{"id":69842,"date":"2026-11-11T18:36:40","date_gmt":"2026-11-11T18:36:40","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/11\/misle-vidurzemio-juros-dugne-rasta-per-1-300-taisyklingu-ratu-aiskeja-ju-kilme\/"},"modified":"2026-11-11T18:36:40","modified_gmt":"2026-11-11T18:36:40","slug":"misle-vidurzemio-juros-dugne-rasta-per-1-300-taisyklingu-ratu-aiskeja-ju-kilme","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/11\/misle-vidurzemio-juros-dugne-rasta-per-1-300-taisyklingu-ratu-aiskeja-ju-kilme\/","title":{"rendered":"M\u012fsl\u0117 Vidur\u017eemio j\u016bros dugne: rasta per 1 300 taisykling\u0173 \u201erat\u0173\u201c, ai\u0161k\u0117ja j\u0173 kilm\u0117"},"content":{"rendered":"

Vidur\u017eemio j\u016bros dugne, netoli Korsikos, mokslininkus jau ne vienerius metus glumina ne\u012fprastas vaizdas: daugiau nei 1 300 taisykling\u0173 apskrit\u0173 formacij\u0173 su tamsiu ta\u0161ku per vidur\u012f. Strukt\u016bros primena vienodas \u201e\u017eymes\u201c, i\u0161sibars\u010diusias keli\u0173 kvadratini\u0173 kilometr\u0173 plote.<\/p>\n

\u0160ias formas pirmiausia pad\u0117jo pasteb\u0117ti sonaro vaizdai \u2013 jais j\u016bros dugn\u0105 prie\u0161 ma\u017edaug 15 met\u0173 analizavo Christine Pergent-Martini vadovaujama tyr\u0117j\u0173 grup\u0117. I\u0161 prad\u017ei\u0173 identifikuota tik kelios de\u0161imtys rat\u0173, ta\u010diau v\u0117liau paai\u0161k\u0117jo, kad j\u0173 \u2013 kur kas daugiau.<\/p>\n

Kaip ra\u0161o \u201eNational Geographic\u201c, rat\u0173 sankaupa yra ma\u017edaug 105\u2013125 metr\u0173 gylyje ir kiek daugiau nei u\u017e 20 kilometr\u0173 nuo Cap Corse ky\u0161ulio. D\u0117l tokio gylio ir vietos specifikos ilg\u0105 laik\u0105 tr\u016bko duomen\u0173, kas i\u0161 ties\u0173 sudaro \u0161iuos objektus.<\/p>\n

V\u0117lesn\u0117s ekspedicijos leido priart\u0117ti prie atsakymo: paai\u0161k\u0117jo, kad tai ne paprastos \u012fdubos sm\u0117lyje, o sud\u0117tingos biologin\u0117s formacijos. Jos tapo ir svarbia buveine \u012fvairiems j\u016br\u0173 organizmams, tod\u0117l tyr\u0117jai akcentuoja, kad svarbu ne tik i\u0161siai\u0161kinti kilm\u0119, bet ir apsaugoti \u0161i\u0105 teritorij\u0105.<\/p>\n

K\u0105 atskleid\u0117 nardymai ir m\u0117giniai<\/h2>\n

Tyr\u0117jams priart\u0117jus prie formacij\u0173, paai\u0161k\u0117jo, kad kiekvieno \u201erato\u201c centre yra kupolas, sudarytas i\u0161 raudon\u0173j\u0173 kalkini\u0173 dumbli\u0173 (krasnorost\u0173). Aplink j\u012f matyti \u0161viesesni\u0173 nuos\u0117d\u0173 zona, o i\u0161orinis \u017eiedas susiformav\u0119s i\u0161 \u012fvairi\u0173 kalkini\u0173 darini\u0173.<\/p>\n

Tarp j\u0173 minimi ir rodolitai \u2013 nedidel\u0117s, laisvai \u201ekeliaujan\u010dios\u201c kalkin\u0117s strukt\u016bros. Tokia sandara leid\u017eia manyti, kad kalbama apie nat\u016braliai susiklos\u010diusi\u0105 ekosistem\u0105, o ne atsitiktines geologines \u017eymes.<\/p>\n

Ekspedicij\u0173 metu ten aptikta \u012fvairi\u0173 organizm\u0173: kempini\u0173, koral\u0173, bestuburi\u0173, skirting\u0173 \u017euv\u0173 r\u016b\u0161i\u0173. Tai sustiprina vertinim\u0105, kad \u0161i vieta \u2013 i\u0161skirtinai vertinga biologine prasme.<\/p>\n

