Gili\u0173 gausa ruden\u012f gali b\u016bti ne vien gra\u017eus vaizdas po \u0105\u017euolais \u2013 ji gali pad\u0117ti nusp\u0117ti, ar po beveik dvej\u0173 met\u0173 bus daugiau erki\u0173 ir didesn\u0117 Laimo ligos rizika.<\/p>\n
Tok\u012f ry\u0161\u012f po daugiau nei 35 met\u0173 steb\u0117jim\u0173 Niujorko valstijoje nustat\u0117 tyr\u0117jai, analizav\u0119 ilgalaikius laukin\u0117s gamtos ir ekosistemos duomenis, skelbia \u201eZME Science\u201c.<\/p>\n
Mechanizmas \u2013 grandinin\u0117 reakcija: vadinamaisiais \u201ederlingais\u201c \u0105\u017euol\u0173 metais mi\u0161kuose pribyra itin daug gili\u0173, tod\u0117l geriau i\u0161gyvena ir spar\u010diai gaus\u0117ja baltakoj\u0117s pel\u0117s.<\/p>\n
Daugiau peli\u0173 rei\u0161kia daugiau \u201e\u0161eiminink\u0173\u201c erki\u0173 lervoms: jos s\u0117kmingiau prisimaitina, v\u0117liau virsta nimfomis, o b\u016btent nimfos laikomos pagrindiniu Laimo ligos plitimo veiksniu \u017emon\u0117ms.<\/p>\n
\u0104\u017euolai kas kelerius metus subrandina ne\u012fprastai didel\u012f gili\u0173 kiek\u012f \u2013 tai mi\u0161ko gyv\u016bnams tampa gausiu maisto \u0161altiniu. Baltakoj\u0117ms pel\u0117ms toks \u201ebufetas\u201c gali lemti populiacijos \u0161uol\u012f.<\/p>\n
Erk\u0117s tuo metu tarsi laukia savo eil\u0117s. I\u0161siritusios lervos da\u017eniausiai dar neb\u016bna u\u017ekr\u0117stos Laimo lig\u0105 sukelian\u010dia bakterija, ta\u010diau joms b\u016btinas kraujo maitinimasis, kad gal\u0117t\u0173 vystytis toliau.<\/p>\n
Baltakoj\u0117s pel\u0117s \u2013 itin palank\u016bs \u0161eimininkai: ant j\u0173 lervos lengvai prisimaitina, o pa\u010dios pel\u0117s veiksmingai perduoda bakterij\u0105 erk\u0117ms. Prisisiurbusios lervos v\u0117liau virsta nimfomis \u2013 b\u016btent \u0161i stadija kitais metais da\u017enai \u201esusitinka\u201c su \u017emogumi.<\/p>\n
D\u0117l to, pasak tyr\u0117j\u0173, susidaro u\u017edelsta reakcija: gili\u0173 perteklius vienais metais gali signalizuoti didesn\u012f nimf\u0173 skai\u010di\u0173 po ma\u017edaug dvej\u0173 vasar\u0173.<\/p>\n
Naujoje analiz\u0117je, publikuotoje \u201eProceedings of the National Academy of Sciences\u201c, vertinti nuo 1991 met\u0173 Cary ekosistem\u0173 tyrim\u0173 institute (Dutchess apygarda, Niujorkas) kaupti steb\u0117jimai.<\/p>\n
Pagal geriausiai duomenis atitikus\u012f statistin\u012f model\u012f, po met\u0173, kai peli\u0173 b\u016bdavo daug, v\u0117liau fiksuota apie 40 proc. daugiau erki\u0173 nimf\u0173. Tuo pa\u010diu nustatyta, kad gili\u0173 kiekis pad\u0117jo prognozuoti peli\u0173 gaus\u0105 ankstesniais metais.<\/p>\n
Kitaip tariant, galim\u0105 erki\u0173 \u201ebum\u0105\u201c tyr\u0117jai mat\u0117 dar iki tol, kol nimfos realiai pasirodydavo aplinkoje.<\/p>\n
Ilg\u0105 laik\u0105 Laimo liga da\u017enai sieta su elniais, nes suaugusios erk\u0117s neretai minta ant j\u0173 ir poruojasi. Viena prisimaitinusi patel\u0117 gali pad\u0117ti t\u016bkstan\u010dius kiau\u0161in\u0117li\u0173.<\/p>\n
