Alzheimerio liga da\u017enai vystosi tyliai, o pirmieji signalai gali pasirodyti dar gerokai iki diagnoz\u0117s. Specialistai pabr\u0117\u017eia, kad svarbiausia \u2013 pasteb\u0117ti ne pavien\u012f u\u017emar\u0161um\u0105, o nuolatin\u012f pokyt\u012f, kuris ima trukdyti kasdienybei.<\/p>\n
Kaip ra\u0161o \u201eEatingWell\u201c, vienas ai\u0161kiausi\u0173 \u012fsp\u0117jim\u0173 \u2013 atminties sutrikimai, d\u0117l kuri\u0173 \u017emogus ima pamir\u0161ti \u012fprastus dalykus: vardus, susitikimus ar k\u0105 tik \u012fvykusius pokalbius. Vis d\u0117lto atminties poky\u010diai neb\u016btinai rei\u0161kia demencij\u0105, ta\u010diau \u012f juos verta reaguoti.<\/p>\n
Moksl\u0173 daktaras Jordanas Weissas atkreipia d\u0117mes\u012f, kad simptomai prad\u017eioje gali b\u016bti labai subtil\u016bs ir lengvai \u201enura\u0161omi\u201c stresui, prastam miegui ar nat\u016braliam sen\u0117jimui. Jo teigimu, daugiausia nerimo tur\u0117t\u0173 kelti nuoseklus nukrypimas nuo \u017emogui \u012fprasto \u201ebazinio\u201c lygio, kai poky\u010diai da\u017en\u0117ja.<\/p>\n
Gydytojai pabr\u0117\u017eia ir praktin\u012f aspekt\u0105: jei sutrikimai ima kelti rizik\u0105 saugumui \u2013 pavyzd\u017eiui, paliekama \u012fjungta virykl\u0117, pasimetama vairuojant ar sunku atlikti kasdienes u\u017eduotis \u2013 delsti nereik\u0117t\u0173 ir vert\u0117t\u0173 pasikonsultuoti su sveikatos prie\u017ei\u016bros specialistu.<\/p>\n
U\u017emir\u0161ti kartais normalu, ta\u010diau problema atsiranda tada, kai atminties spragos pradeda ki\u0161tis \u012f kasdien\u012f gyvenim\u0105. Gydytoja Manisha Parulekar ai\u0161kina, kad da\u017enas pavyzdys \u2013 \u017emogus per trump\u0105 laik\u0105 kelis kartus u\u017eduoda t\u0105 pat\u012f klausim\u0105, n\u0117 nesuprasdamas, kad atsakym\u0105 jau gavo.<\/p>\n
Pasak specialist\u0117s, tai gali rodyti poky\u010dius hipokampe \u2013 smegen\u0173 dalyje, kuri svarbi naujoms trumpalaik\u0117ms atmintims apdoroti ir \u201e\u012fra\u0161yti\u201c.<\/p>\n
Gydytojas Paulas Schulzas pabr\u0117\u017eia, kad Alzheimerio liga da\u017eniau paveikia b\u016btent trumpalaik\u0119 atmint\u012f. D\u0117l to \u017emogus gali puikiai prisiminti \u012fvykius prie\u0161 de\u0161imtme\u010dius, bet sunkiai atkurti, apie k\u0105 kalb\u0117josi ryte ar kada suplanuotas vizitas pas gydytoj\u0105.<\/p>\n
Dar vienas ankstyvas signalas \u2013 kai tampa sud\u0117tinga atlikti \u012fprastus, gerai pa\u017e\u012fstamus darbus. Tai gali pasireik\u0161ti \u012fvairiai: pasiklystama va\u017eiuojant \u012f seniai lankom\u0105 parduotuv\u0119, sunku atlikti rutinines darbo u\u017eduotis ar net prisiminti m\u0117gstamo \u017eaidimo taisykles.<\/p>\n
M. Parulekar teigimu, toks sunkumas da\u017enai siejamas su vykdom\u0173j\u0173 funkcij\u0173 silpn\u0117jimu \u2013 tai yra smegen\u0173 geb\u0117jimu planuoti, organizuoti ir nuosekliai atlikti keli\u0173 \u017eingsni\u0173 veiksmus.<\/p>\n
\u012esp\u0117jamaisiais po\u017eymiais laikomi ir kalbos sutrikimai: sunku prisiminti \u012fprasto daikto pavadinim\u0105, nutr\u016bksta mintis pokalbio metu, \u017emogui darosi sunku ai\u0161kiai i\u0161reik\u0161ti save taip, kad tai ima pasteb\u0117ti aplinkiniai.<\/p>\n
J. Weissas atkreipia d\u0117mes\u012f, kad kalbos sunkumus gali sukelti ir kitos neurologin\u0117s ar medicinin\u0117s b\u016bkl\u0117s, ta\u010diau u\u017esit\u0119s\u0119s arba progresuojantis pokytis yra signalas, kur\u012f verta aptarti su gydytoju.<\/p>\n
Be to, problemos gali i\u0161ry\u0161k\u0117ti ir planuojant sud\u0117tingesnes u\u017eduotis: pavyzd\u017eiui, \u017emogus, anks\u010diau lengvai tvark\u0119s \u0161eimos finansus, ima kartoti klaidas apmok\u0117damas s\u0105skaitas, pasimeta gamindamas pagal seniai pa\u017e\u012fstam\u0105 recept\u0105 ar nebesugeba susid\u0117lioti darb\u0173, kurie turi kelis \u017eingsnius.<\/p>\n
Specialistai pabr\u0117\u017eia paprast\u0105 taisykl\u0119: svarbiausia yra ai\u0161kiai pastebimas pokytis nuo to, kaip \u017emogus funkcionavo anks\u010diau. Jei toks pokytis i\u0161lieka ir ima trukdyti kasdienybei, verta kreiptis \u012f sveikatos prie\u017ei\u016bros specialist\u0105, net jei kyla baim\u0117 ar g\u0117da, kad \u201egal nieko rimto\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Atminties sutrikimai, sunkumai atliekant \u012fprastas u\u017eduotis, kalbos ir planavimo problemos gali b\u016bti ankstyvi Alzheimerio ligos \u017eenklai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[51806],"tags":[3158,14002,2193,10008,4970,1744],"miestas":[],"class_list":["post-69876","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-sveika-mityba","tag-alzheimerio-liga","tag-atminties-sutrikimai","tag-demencija","tag-kognityviniai-sutrikimai","tag-neurologija","tag-senejimas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69876","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69876"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69876\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69876"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69876"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69876"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=69876"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}