Did\u017eioji dalis tarptautinio interneto srauto keliauja ne per palydovus, o povandeniniais kabeliais, ta\u010diau mokslininkai si\u016blo \u0161iuos kabelius panaudoti ir dar vienam tikslui \u2013 bangini\u0173 steb\u0117senai. Id\u0117ja paprasta: bangini\u0173 skleid\u017eiami garsai sukelia menkas vibracijas, kurias gali \u201epajusti\u201c j\u016bros dugnu nutiesti \u0161viesolaidiniai kabeliai.<\/p>\n
Kai banginis \u0161aukiasi, garso banga sklinda vandeniu, pasiekia dugn\u0105 ir sukelia labai ma\u017eus virpesius. Tokie virpesiai gali b\u016bti u\u017efiksuoti kabeliuose, jei naudojama technologija, leid\u017eianti \u0161viesolaid\u012f paversti tarsi ilga jutikli\u0173 linija.<\/p>\n
Apie tokio metodo potencial\u0105 kalbama naujoje mokslin\u0117je ap\u017evalgoje, kurioje teigiama, kad jau egzistuojantis kabeli\u0173 tinklas teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 tapti planetos masto j\u016br\u0173 \u017einduoli\u0173 \u201esteb\u0117jimo observatorija\u201c. Tai b\u016bt\u0173 alternatyva \u012fprastiems hidrofonams \u2013 povandeniniams mikrofonams, kuriuos \u012frengti ir pri\u017ei\u016br\u0117ti brangu, o apr\u0117pti dideles teritorijas itin sud\u0117tinga.<\/p>\n
Mokslininkams svarbu ne tik \u201ei\u0161girsti\u201c banginius, bet ir suprasti, kur jie yra bei kaip juda. Kabeliai, i\u0161sid\u0117st\u0119 dideliuose atstumuose, \u0161iuo po\u017ei\u016briu patraukl\u016bs tuo, kad jie jau yra j\u016bros dugne, o dalis \u012frangos gali likti sausumoje.<\/p>\n
Si\u016blomas metodas vadinamas paskirstytuoju akustiniu jutimu (angl. distributed acoustic sensing, DAS). Jo esm\u0117 \u2013 \u012f \u0161viesolaid\u012f leid\u017eiami lazerio impulsai, o prietaisai analizuoja nedidelius gr\u012f\u017etan\u010dios \u0161viesos poky\u010dius.<\/p>\n
\u012eprastai \u0161viesolaidiniai kabeliai perduoda informacij\u0105 \u0161viesos signalais, ta\u010diau labai ma\u017ea \u0161viesos dalis d\u0117l mikroskopini\u0173 stiklo netolygum\u0173 i\u0161sisklaido atgal. Kai garso banga sukelia menk\u0105 \u0161viesolaid\u017eio deformacij\u0105, kei\u010diasi ir \u0161is atgalinis signalas \u2013 taip galima nustatyti, kurioje kabelio vietoje kilo trikdis.<\/p>\n
Skirtingai nei vienoje vietoje \u012frengtas mikrofonas, DAS leid\u017eia matuoti poky\u010dius daugelyje ta\u0161k\u0173 i\u0161ilgai kabelio. Praktikoje tai rei\u0161kia, kad vienas kabelis gali veikti lyg t\u016bkstan\u010diai atskir\u0173 jutikli\u0173.<\/p>\n
Ap\u017evalgoje primenamas 2022 metais publikuotas eksperimentas, kai prie Svalbardo (Norvegija) buvo panaudotas esamas povandeninis telekomunikacij\u0173 kabelis. Tyr\u0117jai 120 kilometr\u0173 atkarp\u0105 pavert\u0117 ma\u017edaug 30 000 \u201ejutimo ta\u0161k\u0173\u201c, i\u0161d\u0117styt\u0173 kas 4 metrus.<\/p>\n
Tuomet pavyko aptikti \u017eemo da\u017enio m\u0117lyn\u0173j\u0173 ir finval\u0173 (fin whales) balsus. Kadangi garsas skirtingas kabelio atkarpas pasiekia nevienodu laiku, delsos analiz\u0117 leido apytiksliai nustatyti, i\u0161 kur sklido \u0161auksmai \u2013 kitaip tariant, lokalizuoti banginius.<\/p>\n
Dar viename 2023 met\u0173 darbe, remiantis penki\u0173 valand\u0173 \u012fra\u0161ais i\u0161 dviej\u0173 Arkties kabeli\u0173, buvo identifikuoti 1 808 finval\u0173 \u0161auksmai ir sekami a\u0161tuoni gyv\u016bnai, kai kuriais atvejais keli \u2013 vienu metu. Nurodoma, kad gyv\u016bnus pavyko aptikti iki 9,4 kilometro atstumu nuo kabeli\u0173, o lokalizavimo tikslumas siek\u0117 ma\u017edaug 100 metr\u0173.<\/p>\n
