Did\u017eiojo kanjono \u0161laituose geologus seniai glumina mil\u017eini\u0161ka \u201etu\u0161\u010dia\u201c \u017dem\u0117s istorijos atkarpa: daugiau nei 1 mlrd. met\u0173 laikotarpis, kurio p\u0117dsak\u0173 uolien\u0173 sluoksniuose tiesiog n\u0117ra. Dabar mokslininkai pateik\u0117 nauj\u0105 paai\u0161kinim\u0105, kod\u0117l taip nutiko.<\/p>\n
Kaip ra\u0161oma \u201eNature\u201c paskelbtame tyrime, atsakymas gali slyp\u0117ti giliai po m\u016bs\u0173 kojomis \u2013 \u017dem\u0117s mantijoje. Tyr\u0117j\u0173 modelis rodo, kad l\u0117ta, \u0161ilumos varoma mantijos cirkuliacija tam tikru laikotarpiu k\u0117l\u0117 \u017eemynus auk\u0161tyn, o tai skatino intensyvi\u0105 erozij\u0105.<\/p>\n
Did\u017eiajame kanjone \u0161is rei\u0161kinys matomas itin ai\u0161kiai: labai seni metamorfiniai ir magminiai uolien\u0173 sluoksniai, susidar\u0119 prie\u0161 ma\u017edaug 1,7 mlrd. met\u0173, guli tiesiai po daug jaunesn\u0117mis nuogulin\u0117mis uolienomis, nus\u0117dusiomis prie\u0161 ma\u017edaug 500 mln. met\u0173. Tarp j\u0173 tr\u016bksta ma\u017edaug 1,2 mlrd. met\u0173 geologinio \u201e\u012fra\u0161o\u201c \u2013 tai vadinamoji Did\u017eioji neatitiktis (angl. Great Unconformity).<\/p>\n
\u0160is ding\u0119s laikotarpis svarbus ir tod\u0117l, kad jis apima laik\u0105 prie\u0161 Kambro sprogim\u0105 ir jo metu, kai \u017dem\u0117je \u012fvyko did\u017eiulis gyvyb\u0117s \u012fvairov\u0117s \u0161uolis. Be to, pana\u0161ios spragos aptinkamos ne tik JAV, bet ir \u0160iaur\u0117s Amerikoje pla\u010diau, Baltijos regione Europoje bei \u0161iaurin\u0117je Kinijoje.<\/p>\n
Naujajame tyrime teigiama, kad mantijos jud\u0117jimas gal\u0117jo i\u0161kelti tris dideles teritorijas \u2013 \u0160iaur\u0117s Amerik\u0105, Baltik\u0105 ir \u0160iaur\u0117s Kinij\u0105 \u2013 tuo metu, kai formavosi Did\u017eioji neatitiktis. I\u0161kilimas sudar\u0117 s\u0105lygas uolienoms b\u016bti intensyviai ardomoms, o susidaran\u010dios nuos\u0117dos gal\u0117jo b\u016bti nuplaunamos nuo \u017eemyn\u0173 \u012f vandenyn\u0105.<\/p>\n
Svarbi detal\u0117: modelis rodo, kad per pastaruosius 540 mln. met\u0173 \u0161ios teritorijos, prie\u0161ingai, \u0117m\u0117 \u201eleistis\u201c \u2013 t. y. vyko ne kilimas, o s\u0117dimas. Tokiose s\u0105lygose nuos\u0117doms lengviau kauptis ir sluoksniuotis \u017eemynuose, o tai sutampa su geologiniais steb\u0117jimais regionuose, kuriuose baigiasi Did\u017eiosios neatitikties \u201espraga\u201c.<\/p>\n
Tyrimo bendraautorius, Australijos Volongongo universiteto geologas Nicolas Flamentas \u201eLive Science\u201c ai\u0161kino, kad komanda siek\u0117 nustatyti, kur mantijos procesai labiausiai gal\u0117jo prisid\u0117ti prie tokio masto uolien\u0173 \u012fra\u0161o praradimo \u2013 ir b\u016btent \u0161ios trys teritorijos i\u0161siskyr\u0117 kaip vietos, kur rei\u0161kinys \u017einomas esantis itin ry\u0161kus.<\/p>\n
