161tuonkojai. Gyv\u016bnai buvo filmuojami bandant \u012fveikti skirtingo dyd\u017eio skyles skaidriose akrilo pertvarose, kad b\u016bt\u0173 galima tiksliai matyti judesius.<\/p>\n
Tokie rezultatai padeda geriau suprasti ne tik gyv\u016bn\u0173 elgsen\u0105, bet ir biomechanik\u0105: kaip lankstus k\u016bnas ir \u201ea\u0161tuonios rankos\u201c sugeba atlikti labai tikslius veiksmus. Ilgainiui tai gali b\u016bti naudinga ir in\u017einerijai \u2013 pavyzd\u017eiui, kuriant mink\u0161tuosius robotus, galin\u010dius prasiskverbti pro siauras ertmes.<\/p>\n
Analizuojant 30 s\u0117kming\u0173 prasiskverbim\u0173, kuriuos atliko paprastieji a\u0161tuonkojai, i\u0161ry\u0161k\u0117jo pasikartojanti rutina. Pirmiausia gyv\u016bnas tarsi \u201e\u017evalgosi\u201c \u2013 vien\u0105 \u010diuptuv\u0105 \u012fki\u0161a pro ang\u0105 ir \u012fvertina situacij\u0105.<\/p>\n
Tuomet pro ang\u0105 praki\u0161a dar kelis \u010diuptuvus \u2013 da\u017eniausiai i\u0161 viso tris\u2013penkis. \u012eki\u0161ti \u010diuptuvai kitoje pus\u0117je susirie\u010dia atgal, o j\u0173 siurbtukai \u012fsikimba \u012f pertvar\u0105.<\/p>\n
Tada a\u0161tuonkojis, standindamas ir tiesdamas \u010diuptuvus, pasitelkia juos kaip atram\u0105: atsispirdamas ir tuo pa\u010diu traukdamas, jis pritraukia likusias gal\u016bnes bei k\u016bn\u0105 ar\u010diau angos. Jei skyl\u0117 pakankamai didel\u0117, \u0161io trij\u0173 etap\u0173 plano paprastai u\u017etenka.<\/p>\n
Jei anga ank\u0161tesn\u0117, da\u017enai atsiranda papildomas \u2013 ketvirtasis \u2013 \u017eingsnis. Tokiu atveju a\u0161tuonkojis pirmiausia \u201esusitvarko\u201c su likusiais \u010diuptuvais, o tik tada perkelia galv\u0105 ir mantij\u0105, matomai sutraukdamas raumenis, kad \u0161i dalis tilpt\u0173 pro ang\u0105.<\/p>\n
Da\u017enai kartojamas teiginys, kad a\u0161tuonkojis gali pral\u012fsti pro bet koki\u0105 ang\u0105, jei tik pro j\u0105 telpa jo snapas. Ta\u010diau steb\u0117jimai rodo, kad realyb\u0117 sud\u0117tingesn\u0117: pro ang\u0105 turi prasigr\u016bsti ir storesn\u0117s \u010diuptuv\u0173 baz\u0117s, kurios gali tapti kli\u016btimi net tada, kai snapas teori\u0161kai tilpt\u0173.<\/p>\n
Tyr\u0117jai taip pat atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad reik\u0161m\u0117s gali tur\u0117ti ir strukt\u016bros aplink centrin\u0119 nerv\u0173 sistem\u0105. Kaip apytikris dyd\u017eio rodiklis buvo naudotas atstumas tarp aki\u0173.<\/p>\n
Maj\u0173 a\u0161tuonkojai suteik\u0117 papildom\u0105 u\u017euomin\u0105 apie ribas: jie nepra\u0117jo pro ma\u017eiausias, 10 milimetr\u0173 skyles. Kai buvo pasi\u016blytos skirtingo dyd\u017eio angos, gyv\u016bnai pirmiausia tyrin\u0117jo ma\u017eesn\u0119, bet galiausiai rinkosi didesn\u012f pra\u0117jim\u0105.<\/p>\n
Vis d\u0117lto lieka atviras klausimas, ar a\u0161tuonkojis i\u0161 anksto \u201esupranta\u201c, kad anga yra ne\u012fveikiama, ar tai paai\u0161k\u0117ja tik bandant. Patys autoriai pa\u017eymi, kad tam reik\u0117t\u0173 papildom\u0173 eksperiment\u0173.<\/p>\n
Mokslininkai jau seniai domisi, kaip a\u0161tuonkojai koordinuoja itin lankst\u0173 k\u016bn\u0105 ir a\u0161tuonias gal\u016bnes, gaudami mil\u017eini\u0161k\u0105 jutimin\u0117s informacijos kiek\u012f. \u0160is tyrimas i\u0161siskiria tuo, kad nagrin\u0117ja ne vieno \u010diuptuvo judes\u012f, o viso k\u016bno \u201estrategij\u0105\u201c, kai reikia \u012fveikti kli\u016bt\u012f.<\/p>\n
Tokia organizuota judesi\u0173 seka gali tapti \u012fkv\u0117pimu mink\u0161t\u0173j\u0173 robot\u0173 k\u016brimui. Pavyzd\u017eiui, ateityje tokie robotai gal\u0117t\u0173 prasiskverbti pro griuv\u0117sius ar siaurus ply\u0161ius gelb\u0117jimo operacijose, i\u0161laikydami viet\u0105 jutikliams ir \u012frankiams.<\/p>\n
Tyrimas publikuotas \u201eJournal of Experimental Biology\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Mokslininkai i\u0161 keli\u0173 kamp\u0173 nufilmavo a\u0161tuonkoj\u0173 \u201epab\u0117gimus\u201c ir nustat\u0117, kad jie pro siauras angas juda pagal ai\u0161ki\u0105 3\u20134 \u017eingsni\u0173 sek\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[36322],"tags":[1527,2318,6944,53690,6188,53689],"miestas":[],"class_list":["post-69818","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-idomybes","tag-astuonkojai","tag-biomechanika","tag-gyvunu-elgsena","tag-journal-of-experimental-biology","tag-juru-biologija","tag-minkstieji-robotai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69818","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69818"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69818\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69818"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69818"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69818"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=69818"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}