Tokio tipo steb\u0117sena gal\u0117t\u0173 tapti naudinga vis labiau industrializuojamame vandenyne, kuriame daug\u0117ja triuk\u0161mo \u2013 nuo laivybos iki statyb\u0173 ir kit\u0173 veikl\u0173. Straipsnyje aptariama ir id\u0117ja, kad laivybos koridoriuose akustin\u0117 steb\u0117sena teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 tapti ankstyvo persp\u0117jimo priemone: aptikus bangini\u0173 balsus, operatoriai gal\u0117t\u0173 gauti signal\u0105 ir imtis atsargumo priemoni\u0173.<\/p>\n
Vis d\u0117lto tai dar n\u0117ra pasaulin\u0117 sistema. Viena did\u017eiausi\u0173 kli\u016b\u010di\u0173 \u2013 duomen\u0173 kiekis: priklausomai nuo nustatym\u0173, 50 kilometr\u0173 DAS instaliacija per par\u0105 gali sugeneruoti net kelis terabaitus informacijos, tod\u0117l rankinis apdorojimas prakti\u0161kai ne\u012fmanomas.<\/p>\n
Tyr\u0117jai kuria automatizuotus aptikimo algoritmus, \u012fskaitant ma\u0161ininio mokymosi sistemas, kurios gal\u0117t\u0173 atskirti bangini\u0173 vokalizacijas nuo laiv\u0173 keliamo triuk\u0161mo, \u017eem\u0117s dreb\u0117jim\u0173 ir kit\u0173 trikd\u017ei\u0173. Ta\u010diau ap\u017evalgoje pabr\u0117\u017eiama, kad dar reikia tobulinti tikslum\u0105 ir pritaikomum\u0105.<\/p>\n
Dar viena problema \u2013 skirtingi kabeli\u0173 tipai ir j\u016bros dugno s\u0105lygos: vienoje vietoje tas pats gyv\u016bnas gali b\u016bti u\u017efiksuotas, o kitoje \u2013 likti nepasteb\u0117tas. Be to, ne kiekvien\u0105 kabel\u012f paprasta \u201e\u012fjungti\u201c steb\u0117senai \u2013 kai kur tr\u016bksta prieinam\u0173 \u0161viesolaid\u017eio gij\u0173, o kai kurie techniniai elementai riboja stebim\u0105 atkarp\u0105.<\/p>\n
Ap\u017evalgos autor\u0117, Kornelio universiteto bioakustikos tyr\u0117ja L\u00e9a Bouffaut, Kornelio universiteto prane\u0161ime teig\u0117, kad dabar jau yra techninis \u201ebr\u0117\u017einys\u201c, kaip pasaulin\u0119 povandenin\u0119 infrastrukt\u016br\u0105 paversti vandenyno apsaugai skirta steb\u0117senos sistema. Ap\u017evalga publikuota \u017eurnale \u201eMethods in Ecology and Evolution\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Povandeniniai interneto kabeliai gali fiksuoti bangini\u0173 skleid\u017eiamas vibracijas \u2013 mokslininkai svarsto, ar tai tapt\u0173 nauju j\u016br\u0173 \u017einduoli\u0173 steb\u0117senos b\u016bdu.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[13202,32631,9757,55612,55611,14974,55610],"miestas":[],"class_list":["post-70138","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-banginiai","tag-bioakustika","tag-cornell-university","tag-methods-in-ecology-and-evolution","tag-paskirstytasis-akustinis-jutimas","tag-povandeniniai-kabeliai","tag-sviesolaidiniai-kabeliai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/70138","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=70138"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/70138\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=70138"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=70138"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=70138"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=70138"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}