Did\u017eiosios neatitikties kilm\u0117 iki \u0161iol buvo kar\u0161t\u0173 diskusij\u0173 objektas. Viena i\u0161 id\u0117j\u0173 \u2013 kad labai stipr\u016bs apled\u0117jimo periodai, kartais vadinami \u201eSniego gni\u016b\u017et\u0117s\u201c \u017deme, gal\u0117jo \u201enu\u0161luoti\u201c nuos\u0117das nuo \u017eemyn\u0173.<\/p>\n
Vis d\u0117lto naujasis darbas si\u016blo, kad vien ledyn\u0173 ar kit\u0173 ardan\u010di\u0173 veiksni\u0173 gal\u0117jo nepakakti. Pasak Flamento, jei mantija neb\u016bt\u0173 suk\u016brusi reljefo nuolyd\u017eio \u2013 \u017eemyn\u0173 i\u0161kilimo \u2013 ledynams ir vandeniui b\u016bt\u0173 buv\u0119 sunkiau taip efektyviai gabenti nuos\u0117das \u017eemyn ir pa\u0161alinti b\u016btent tuos sluoksnius, kuri\u0173 \u0161iandien ir pasigendame.<\/p>\n
Viskonsino universiteto Madisone geologas Shanan Petersas, kuris tyrime nedalyvavo, atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad Did\u017ei\u0105j\u0105 neatitikt\u012f tiksliau b\u016bt\u0173 vadinti ne \u201edingusia informacija\u201c, o \u017eenklu, atskleid\u017eian\u010diu to meto planetos procesus. Pasak jo, uolien\u0173 \u012fra\u0161o nebuvimas gali parodyti, kokios s\u0105lygos tuomet dominavo \u017eemynuose ir vandenynuose.<\/p>\n
Peterso teigimu, tuo metu pavir\u0161iuje gal\u0117jo b\u016bti atidengtos kristalin\u0117s uolienos, kurios \u012f j\u016bras spar\u010diau i\u0161skyr\u0117 \u012fvairius elementus, tarp j\u0173 \u2013 kal\u012f, gele\u017e\u012f, mangan\u0105 ir angl\u012f. Tokie poky\u010diai gal\u0117jo tur\u0117ti poveik\u012f j\u016br\u0173 chemijai ir net prisid\u0117ti prie aplinkos, kurioje suklest\u0117jo sud\u0117tingesn\u0117s gyvyb\u0117s formos.<\/p>\n
Pats Flamentas sutiko, kad geologiniai poky\u010diai gal\u0117jo tur\u0117ti toli siekian\u010di\u0173 pasekmi\u0173: jie prisid\u0117jo prie aplinkybi\u0173, kuriose vyst\u0117si sud\u0117tinga gyvyb\u0117. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad dar lieka klausim\u0173, o geresni pasauliniai uolien\u0173 sluoksni\u0173 duomenys ateityje gali pad\u0117ti tiksliau patikrinti modelio prognozes.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Did\u017eiajame kanjone tr\u016bksta daugiau nei 1 mlrd. met\u0173 uolien\u0173 sluoksni\u0173 \u2013 naujas modelis rodo, kad tai gal\u0117jo lemti mantijos jud\u0117jimas ir erozija.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[6568,55354,6570,874,30856,32905],"miestas":[],"class_list":["post-69923","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-didysis-kanjonas","tag-didzioji-neatitiktis","tag-erozija","tag-geologija","tag-kambro-sprogimas","tag-zemes-mantija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69923","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69923"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69923\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69923"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69923"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69923"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=69923"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}