Viduram\u017ei\u0173 kapaviet\u0117 Danijos Svendborgo ba\u017eny\u010dioje archeologams pateik\u0117 m\u012fsl\u0119: pagal statinio sluoksnius ir kapo viet\u0105 \u017emogus tur\u0117jo b\u016bti palaidotas po 1236 met\u0173, kai i\u0161kilo pranci\u0161kon\u0173 vienuolynas. Ta\u010diau radiokarboninis kaul\u0173 datavimas parod\u0117, kad mirtis gal\u0117jo \u012fvykti dar 1100\u20131155 metais \u2013 beveik \u0161imtme\u010diu anks\u010diau.<\/p>\n
Toks neatitikimas privert\u0117 ie\u0161koti paai\u0161kinimo ne kapo kontekste, o pa\u010diuose kauluose. Kaip ra\u0161o \u201eZME Science\u201c, nauja 27 viduram\u017ei\u0173 palaidojim\u0173 analiz\u0117 rodo, kad kai kuriuos datavimo \u201elaiko \u0161uolius\u201c gal\u0117jo sukelti g\u0117lavandeni\u0173 \u017euv\u0173 vartojimas.<\/p>\n
Tyr\u0117jai nustat\u0117, kad \u0161e\u0161i i\u0161 27 skelet\u0173 dav\u0117 datas, kurios nesiderino su palaidojimo viet\u0173 istorija. Kitaip tariant, radiokarbono testai juos \u201eperk\u0117l\u0117\u201c \u012f laikotarp\u012f, kai vienuolynai, kuriuose jie rasti, dar net nebuvo pastatyti.<\/p>\n
Pagrindin\u0117 hipotez\u0117 paprasta: \u017emogaus mityba gali i\u0161kreipti radiokarboninio datavimo rezultatus taip, kad palaikai atrodyt\u0173 net \u0161imtme\u010diais senesni, nei yra i\u0161 tikr\u0173j\u0173.<\/p>\n
Radiokarboninis datavimas remiasi anglies-14 izotopu. Kol organizmas gyvas, jis per maist\u0105 nuolat \u201epapildo\u201c anglies-14 atsargas \u2013 augalai j\u0105 gauna i\u0161 atmosferos, gyv\u016bnai su\u0117da augalus, o \u017emon\u0117s vartoja ir vienus, ir kitus.<\/p>\n
Mirus anglies-14 nebe\u012fsisavinama, o lik\u0119s izotopas pradeda irti \u017einomu tempu. I\u0161matav\u0119, kiek anglies-14 liko, mokslininkai apskai\u010diuoja, kada organizmas mir\u0117.<\/p>\n
Problema ta, kad anglis \u012f mitybos grandin\u0119 ne visada patenka tiesiai i\u0161 atmosferos. Up\u0117se ir e\u017eeruose gali b\u016bti \u201esenos\u201c geologin\u0117s kilm\u0117s anglies, kurioje anglies-14 beveik neb\u0117ra \u2013 tod\u0117l ja mintantys organizmai laboratorijoje gali pasirodyti daug senesni.<\/p>\n
G\u0117lavanden\u0117s \u017euvys gali sukaupti sen\u0105, i\u0161 nuogul\u0173 ar uolien\u0173 \u012f vanden\u012f patenkan\u010di\u0105 angl\u012f. Kai \u017emogus ilg\u0105 laik\u0105 valgo daug toki\u0173 \u017euv\u0173, dalis \u0161ios anglies patenka \u012f kaulus.<\/p>\n
D\u0117l to du tais pa\u010diais metais mir\u0119 \u017emon\u0117s teori\u0161kai gali \u201egauti\u201c labai skirtingas radiokarbonines datas \u2013 priklausomai nuo to, kiek j\u0173 racione buvo g\u0117lavandeni\u0173 \u017euv\u0173. \u0160is rei\u0161kinys vadinamas g\u0117lavandenio rezervuaro efektu.<\/p>\n
Straipsnyje pabr\u0117\u017eiama, kad paklaida gali b\u016bti didel\u0117: kra\u0161tutiniais atvejais Reino \u017euvys gali atrodyti iki 1 300 met\u0173 senesn\u0117s nei sausumos gyv\u016bnai, gyven\u0119 tuo pa\u010diu metu. S\u016briavanden\u0117s \u017euvys taip pat sukelia pana\u0161\u0173 efekt\u0105, ta\u010diau jis da\u017eniausiai labiau nusp\u0117jamas \u2013 pavyzd\u017eiui, \u0160iaur\u0117s j\u016broje minimas ma\u017edaug 400 met\u0173 \u201eposlinkis\u201c.<\/p>\n
Archeologai jau \u012fprat\u0119 taikyti korekcijas j\u016br\u0173 g\u0117ryb\u0117ms, ta\u010diau g\u0117lavanden\u0117s sistemos yra daug \u012fvairesn\u0117s: srauniose up\u0117se poveikis gali b\u016bti ry\u0161kus, o kai kuriuose stovin\u010diuose vandens telkiniuose \u2013 beveik i\u0161nykti, nes vanduo su atmosfera pasiekia pusiausvyr\u0105.<\/p>\n