Vis d\u0117lto ilgalaikiai duomenys tyrimo vietose parod\u0117, kad nors elni\u0173 gausa per steb\u0117jimo laikotarp\u012f svyravo daugiau nei \u0161e\u0161iskart, statisti\u0161kai reik\u0161mingo ry\u0161io su nimf\u0173 gausa po dvej\u0173 met\u0173 nustatyti nepavyko.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia: elniai erki\u0173 gyvavimo cikle svarb\u016bs, ta\u010diau \u0161iose vietov\u0117se jie nebuvo patikimas rodiklis, leid\u017eiantis paai\u0161kinti kasmetinius nimf\u0173 skai\u010diaus svyravimus.<\/p>\n
I\u0161 prad\u017ei\u0173 manyta, kad daugiau peli\u0173 tur\u0117t\u0173 reik\u0161ti ir didesn\u0119 dal\u012f u\u017ekr\u0117st\u0173 erki\u0173. Ta\u010diau steb\u0117jimai tokios tiesiogin\u0117s priklausomyb\u0117s nepatvirtino.<\/p>\n
Per ilg\u0105 laik\u0105 tyrimo vietose ma\u017edaug 15\u201330 proc. nimf\u0173 ne\u0161iojo Laimo ligos bakterij\u0105, o \u0161is rodiklis i\u0161liko gana stabilus net ir kintant peli\u0173 gausai.<\/p>\n
Galimas paai\u0161kinimas \u2013 platus erki\u0173 \u201emeniu\u201c: jos minta ir vover\u0117mis, burundukais, pauk\u0161\u010diais bei kitais gyv\u016bnais, kurie bakterij\u0105 perduoda pras\u010diau. Tod\u0117l svarbu ne vien peli\u0173 kiekis, o tai, kaip erki\u0173 kraujo maitinimasis pasiskirsto visoje gyv\u016bn\u0173 bendrijoje.<\/p>\n
Vis d\u0117lto, jei tikslas \u2013 anksti \u012fvertinti galim\u0105 rizikos \u0161uol\u012f, netik\u0117tai naudingas rodiklis pasirod\u0117 b\u016btent gili\u0173 gausa.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad vien gili\u0173 skai\u010diavimas pats savaime neleid\u017eia tiksliai prognozuoti Laimo ligos protr\u016bki\u0173. Ta\u010diau kartu su duomenimis apie peli\u0173 populiacijas, erki\u0173 gaus\u0105 ir platesn\u0119 ekosistem\u0105 tai gali tapti ankstyvu signalu.<\/p>\n
Toks persp\u0117jimas, j\u0173 teigimu, gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti visuomen\u0117s sveikatos specialistams i\u0161 anksto planuoti informavimo kampanijas ir prevencijos priemones.<\/p>\n
Nors erk\u0117s \u012fkandimas \u012fvyksta per akimirk\u0105, s\u0105lygos, d\u0117l kuri\u0173 j\u0173 mi\u0161kuose ir pievose padaug\u0117ja, gali susiformuoti gerokai anks\u010diau \u2013 pradedant tuo, kiek s\u0117kl\u0173 ruden\u012f pabir\u0117ja nuo \u0105\u017euolo \u0161ak\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Ilgame\u010diai steb\u0117jimai rodo: gili\u0173 gausa gali pad\u0117ti beveik dvejais metais \u012f priek\u012f nusp\u0117ti erki\u0173 nimf\u0173 padid\u0117jim\u0105 ir Laimo ligos rizik\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[8096,55303,151,293,44420,2075,3389],"miestas":[],"class_list":["post-69882","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-azuolai","tag-baltakojes-peles","tag-ekosistemos","tag-erkes","tag-giles","tag-laimo-liga","tag-niujorkas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69882","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69882"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69882\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69882"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69882"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69882"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=69882"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}