{"id":69992,"date":"2026-11-12T13:31:20","date_gmt":"2026-11-12T13:31:20","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/12\/tyrimas-mazejantis-arkties-ledas-ziema-gali-pranesti-apie-vasaros-sausras-rytu-europoje\/"},"modified":"2026-11-12T13:31:20","modified_gmt":"2026-11-12T13:31:20","slug":"tyrimas-mazejantis-arkties-ledas-ziema-gali-pranesti-apie-vasaros-sausras-rytu-europoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/12\/tyrimas-mazejantis-arkties-ledas-ziema-gali-pranesti-apie-vasaros-sausras-rytu-europoje\/","title":{"rendered":"Tyrimas: ma\u017e\u0117jantis Arkties ledas \u017eiem\u0105 gali prane\u0161ti apie vasaros sausras Ryt\u0173 Europoje"},"content":{"rendered":"

Naujame tyrime teigiama, kad \u017eiem\u0105 ma\u017e\u0117jantis j\u016bros ledas Arkties Barenco ir Karos j\u016brose gali b\u016bti susij\u0119s su didesne vasaros sausr\u0173 rizika t\u016bkstan\u010dius kilometr\u0173 toliau \u2013 Ryt\u0173 Europoje.<\/p>\n

Apie tai prane\u0161a \u201eEuronews\u201c, remdamasis mokslo \u017eurnale \u201eFrontiers in Water\u201c publikuotu darbu. Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad geb\u0117jimas anks\u010diau numatyti sausr\u0105 leist\u0173 \u0161alims laiku imtis rizikos ma\u017einimo priemoni\u0173.<\/p>\n

Tyr\u0117j\u0173 d\u0117mesio centre \u2013 Barenco ir Karos j\u016bros, esan\u010dios prie \u0161iaurini\u0173 Norvegijos ir Rusijos pakran\u010di\u0173. \u0160iose vietov\u0117se nuo 1980-\u0173j\u0173 fiksuojamas vienas sta\u010diausi\u0173 \u017eiemos j\u016bros ledo ma\u017e\u0117jim\u0173 visoje Arktyje.<\/p>\n

Tyrime akcentuojama, kad vasaros sausros Europoje tampa vis svarbesne problema \u0161ylant klimatui. Pastaraisiais metais kar\u0161\u010dio bangos ir krituli\u0173 stygius daugelyje region\u0173 didino \u0161ilumos stres\u0105, o did\u017ei\u0173j\u0173 upi\u0173 vandens lygis kai kur pasiek\u0117 rekordines \u017eemumas.<\/p>\n

Kur gali formuotis \u201esausros koridorius\u201c<\/h2>\n

Tyr\u0117jai nustat\u0117, kad ry\u0161ys tarp ma\u017eesnio \u017eiemos ledo kiekio ir vasaros sausros gali apimti pla\u010di\u0105 Eurazijos juost\u0105. Ji driekiasi nuo rytin\u0117s Rumunijos, Moldovos ir Ukrainos per \u0161iaurin\u0119 Juodosios ir Kaspijos j\u016br\u0173 regiono dal\u012f iki vakar\u0173 Kazachstano.<\/p>\n

Sausros s\u0105lygos tyrime vertintos pagal gegu\u017e\u0117s\u2013rugs\u0117jo laikotarp\u012f, kai fiksuojamas ma\u017eesnis nei \u012fprasta krituli\u0173 kiekis arba didesnis atmosferos \u201edr\u0117gm\u0117s poreikis\u201c.<\/p>\n

Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tai n\u0117ra paprasta prognoz\u0117 pagal vien\u0105 rodikl\u012f. J\u016bros ledo kaita ir sausr\u0173 da\u017en\u0117jimas abu susij\u0119 su klimato \u0161ilt\u0117jimu, tod\u0117l komanda steng\u0117si \u012fvertinti, ar ry\u0161ys n\u0117ra tik statistin\u0117 sutaptis, kylanti d\u0117l ilgalaikio CO\u2082 koncentracijos augimo.<\/p>\n

Kaip tai ai\u0161kinama: Rosbio bangos ir \u201evingiuojanti\u201c cirkuliacija<\/h2>\n

