{"id":69944,"date":"2026-11-12T05:01:34","date_gmt":"2026-11-12T05:01:34","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/12\/tyrimas-parode-kates-miauksi-dazniau-kai-salia-yra-zmogus-taip-jos-praso-pagalbos\/"},"modified":"2026-11-12T05:01:34","modified_gmt":"2026-11-12T05:01:34","slug":"tyrimas-parode-kates-miauksi-dazniau-kai-salia-yra-zmogus-taip-jos-praso-pagalbos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/12\/tyrimas-parode-kates-miauksi-dazniau-kai-salia-yra-zmogus-taip-jos-praso-pagalbos\/","title":{"rendered":"Tyrimas parod\u0117: kat\u0117s miauksi da\u017eniau, kai \u0161alia yra \u017emogus \u2013 taip jos pra\u0161o pagalbos"},"content":{"rendered":"

Kat\u0117 prie tu\u0161\u010dio duben\u0117lio, \u017evilgsnis \u012f jus ir ilgas miauktel\u0117jimas \u2013 daugeliui pa\u017e\u012fstama scena. Naujas tyrimas rodo, kad tai gali b\u016bti ne vien emocij\u0173 prover\u017eis, o kryptinga strategija, skirta i\u0161sikviesti pagalb\u0105.<\/p>\n

Kaip ra\u0161o \u201eZME Science\u201c, mokslininkai steb\u0117jo, kaip kat\u0117s elgiasi, kai negali pasiekti skan\u0117sto: jos ne tik miauksi, bet ir aktyviai ie\u0161ko \u017emogaus d\u0117mesio. Esmin\u0117 detal\u0117 \u2013 vokalizacija ry\u0161kiai kei\u010diasi priklausomai nuo to, ar kambaryje yra kas nors, kas gal\u0117t\u0173 \u201ei\u0161spr\u0119sti problem\u0105\u201c.<\/p>\n

Tok\u012f elges\u012f tyr\u0117jai sieja su vadinam\u0105ja komunikacija \u201esu auditorija\u201c \u2013 kai signalas siun\u010diamas ne \u0161iaip sau, o konkre\u010diam klausytojui. Kitaip tariant, kat\u0117 gali \u201epasirinkti\u201c miaukti tada, kai tai turi did\u017eiausi\u0105 prasm\u0119.<\/p>\n

\u0160is atradimas aktualus ir augintini\u0173 \u0161eimininkams: kai kat\u0117 garsiai reaguoja \u012f u\u017edarytas duris ar nepasiekiam\u0105 maist\u0105, ji gali ne \u201eo\u017eiuotis\u201c, o bandyti jums ai\u0161kiai perduoti u\u017eduot\u012f \u2013 atkreipkite d\u0117mes\u012f ir pad\u0117kite.<\/p>\n

Eksperimentas su nepasiekiamu skan\u0117stu<\/h2>\n

San Paulo universiteto (Brazilija) mokslininkai \u012f tyrim\u0105 \u012ftrauk\u0117 38 namines kates, kurios, pasak \u0161eiminink\u0173, ypa\u010d linkusios miaukti, kai kalba pasisuka apie maist\u0105. Kiekvienai katei buvo pateikta u\u017eduotis: m\u0117gstamas skan\u0117stas buvo u\u017edarytas ma\u017eame plastikiniame indelyje, kur\u012f gyv\u016bnas mat\u0117 ir u\u017euod\u0117, bet negal\u0117jo atidaryti.<\/p>\n

Kates steb\u0117jo vien\u0105 minut\u0119 dviem s\u0105lygomis: kai patalpoje buvo d\u0117mesingas \u017emogus ir kai kambaryje nebuvo nieko. Rezultatai i\u0161siskyr\u0117 ry\u0161kiai \u2013 esant \u017emogui kat\u0117s sumiauk\u0117 86 kartus, o b\u016bdamos vienos \u2013 20 kart\u0173.<\/p>\n

Statistin\u0117 analiz\u0117 parod\u0117, kad miaukimo tikimyb\u0117, kai \u0161alia yra \u017emogus, buvo daugiau nei 16 kart\u0173 didesn\u0117. Be to, kat\u0117s da\u017enai \u017ei\u016br\u0117jo tiesiai \u012f \u017emog\u0173 ir kaitaliojo \u017evilgsn\u012f tarp jo ir nepasiekiamo skan\u0117sto.<\/p>\n

