U\u017e Nept\u016bno orbitos, Kuiperio juostoje, gali slyp\u0117ti senovinis vandens \u201erezervuaras\u201c, kurio cheminis para\u0161as skiriasi nuo \u017dem\u0117s vandens. Toki\u0105 i\u0161vad\u0105 mokslininkai daro i\u0161 vos keliolikos dulki\u0173 gr\u016bdeli\u0173, kurie galiausiai pasiek\u0117 m\u016bs\u0173 planet\u0105.<\/p>\n
Tyr\u0117jai, vadovaujami NASA D\u017eonsono kosmoso centro planet\u0173 mokslinink\u0117s Lindsay Keller, apra\u0161\u0117 12 itin smulki\u0173 \u2013 10\u201330 mikrometr\u0173 \u2013 tarpplanetini\u0173 dulki\u0173 daleli\u0173, surinkt\u0173 \u017dem\u0117s stratosferoje. J\u0173 sud\u0117tyje rasta p\u0117dsak\u0173, rodan\u010di\u0173, kad kadaise su \u0161iomis med\u017eiagomis reagavo skystas vanduo.<\/p>\n
Kuiperio juosta \u2013 ledini\u0173 k\u016bn\u0173 sritis u\u017e Nept\u016bno, ma\u017edaug 30 astronomini\u0173 vienet\u0173 atstumu nuo Saul\u0117s (tai yra apie 30 kart\u0173 didesnis atstumas nei tarp \u017dem\u0117s ir Saul\u0117s). D\u0117l \u0161al\u010dio ir mil\u017eini\u0161k\u0173 atstum\u0173 tiesiogiai paimti m\u0117gini\u0173 i\u0161 \u0161io regiono \u0161iuo metu prakti\u0161kai ne\u012fmanoma \u2013 misijos b\u016bt\u0173 labai sud\u0117tingos ir brangios.<\/p>\n
Ta\u010diau Kuiperio juostoje esantys objektai laikomi vienais ma\u017eiausiai pakitusi\u0173 ankstyvosios Saul\u0117s sistemos liku\u010di\u0173. D\u0117l to bet kokios u\u017euominos apie j\u0173 sud\u0117t\u012f leid\u017eia geriau suprasti, kaip prie\u0161 ma\u017edaug 4,5 mlrd. met\u0173 formavosi planetos ir kaip pasiskirst\u0117 vanduo.<\/p>\n
Esminis klausimas \u2013 kaip \u012frodyti, kad dulkel\u0117, rasta \u017dem\u0117s atmosferoje, atkeliavo i\u0161 taip toli? Mokslininkai r\u0117m\u0117si \u201ekelion\u0117s randais\u201c: kosmose dulkes veikia Saul\u0117s skleid\u017eiama energing\u0173 daleli\u0173 spinduliuot\u0117, kuri palieka p\u0117dsakus mineral\u0173 kristalin\u0117je gardel\u0117je.<\/p>\n
Kuo daugiau toki\u0173 spinduliuot\u0117s pa\u017eeidim\u0173 tak\u0173, tuo ilgiau dalel\u0117 klaid\u017eiojo tarpplanetin\u0117je erdv\u0117je. Skai\u010diuodami \u0161iuos p\u0117dsakus tyr\u0117jai gali \u012fvertinti, ar dulk\u0117 praleido pakankamai laiko kosmose, kad gal\u0117t\u0173 atkeliauti i\u0161 tolim\u0173j\u0173 Saul\u0117s sistemos pakra\u0161\u010di\u0173.<\/p>\n
Tirtuose gr\u016bdeliuose pa\u017eeidim\u0173 tankis buvo ma\u017edaug 100 kart\u0173 didesnis nei tik\u0117tasi dulk\u0117ms i\u0161 asteroid\u0173 juostos ar Jupiterio \u0161eimos komet\u0173. Tai suderinama su kilme i\u0161 daug tolesnio regiono \u2013 net i\u0161 Kuiperio juostos.<\/p>\n
Daleli\u0173 mineralin\u0117 sud\u0117tis pateik\u0117 dar vien\u0105 svarbi\u0105 u\u017euomin\u0105. Gr\u016bdeliai buvo ne\u012fprastai turtingi anglimi \u2013 ma\u017edaug keturis kartus turtingesni nei kai kurie anglingieji meteoritai, o tai rodo kitokias susidarymo s\u0105lygas toliau nuo Saul\u0117s.<\/p>\n
Ypa\u010d intriguojantis radinys \u2013 molio mineralai, tokie kaip saponitas ir serpentinas, bei kiti hidratuoti mineralai. Tokios med\u017eiagos susidaro, kai vanduo chemi\u0161kai reaguoja su uolienomis ir pakei\u010dia j\u0173 sud\u0117t\u012f, vadinasi, bent tam tikru laikotarpiu \u0161i\u0173 dulki\u0173 \u201emotininiuose\u201c k\u016bnuose tur\u0117jo b\u016bti skysto vandens.<\/p>\n