Pagrindin\u0117 si\u016bloma grandin\u0117 \u2013 atmosferos cirkuliacijos poky\u010diai. Pagrindinis tyrimo autorius dr. Petru C. Vaideanu i\u0161 Bukare\u0161to universiteto Klimato ir visuomen\u0117s poky\u010di\u0173 centro teigia, kad \u017eiemos su ma\u017eiau ledo Barenco ir Karos j\u016brose da\u017eniau b\u016bdavo sekamos \u201evingiuotesnio\u201c cirkuliacijos ra\u0161to vir\u0161 \u0160iaur\u0117s Atlanto ir Eurazijos.<\/p>\n

Tai siejama su vadinamosiomis Rosbio (planetin\u0117mis) bangomis \u2013 didelio masto atmosferos ar vandenyno \u201ebanguojan\u010diais\u201c jud\u0117jimais, galin\u010diais keisti reaktyvin\u0117s srov\u0117s krypt\u012f ir skatinti ilgiau u\u017esit\u0119sian\u010dius or\u0173 re\u017eimus.<\/p>\n

Pasak tyr\u0117j\u0173, tokia cirkuliacija gali atne\u0161ti santykinai \u0161iltesn\u012f ir sausesn\u012f or\u0105 \u012f identifikuot\u0105 sausr\u0173 zon\u0105, taip pat lemti \u201estovin\u010dius\u201c orus, kai lietaus debesys formuojasi re\u010diau.<\/p>\n

Dar vienas galimas mechanizmas \u2013 ma\u017eesnis debesuotumas. Tyrime nurodoma, kad esant ma\u017eiau debes\u0173 daugiau saul\u0117s spinduliuot\u0117s pasiekia \u017eem\u0117s pavir\u0161i\u0173, o tai gali dar labiau sustiprinti sausros s\u0105lygas.<\/p>\n

Kokie duomenys naudoti ir k\u0105 tai gali reik\u0161ti<\/h2>\n

Hipotezei patikrinti mokslininkai naudojo istorinius j\u016bros ledo \u012fra\u0161us spalio\u2013kovo m\u0117nesiais ir juos lygino su atmosferos rodikliais. Tam pasitelkta ERA5 \u2013 Europos vidutin\u0117s trukm\u0117s or\u0173 prognozi\u0173 centro (ECMWF) duomen\u0173 baz\u0117, apjungianti steb\u0117jimus ir meteorologin\u012f model\u012f, leid\u017eianti \u012fvertinti m\u0117nesinius vidurkius nuo 1940 met\u0173.<\/p>\n

Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad efektyvesn\u0117s sausr\u0173 prognoz\u0117s gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti priimti sprendimus anks\u010diau \u2013 planuojant vandens i\u0161tekli\u0173 valdym\u0105, \u017eem\u0117s \u016bkio priemones ar pasiruo\u0161im\u0105 didesnei gaisr\u0173 rizikai.<\/p>\n

Kartu primenama, kad ilgalaik\u0117 rizika did\u0117ja d\u0117l \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 emisij\u0173. Jungtini\u0173 Taut\u0173 Tarpvyriausybin\u0117 klimato kaitos komisija (IPCC) prognozuoja, kad jei emisijos nebus ma\u017einamos, \u0161io \u0161imtme\u010dio pabaigoje j\u016bros pavir\u0161iaus temperat\u016bra Barenco ir Karos j\u016br\u0173 regione gal\u0117t\u0173 pakilti 4\u20135 laipsniais Celsijaus.<\/p>\n

Mokslininkai akcentuoja: nustatytas ry\u0161ys gali tapti papildomu \u012frankiu, padedan\u010diu geriau suprasti, kaip Arkties poky\u010diai persiduoda \u012f \u017eemesnes platumas ir kokius signalus verta steb\u0117ti, siekiant pasirengti vasaros sausroms Europoje.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Tyrimas rodo, kad ma\u017e\u0117jantis j\u016bros ledas Barenco ir Karos j\u016brose \u017eiem\u0105 gali b\u016bti susij\u0119s su da\u017enesn\u0117mis vasaros sausr\u0173 s\u0105lygomis Ryt\u0173 Europoje.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":69993,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[55447,22539,55448,673,55450,680,55449],"miestas":[],"class_list":["post-69992","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-arkties-ledas","tag-barenco-jura","tag-karos-jura","tag-klimato-kaita","tag-rosbio-bangos","tag-rytu-europa","tag-vasaros-sausros"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69992","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69992"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69992\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/69993"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69992"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69992"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69992"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=69992"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}