Dvi teorijos: ledynmetis arba karo laik\u0173 bombos<\/h2>\n

Viena i\u0161 hipotezi\u0173 sieja formacij\u0173 prad\u017ei\u0105 su paskutiniu ledynme\u010dio maksimumu \u2013 ma\u017edaug prie\u0161 21 t\u016bkstant\u012f met\u0173. 2020 metais i\u0161 centrini\u0173 dali\u0173 paimti m\u0117giniai buvo datuoti radiokarbono metodu, ir seniausias tirtas materialas siejamas b\u016btent su \u0161iuo laikotarpiu.<\/p>\n

Tuomet j\u016bros lygis buvo gerokai \u017eemesnis nei dabar, tod\u0117l \u0161is dugno ruo\u017eas buvo ar\u010diau pavir\u0161iaus ir gaudavo daugiau saul\u0117s \u0161viesos. Tokiomis s\u0105lygomis raudonieji dumbliai gal\u0117jo augti intensyviau, o v\u0117liau, kylant vandens lygiui, senosios kolonijos pama\u017eu nyko.<\/p>\n

Pagal \u0161i\u0105 versij\u0105, ma\u017edaug po 8 000 met\u0173, j\u016bros lygiui stabilizavusis, gal\u0117jo prasid\u0117ti antrasis kalkini\u0173 organizm\u0173 \u201estatybos\u201c etapas: aplink centrinius liku\u010dius ir rodolitus palaipsniui kauptis med\u017eiaga, formuojanti \u017eiedus. Vis d\u0117lto patys mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tai teb\u0117ra hipotez\u0117.<\/p>\n

2024 metais pasi\u016blytas ir visi\u0161kai kitoks paai\u0161kinimas. Marc Verlaque ir Charles-Fran\u00e7ois Boudouresque i\u0161k\u0117l\u0117 prielaid\u0105, kad dalis apskrit\u0173 strukt\u016br\u0173 gali b\u016bti susijusios su Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu \u2013 es\u0105 1943\u20131945 metais amerikie\u010di\u0173 l\u0117ktuvai, gr\u012f\u017edami i\u0161 misij\u0173 vir\u0161 Europos, netoli Korsikos gal\u0117jo \u012f j\u016br\u0105 i\u0161mesti nepanaudot\u0105 amunicij\u0105.<\/p>\n

Pagal \u0161i\u0105 versij\u0105, dabartiniai \u201eratai\u201c gal\u0117jo susiformuoti buvusi\u0173 sprogim\u0173 ar sm\u016bgi\u0173 vietose, o v\u0117liau jas kolonizavo j\u016br\u0173 organizmai. Tai reik\u0161t\u0173 antropogenin\u0119, palyginti nesen\u0105 kilm\u0119, ta\u010diau ir \u0161is ai\u0161kinimas kol kas n\u0117ra galutinai patvirtintas.<\/p>\n

Kod\u0117l formacijoms gali gr\u0117sti pavojus<\/h2>\n

Nepriklausomai nuo to, kuri kilm\u0117s versija pasitvirtint\u0173, ekspedicijos parod\u0117, kad teritorija yra jautri. Viena did\u017eiausi\u0173 gr\u0117smi\u0173 \u012fvardijama laiv\u0173 veikla \u2013 dideli\u0173 laiv\u0173 inkarai gali pa\u017eeisti trapias kalkines strukt\u016bras, kurioms susiformuoti gal\u0117jo prireikti labai ilgo laiko.<\/p>\n

Dalis rat\u0173 jau patenka \u012f Cap Corse ir Agriate j\u016brinio parko ribas, ta\u010diau mokslininkai ragina apsvarstyti platesn\u0119 apsaug\u0105 ir likusioms vietoms. J\u0173 teigimu, tai pad\u0117t\u0173 i\u0161saugoti unikali\u0105 buvein\u0119, kurios tikroji istorija dar tik ai\u0161kinama.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Netoli Korsikos 105\u2013125 m gylyje rasta per 1 300 apskrit\u0173 formacij\u0173: tyr\u0117jai svarsto, ar jos i\u0161 ledynme\u010dio laik\u0173, ar karo p\u0117dsakas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":69843,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[55268,49217,28662,55266,55267,30173,4167],"miestas":[],"class_list":["post-69842","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-juriniai-parkai","tag-juros-dugnas","tag-korsika","tag-raudonieji-dumbliai","tag-rodolitai","tag-sonaras","tag-vidurzemio-jura"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69842","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69842"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69842\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/69843"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69842"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69842"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69842"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=69842"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}