Geologai jau daugiau kaip \u0161imtmet\u012f \u017eino, kad \u017dem\u0117s uolien\u0173 sluoksniuose kai kur tiesiog \u201ei\u0161krenta\u201c mil\u017eini\u0161kas laiko tarpas \u2013 tr\u016bksta \u0161imt\u0173 milijon\u0173 ar net beveik milijardo met\u0173. Dabar mokslininkai si\u016blo paai\u0161kinim\u0105, kur dingo \u0161i planeta\u0328 \u201ei\u0161trynusi\u201c istorijos dalis.<\/p>\n
Nauji tyrimo rezultatai, paskelbti \u017eurnale \u201eNature\u201c, ai\u0161kina, kad kai kurie \u017eemynai buvo pakelti auk\u0161tai vir\u0161 j\u016bros lygio d\u0117l gili\u0173 proces\u0173 \u017dem\u0117s gelm\u0117se. V\u0117liau j\u0173 pavir\u0161i\u0173 ilg\u0105 laik\u0105 intensyviai \u201enu\u0161lifavo\u201c did\u017eiuliai ledo skydai, nu\u0117sdami anks\u010diau susikaupusius nuogul\u0173 sluoksnius.<\/p>\n
\u0160is rei\u0161kinys geologijoje vadinamas Did\u017ei\u0105ja nes\u0105laja (angl. Great Unconformity). Vietoje \u012fprastos nuoseklios \u201eseniausia apa\u010dioje \u2013 jauniausia vir\u0161uje\u201c sekos kai kur aptinkamas staigus \u0161uolis: ant labai seno kristalinio pamato guli gerokai jaunesni nuos\u0117diniai sluoksniai, o tarpin\u0117 \u201eknygos dalis\u201c \u2013 dingusi.<\/p>\n
Toks laiko tarpas svarbus ne tik geologams. Jaunesni sluoksniai daug kur sutampa su laikotarpiu, kai \u017dem\u0117je smarkiai i\u0161augo gyvyb\u0117s form\u0173 \u012fvairov\u0117 \u2013 vadinamuoju kambro sprogimu, prasid\u0117jusiu ma\u017edaug prie\u0161 540 milijon\u0173 met\u0173.<\/p>\n
Did\u017eioji nes\u0105laja gerai matoma, pavyzd\u017eiui, \u0160iaur\u0117s Amerikoje esan\u010diame Did\u017eiajame kanjone: palyginti jauni, ma\u017edaug 540 milijon\u0173 met\u0173 ar jaunesni nuos\u0117diniai sluoksniai guli tiesiai ant iki 2 milijard\u0173 met\u0173 senumo kristalini\u0173 uolien\u0173.<\/p>\n
Tarpe tarp j\u0173 tur\u0117t\u0173 b\u016bti ilga geologin\u0117 seka, ta\u010diau jos n\u0117ra \u2013 tarsi i\u0161 archyvo b\u016bt\u0173 i\u0161pl\u0117\u0161ta dalis lap\u0173. Kai kur \u0161is \u201eprarastas\u201c laikas sudaro reik\u0161ming\u0105 \u017dem\u0117s istorijos dal\u012f.<\/p>\n
Mokslininkai seniai svarst\u0117, kas gal\u0117jo taip pla\u010diai \u201enuvalyti\u201c \u017eemyn\u0173 pavir\u0161i\u0173. Buvo keliamos \u012fvairios hipotez\u0117s \u2013 nuo pasaulinio apled\u0117jimo ir ledo skyd\u0173 erozijos iki tektonini\u0173 pertvark\u0173, kalnodaros, vulkanizmo ar net pasaulinio j\u016bros lygio svyravim\u0173.<\/p>\n
Tyr\u0117jai Did\u017eiosios nes\u0105lajos kilm\u0119 susiejo su konvekcija \u017dem\u0117s mantijoje \u2013 ma\u017edaug 2 900 kilometr\u0173 storio kar\u0161t\u0173, kiet\u0173 uolien\u0173 sluoksnyje, kuris juda labai l\u0117tai, per de\u0161imtis ar \u0161imtus milijon\u0173 met\u0173.<\/p>\n
Tokie judesiai gali kelti ar leisti \u017dem\u0117s pavir\u0161i\u0173 \u0161imtais metr\u0173, nes \u017eemynai \u201eplaukia\u201c ant mantijos. Autoriai, naudodami Austrijos superkompiuter\u012f \u201eGadi\u201c, modeliuodami \u012fvertino, kaip \u0161ie procesai gal\u0117jo veikti \u017eemynus per pastar\u0105j\u012f milijard\u0105 met\u0173.<\/p>\n