Kai \u017emogaus nebuvo, kat\u0117s daugiau laiko stov\u0117jo vietoje ir \u017ei\u016br\u0117jo dur\u0173 kryptimi. Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, tai rodo, kad miaukimas gali b\u016bti s\u0105moningiau nukreiptas \u012f t\u0105, kuris turi galimyb\u0119 pad\u0117ti, o ne vien spontani\u0161ka reakcija \u012f frustracij\u0105.<\/p>\n

Ne tik miaukimas: kat\u0117s \u201ekalba\u201c ir akimis<\/h2>\n

Tyrime akcentuota, kad svarbus ne vien garsas. Kat\u0117s, susid\u016brusios su ne\u012fveikiama u\u017eduotimi, da\u017enai naudojo d\u0117mesio pritraukimo schem\u0105: \u017evilgsnis \u012f objekt\u0105, \u017evilgsnis \u012f \u017emog\u0173 ir v\u0117l \u012f objekt\u0105.<\/p>\n

Pana\u0161us elgesys apra\u0161ytas ir ankstesniuose tyrimuose. Pavyzd\u017eiui, 2021 metais publikuotame eksperimente kat\u0117ms skan\u0117stai i\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo pasiekiami, ta\u010diau v\u0117liau tapo nepasiekiami, ir tuomet gyv\u016bnai vis da\u017eniau kaitaliojo \u017evilgsn\u012f tarp maisto ir glob\u0117jo.<\/p>\n

Toks \u201e\u017evilgsnio kaitaliojimas\u201c laikomas komunikacijos forma, aptinkama ir pas kitus gyv\u016bnus. Paprastas palyginimas \u2013 ma\u017eas vaikas, rodantis \u012f \u017eaisl\u0105 ir tuo pat metu ie\u0161kantis suaugusiojo \u017evilgsnio: kat\u0117s negali parodyti pir\u0161tu, bet, pana\u0161u, gana tiksliai \u201eparodo\u201c akimis.<\/p>\n

Kod\u0117l mums vis tiek sunku jas suprasti<\/h2>\n

Nors kat\u0117s, sprend\u017eiant i\u0161 tyrim\u0173, gana lanks\u010diai prisitaiko prie \u017emogaus, mums ne visada lengva atskirti, k\u0105 rei\u0161kia skirtingi miaukimai. 2020 met\u0173 tyrimas su 225 dalyviais parod\u0117, kad \u017emon\u0117ms sud\u0117tinga atpa\u017einti, kuriomis situacijomis kat\u0117 miauksi d\u0117l maisto, o kada \u2013 d\u0117l kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173: ma\u017eiau nei pus\u0117 dalyvi\u0173 teisingai identifikavo aplinkybes.<\/p>\n

Tyr\u0117jai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad miaukimas neb\u016btinai yra \u201e\u017eodis\u201c su pastovia reik\u0161me. Jo prasm\u0117 gali priklausyti nuo konteksto, nuo konkre\u010dios kat\u0117s ir nuo to, kaip reaguoja \u017emogus.<\/p>\n

Vis d\u0117lto bendras vaizdas i\u0161 keli\u0173 tyrim\u0173 pana\u0161us: kat\u0117s, pana\u0161u, stebi m\u016bs\u0173 d\u0117mes\u012f, \u017evilgsn\u012f ir elges\u012f bei koreguoja savo signalus pagal situacij\u0105. Tad kai kat\u0117 miaukia, verta \u017ei\u016br\u0117ti ne tik \u012f gars\u0105, bet ir \u012f tai, kur ji \u017ei\u016bri bei ko tuo metu negali pasiekti.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Tyrimas rodo, kad kat\u0117s miauksi gerokai da\u017eniau, kai \u0161alia yra \u017emogus \u2013 tai gali b\u016bti kryptinga strategija pra\u0161yti pagalbos, o ne tik emocija.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[36322],"tags":[55049,834,1980,55048,55380,13874],"miestas":[],"class_list":["post-69944","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-idomybes","tag-animal-behaviour","tag-gyvunu-komunikacija","tag-kates","tag-miaukimas","tag-naminiu-gyvunu-elgsena","tag-san-paulo-universitetas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69944","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69944"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69944\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69944"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69944"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69944"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=69944"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}