Viduram\u017eiais g\u0117lavanden\u0117s \u017euvys daugeliui europie\u010di\u0173 nebuvo retas patiekalas. Gav\u0117nios ir kit\u0173 pasninko laikotarpi\u0173 tradicijos ribojo sausumos gyv\u016bn\u0173 m\u0117s\u0105, o \u017euvis buvo leid\u017eiama \u2013 kai kur ji tapdavo svarbia kasdien\u0117s mitybos dalimi.<\/p>\n
Tod\u0117l vienuolyn\u0173 kapin\u0117s yra patraukli vieta tikrinti, kaip mityba veikia datavim\u0105: pastat\u0173 statybos datos da\u017enai istori\u0161kai \u017einomos, tad palaidojimai logi\u0161kai negali b\u016bti senesni u\u017e pa\u010dius statinius.<\/p>\n
Tyrime analizuoti 27 skeletai i\u0161 septyni\u0173 vienuolyn\u0173 laidojimo viet\u0173 Danijoje ir \u0161iaurin\u0117je Vokietijoje. Pateikti ir ry\u0161k\u016bs pavyzd\u017eiai: Viborge vienas skeletas radiokarbonu datuotas 775\u2013975 metais, nors vienuolynas, kaip nurodoma, \u012fkurtas 1120 metais; dar vienas atvejis \u2013 Olborge, kur datos siek\u0117 775\u2013990 metus, nors pranci\u0161kon\u0173 vienuolynas \u012fkurtas 1240 metais.<\/p>\n
Kad patikrint\u0173 mitybos \u012ftak\u0105, mokslininkai ie\u0161ko chemini\u0173 \u201ep\u0117dsak\u0173\u201c kauluose. Visi 27 skeletai parod\u0117 padid\u0117jusius azoto-15 lygius \u2013 stabil\u0173 izotop\u0105, kuris gali pad\u0117ti spr\u0119sti apie baltym\u0173 \u0161altinius \u017emogaus racione.<\/p>\n
Kartu naudojant anglies izotop\u0173 matavimus ir archeologin\u012f kontekst\u0105, tyr\u0117jai padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad \u0161ie \u017emon\u0117s vartojo nema\u017eai g\u0117lavanden\u0117s kilm\u0117s baltym\u0173. Tuomet, lyginant izotop\u0173 santykius su vietiniais \u201ebaziniais\u201c sausumos augal\u0173, gyvuli\u0173 ir vandens organizm\u0173 rodikliais, galima modeliuoti, kiek \u017euvies sudar\u0117 mityb\u0105, ir apskai\u010diuoti individuali\u0105 korekcij\u0105 datoms.<\/p>\n
Vis d\u0117lto pabr\u0117\u017eiama, kad d\u0117l dideli\u0173 skirtum\u0173 tarp g\u0117lavandeni\u0173 ekosistem\u0173 lieka neapibr\u0117\u017etumo. Ta\u010diau dietos nustatymas prie\u0161 interpretuojant radiokarbono rezultatus laikomas viena svarbiausi\u0173 priemoni\u0173, padedan\u010di\u0173 \u201eneperkelti\u201c i\u0161tis\u0173 bendruomeni\u0173 \u012f neteising\u0105 \u0161imtmet\u012f.<\/p>\n
Pana\u0161i problema anks\u010diau buvo pasteb\u0117ta ir kitur: minimas atvejis, kai Anglijos karaliaus Richardo III palaikai i\u0161 prad\u017ei\u0173 atrod\u0117 senesni, kol buvo atsi\u017evelgta \u012f jo mityboje buvusias j\u016br\u0173 g\u0117rybes. Naujausi aptariami rezultatai publikuoti \u017eurnale \u201enpj Heritage Science\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Radiokarboninis datavimas gali \u201epasendinti\u201c palaikus, jei \u017emogus valg\u0117 daug g\u0117lavandeni\u0173 \u017euv\u0173 \u2013 tyrimas rodo, kad paklaida siekia \u0161imtme\u010dius.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[850,4505,21977,55294,882,3034],"miestas":[],"class_list":["post-69878","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-archeologija","tag-danija","tag-gelavandenes-zuvys","tag-izotopu-analize","tag-radiokarboninis-datavimas","tag-viduramziai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69878","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69878"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69878\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69878"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69878"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69878"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=69878"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}