Modeliai rod\u0117, kad senoviniai \u017eemyniniai blokai \u2013 Laurentija (dabar didel\u0117 \u0160iaur\u0117s Amerikos dalis), Baltika (dalis \u0161iaurin\u0117s Europos) ir \u0160iaur\u0117s Kinija \u2013 buvo keliami nuo ma\u017edaug prie\u0161 1 milijard\u0105 met\u0173 iki ma\u017edaug prie\u0161 540 milijon\u0173 met\u0173. V\u0117lesniu laikotarpiu jie, prie\u0161ingai, buvo traukiami \u017eemyn.<\/p>\n
Tokia \u201eauk\u0161tyn\u2013\u017eemyn\u201c dinamika, tyr\u0117j\u0173 teigimu, palanki scenarijui: pakilus \u017eemynui, \u012f pavir\u0161i\u0173 i\u0161kildavo kristalinis pagrindas, o anks\u010diau susikaup\u0119 nuos\u0117diniai sluoksniai b\u016bdavo nuardomi. Kai blokai v\u0117l nusileisdavo, prad\u0117davo kauptis naujos nuos\u0117dos, kurios ir i\u0161liko iki m\u016bs\u0173 dien\u0173.<\/p>\n
Ypa\u010d svarbu tai, kad modeliuose numatytas \u017eemyn\u0173 pakilimas sutapo su \u201eSniego gni\u016b\u017et\u0117s \u017dem\u0117s\u201c laikotarpiu, trukusiu ma\u017edaug nuo 720 iki 635 milijon\u0173 met\u0173 prie\u0161 dabart\u012f. Tuomet, kaip manoma, did\u017eiuliai ledo skydai deng\u0117 dideles planetos teritorijas.<\/p>\n
Tyrime pabr\u0117\u017eiama, kad ledynai ir ledo skydai gali b\u016bti ypa\u010d efektyv\u016bs \u201e\u017eemyn\u0173 \u0161lifuotojai\u201c \u2013 kai kur net veiksmingesni u\u017e upi\u0173 erozij\u0105, nes slenkantis ledas mechani\u0161kai gramdo pavir\u0161i\u0173 did\u017eiuliais plotais ir ilg\u0105 laik\u0105.<\/p>\n
Autoriai atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f ir \u012f skirtumus tarp \u017eemyn\u0173: pavyzd\u017eiui, Australija ir Piet\u0173 Amerika, pagal j\u0173 analiz\u0119, nuo ma\u017edaug prie\u0161 900 milijon\u0173 met\u0173 patyr\u0117 tik du pakilimo ir nusileidimo ciklus, tod\u0117l s\u0105lygos Did\u017eiajai nes\u0105lajai susiformuoti ir i\u0161likti buvo ma\u017eiau palankios \u2013 ir ten jos p\u0117dsak\u0173 aptinkama ma\u017eiau.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 i\u0161vada paprasta: \u201eding\u0119\u201c \u017dem\u0117s geologinio archyvo puslapiai grei\u010diausiai yra gili\u0173 planetos proces\u0173 pasekm\u0117 \u2013 mantijos jud\u0117jimo, kuris pak\u0117l\u0117 \u017eemynus, ir v\u0117liau ledo, kuris j\u0173 pavir\u0161i\u0173 ilgam \u201enuval\u0117\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u017dem\u0117s uolien\u0173 sluoksniuose kai kur tr\u016bksta iki milijardo met\u0173. Naujas tyrimas ai\u0161kina, kad tai nul\u0117m\u0117 mantijos jud\u0117jimas ir \u017eemynus \u0161lifav\u0119 ledo skydai.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[55297,6570,30856,3709,55298,55296,32905],"miestas":[],"class_list":["post-69880","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-didzioji-nesalaja","tag-erozija","tag-kambro-sprogimas","tag-ledynai","tag-sniego-gniuztes-zeme","tag-zemes-geologija","tag-zemes-mantija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69880","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69880"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69880\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69880"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69880"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69880"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=69880"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}