Nors \u0161iandien Kuiperio juosta yra giliai \u012f\u0161alusi, tyr\u0117jai pa\u017eymi, kad senov\u0117je kai kuri\u0173 k\u016bn\u0173 vid\u0173 gal\u0117jo pa\u0161ildyti radioaktyvusis skilimas arba susid\u016brim\u0173 sukelta \u0161iluma \u2013 pakankamai, kad ledas bent laikinai i\u0161tirpt\u0173 ir vanduo sureaguot\u0173 su aplinkin\u0117mis uolienomis.<\/p>\n
Vanduo i\u0161nyko, ta\u010diau mineraluose i\u0161liko deguonies izotop\u0173 \u201epir\u0161t\u0173 atspaudai\u201c. I\u0161matavus izotop\u0173 santykius paai\u0161k\u0117jo, kad \u0161iose dalel\u0117se daugiau sunkesni\u0173 deguonies izotop\u0173, o tai leid\u017eia rekonstruoti vandens, suformavusio hidratuotus mineralus, sud\u0117t\u012f.<\/p>\n
Gauti duomenys rodo, kad Kuiperio juostoje gal\u0117jo egzistuoti atskiras, nuo vidin\u0117s Saul\u0117s sistemos ilgai izoliuotas vandens rezervuaras. Jo izotopinis \u201epara\u0161as\u201c skyr\u0117si nuo vandens, kurio p\u0117dsakai aptinkami anglinguosiuose meteorituose, susiformavusiuose kitose ankstyvosios Saul\u0117s sistemos srityse.<\/p>\n
Viena i\u0161 galim\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l \u0161is vanduo i\u0161liko izoliuotas, siejama su mil\u017ein\u0117mis planetomis. Tyr\u0117jai aptaria modelius, pagal kuriuos Saturnas ankstyvajame protoplanetiniame diske gal\u0117jo suformuoti tam tikr\u0105 \u201ebarjer\u0105\u201c, l\u0117tinus\u012f med\u017eiagos slinkt\u012f Saul\u0117s link.<\/p>\n
\u012edomu ir tai, kad tokios vandens atsargos egzistavimas buvo \u012ftariamas jau seniau, ta\u010diau \u012frodym\u0173 tr\u016bko \u2013 dauguma meteorit\u0173 kil\u0119 i\u0161 region\u0173, kur med\u017eiagos mai\u0161\u0117si ir patyr\u0117 cheminius poky\u010dius, u\u017ego\u017eusius pirminius signalus.<\/p>\n
Tuo metu kosmin\u0117s dulk\u0117s \u012f \u017dem\u0119 krinta nuolat: kasmet m\u016bs\u0173 planet\u0105 pasiekia t\u016bkstan\u010diai ton\u0173 mikrometeorit\u0173 ir dulki\u0173. Ankstesniame, 2022 met\u0173, tyr\u0117j\u0173 skai\u010diavime teigiama, kad net iki ketvirtadalio \u012f vidin\u0119 Saul\u0117s sistem\u0105 patenkan\u010di\u0173 dulki\u0173 gal\u0117jo atklysti i\u0161 Kuiperio juostos \u2013 vadinasi, toki\u0173 \u201e\u017einu\u010di\u0173\u201c i\u0161 Saul\u0117s sistemos pakra\u0161\u010di\u0173 gali b\u016bti gerokai daugiau.<\/p>\n
Tyrimas publikuotas \u017eurnale \u201eScience Advances\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
I\u0161 12 stratosferoje surinkt\u0173 dulki\u0173 gr\u016bdeli\u0173 mokslininkai aptiko po\u017eymi\u0173, kad Kuiperio juostoje gal\u0117jo b\u016bti izoliuotas senovinis vandens rezervuaras.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":70024,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[55486,27107,8526,55485,1544,6701,9973],"miestas":[],"class_list":["post-70023","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-deguonies-izotopai","tag-kosmines-dulkes","tag-kuiperio-juosta","tag-lindsay-keller","tag-nasa","tag-neptunas","tag-science-advances"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/70023","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=70023"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/70023\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/70024"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=70023"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=70023"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=70023"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=70023"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}