\u201eJames Webb\u201c kosminis teleskopas (JWST) pirm\u0105 kart\u0105 u\u017efiksavo itin silpn\u0105, vadinam\u0105j\u012f \u201edraud\u017eiam\u0105\u201c \u0161viesos signal\u0105, kurio iki \u0161iol nebuvo pavyk\u0119 aptikti nei kosmose, nei laboratorijos s\u0105lygomis.<\/p>\n
Signalas siejamas su tri vandenilio katijonu H3+ \u2013 molekule, kuri laikoma vienu svarbiausi\u0173 tarp\u017evaig\u017edin\u0117s chemijos \u201evarikli\u0173\u201c, nes padeda vykti reakcijoms, i\u0161 kuri\u0173 formuojasi vis sud\u0117tingesni junginiai.<\/p>\n
Kaip ra\u0161o \u201eScienceAlert\u201c, \u0161i\u0173 specifini\u0173 H3+ spinduliuot\u0117s linij\u0173 egzistavimas teori\u0161kai buvo numatytas dar 1986 metais, ta\u010diau prakti\u0161kai jas \u201epamatyti\u201c buvo pernelyg sunku: signalas tur\u0117jo b\u016bti ne\u012ftik\u0117tinai silpnas.<\/p>\n
Naujas aptikimas svarbus ne vien d\u0117l pa\u010dios molekul\u0117s \u2013 jis gali tapti raktu geriau suprasti mil\u017eini\u0161kas sm\u016bgines bangas, kurias sukelia besiformuojan\u010dios jaunos \u017evaig\u017ed\u0117s, ir tai, kas tokiose ekstremaliose s\u0105lygose nutinka tarp\u017evaig\u017edinei med\u017eiagai.<\/p>\n
H3+ sudaro trys vandenilio branduoliai, kuriuos \u201elaiko\u201c du elektronai. \u0160i dalel\u0117 yra simetri\u0161ka: branduoliai i\u0161sid\u0117st\u0119 lygiakra\u0161\u010diame trikampyje.<\/p>\n
D\u0117l tokios sandaros molekul\u0117 neturi pastovaus elektrinio dipolio momento, tod\u0117l pagal \u012fprastas taisykles netur\u0117t\u0173 skleisti grynojo sukimosi spektro \u2013 spinduliuot\u0117s, kuri\u0105 molekul\u0117s da\u017enai skleid\u017eia sukdamasi.<\/p>\n
Vis d\u0117lto 1986 metais astrofizikai Fu-Shih Pan ir Takeshi Oka apskai\u010diavo, kad egzistuoja \u201elandos\u201c efektas: sukantis molekulei, i\u0161centrin\u0117s j\u0117gos gali labai ne\u017eymiai i\u0161kreipti jos simetrij\u0105 ir sukurti menkut\u012f dipol\u012f.<\/p>\n
Toks spinduliavimas vadinamas \u201edraud\u017eiamu\u201c ne tod\u0117l, kad pa\u017eeist\u0173 fizikos d\u0117snius, o tod\u0117l, kad \u012fprastomis atrankos taisykl\u0117mis jis laikomas beveik ne\u012fmanomu \u2013 per silpnu, kad b\u016bt\u0173 lengvai i\u0161matuojamas.<\/p>\n
Astronom\u0173 komanda, vadovaujama Davido Neufeldo i\u0161 Johns Hopkinso universiteto, analizavo JWST steb\u0117jimus objekto Herbig-Haro 168 (HH 168), esan\u010dio \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 formavimosi regione Cepheus A.<\/p>\n
Herbig-Haro objektai susidaro, kai jaunos \u017evaig\u017ed\u0117s galingomis, siaurose srov\u0117se i\u0161metama med\u017eiaga trenkiasi \u012f aplinkin\u012f molekulin\u012f debes\u012f. Tokie susid\u016brimai sukuria sm\u016bgines bangas, kurios \u012fkaitina dujas iki t\u016bkstan\u010di\u0173 laipsni\u0173 ir priver\u010dia jas \u0161vyt\u0117ti.<\/p>\n
JWST prana\u0161umas \u0161iuo atveju \u2013 jautrumas infraraudonajai spinduliuotei, kuri geriau prasiskverbia pro dulkes. Tai leid\u017eia \u201epamatyti\u201c procesus, kurie regimoje \u0161viesoje da\u017enai lieka pasl\u0117pti.<\/p>\n
B\u016btent \u0161iuose duj\u0173, paveikt\u0173 sm\u016bgio, spektruose tyr\u0117jai aptiko ypa\u010d silpn\u0173 linij\u0173 rinkin\u012f, kurio bangos ilgi\u0173 vert\u0117s sutapo su prognozuotais H3+ \u201edraud\u017eiamais\u201c sukimosi per\u0117jimais.<\/p>\n
Komanda identifikavo 26 atskiras spektrines linijas, kurios buvo aptiktos su didele statistine reik\u0161me. Stipriausios linijos patikimumas siek\u0117 72 sigma \u2013 tai prakti\u0161kai nepalieka abejoni\u0173 d\u0117l signalo realumo.<\/p>\n
\u012edomu ir tai, kur H3+ spinduliuot\u0117 pasirod\u0117: ji glaud\u017eiai sek\u0117 \u012fprasto molekulinio vandenilio (H2) spinduliuot\u0117s pasiskirstym\u0105, o tai rodo, kad abi molekul\u0117s reaguoja \u012f tas pa\u010dias sm\u016bgio sukeltas s\u0105lygas.<\/p>\n
Ta\u010diau paai\u0161kinti, kod\u0117l H3+ signalas toks ry\u0161kus, pasirod\u0117 sud\u0117tingiau. Bandant atkartoti steb\u0117jimus sm\u016bgini\u0173 bang\u0173 modeliais, vienas modelis gerai atitiko H2 spinduliuot\u0119, bet H3+ signal\u0105 \u201enumu\u0161\u0117\u201c ma\u017edaug penkis\u2013\u0161e\u0161is kartus.<\/p>\n
Kitas modelis H3+ atitiko geriau, bet r\u0117m\u0117si s\u0105lygomis, kurios vir\u0161ijo ribas, kurioms modelis buvo patikrintas. Tyr\u0117jai daro i\u0161vad\u0105, kad reikia papildom\u0173 darb\u0173, ta\u010diau pana\u0161i spinduliuot\u0117 aptikta ir kituose JWST archyviniuose duomenyse \u2013 Herbig-Haro objekte HH 211.<\/p>\n
Tyrimas priimtas publikuoti \u017eurnale \u201eThe Astrophysical Journal Letters\u201c, o jo i\u0161ankstin\u0117 versija paskelbta \u201earXiv\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u201eJames Webb\u201c teleskopas pirm\u0105 kart\u0105 aptiko \u201edraud\u017eiam\u0105\u201c H3+ spinduliuot\u0119, kurios nepavyko u\u017efiksuoti net laboratorijoje \u2013 tai gali pad\u0117ti tirti \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173…<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":70021,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[55480,55481,46884,15942,33976,55479,5885],"miestas":[],"class_list":["post-70020","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-h3","tag-herbig-haro-objektai","tag-james-webb","tag-jwst","tag-spektroskopija","tag-trihidrogeno-katijonas","tag-zvaigzdziu-formavimasis"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/70020","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=70020"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/70020\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/70021"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=70020"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=70020"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=70020"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=70020"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}