{"id":70139,"date":"2026-11-12T20:04:06","date_gmt":"2026-11-12T20:04:06","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/12\/mokslininkai-aptiko-kojotu-dnr-cihuahua-genuose-pedsakai-siekia-simtus-kartu-atgal\/"},"modified":"2026-11-12T20:04:06","modified_gmt":"2026-11-12T20:04:06","slug":"mokslininkai-aptiko-kojotu-dnr-cihuahua-genuose-pedsakai-siekia-simtus-kartu-atgal","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/12\/mokslininkai-aptiko-kojotu-dnr-cihuahua-genuose-pedsakai-siekia-simtus-kartu-atgal\/","title":{"rendered":"Mokslininkai aptiko kojot\u0173 DNR \u010dihuahua genuose: p\u0117dsakai siekia \u0161imtus kart\u0173 atgal"},"content":{"rendered":"<p>\u010cihuahua \u2013 vieni ma\u017eiausi\u0173 pasaulio \u0161un\u0173 \u2013 turi netik\u0117t\u0105 laukin\u012f giminait\u012f: j\u0173 genome aptikta kojot\u0173 DNR p\u0117dsak\u0173. Tyr\u0117jai teigia, kad tai ne \u0161iuolaikin\u0117s mi\u0161r\u016bnyst\u0117s rezultatas, o labai senos genetin\u0117s istorijos fragmentai.<\/p>\n<p>Kaip ra\u0161o \u201eZME Science\u201c, i\u0161vados gautos pasitelkus nauj\u0105 metod\u0105, leid\u017eiant\u012f itin tiksliai nustatyti, i\u0161 kur kilusios atskiros genomo atkarpos ir kada jos gal\u0117jo patekti \u012f \u0161un\u0173 prot\u0117vi\u0173 linij\u0105. Tokie \u012frankiai padeda atsekti genetin\u0119 praeit\u012f per \u0161imtus kart\u0173.<\/p>\n<p>Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad rasti fragmentai yra labai ma\u017ei \u2013 tai svarbus signalas. Jei \u010dihuahua b\u016bt\u0173 neseniai susikry\u017emin\u0119 su kojotais, tik\u0117tina b\u016bt\u0173 aptikta didesni, lengviau atpa\u017e\u012fstami DNR \u201egabalai\u201c.<\/p>\n<p>Tyrimo autoriai \u0161\u012f radin\u012f sieja su platesne \u0160iaur\u0117s Amerikos \u0161un\u0173 istorija: dar iki europie\u010di\u0173 kolonizacijos \u017eemyne gyven\u0119 \u0161unys gal\u0117jo b\u016bti susij\u0119 su vietin\u0117mis bendruomen\u0117mis ir tam tikrais atvejais kry\u017emintis su laukiniais kojotais.<\/p>\n<h2>Kaip aptikti sen\u0105 genetin\u012f p\u0117dsak\u0105<\/h2>\n<p>Tyr\u0117j\u0173 komanda, vadovaujama Stanfordo universiteto mokslininko Helgi Hilmarssono, pasitelk\u0117 ma\u0161inin\u012f mokym\u0105si ir analizavo 191 \u0161unini\u0173 (tarp j\u0173 \u2013 vilk\u0173, kojot\u0173 ir \u012fvairi\u0173 \u0161un\u0173 veisli\u0173) genom\u0105. Tuomet metodas pritaikytas dar 531 \u0161uns genomui.<\/p>\n<p>Toks \u201elokalios kilm\u0117s nustatymo\u201c (angl. local ancestry inference) principas skiriasi nuo bendr\u0173 procentini\u0173 \u012fver\u010di\u0173: vietoj klausimo, kokia dalis genomo yra vienos ar kitos kilm\u0117s, ie\u0161koma tiksli\u0173 viet\u0173, kuriose slypi konkre\u010dios kilm\u0117s DNR atkarpos.<\/p>\n<p>Mokslininkai ai\u0161kina, kad b\u0117gant kartoms DNR nuolat \u201epersimai\u0161o\u201c \u2013 tai rekombinacija, kai chromosomose vyksta apsikeitimai atkarpomis. D\u0117l to sen\u0173 prot\u0117vi\u0173 palikimas pama\u017eu suskaidomas \u012f vis trumpesnius fragmentus, kuriuos aptikti tampa vis sunkiau.<\/p>\n<h2>Ry\u0161ys su prie\u0161kolumbiniais Amerikos \u0161unimis<\/h2>\n<p>Tyrime pamin\u0117ta, kad dar prie\u0161 europie\u010di\u0173 atvykim\u0105 \u012f Amerik\u0105 vietin\u0117s bendruomen\u0117s augino \u0161unis \u012fvairiems tikslams \u2013 nuo med\u017eiokl\u0117s iki darbo ir draugijos. Kai kurie \u0161i\u0173 \u0161un\u0173, kaip sp\u0117jama, gal\u0117jo kry\u017emintis su kojotais, nors tikslus mechanizmas \u2013 ar tai vyko nat\u016braliai, ar buvo s\u0105moningai skatinama \u2013 i\u0161lieka neai\u0161kus.<\/p>\n<p>Greta \u010dihuahua mokslininkai analizavo ir kitos su Meksikos prie\u0161kolumbin\u0117mis kult\u016bromis siejamos veisl\u0117s \u2013 ksuloickvintlio (Meksikos plikojo \u0161uns) \u2013 genetin\u0119 sud\u0117t\u012f. Vieno \u0161ios veisl\u0117s \u0161uns genome aptikta apie 4,03 proc. DNR atkarp\u0173, susijusi\u0173 su Arkties \u0161unimis.<\/p>\n<p>Toks radinys gali skamb\u0117ti netik\u0117tai, ta\u010diau ankstesni genetiniai tyrimai yra rod\u0119, kad prie\u0161 europie\u010di\u0173 kontakt\u0105 Amerikoje gyven\u0119 \u0161unys buvo artimi \u0161iuolaikini\u0173 arktini\u0173 veisli\u0173 prot\u0117viams, atkeliavusiems i\u0161 Sibiro kartu su \u017emon\u0117mis.<\/p>\n<h2>K\u0105 \u0161is radinys kei\u010dia \u010dihuahua istorijoje<\/h2>\n<p>Iki \u0161iol da\u017enai kartota, kad \u010dihuahua senosios \u0161aknys siekia daugiau nei 1 000 met\u0173 ir yra susijusios su prie\u0161kolumbine Meksika, o moderni veisl\u0117 galutinai susiformavo XIX am\u017eiaus viduryje. Vis d\u0117lto ankstesnis genetinis tyrimas, publikuotas 2018 metais \u017eurnale \u201eScience\u201c, buvo parod\u0119s, kad ikikolonijiniai Amerikos \u0161unys kilo i\u0161 Sibiro linijos, o po kolonizacijos didel\u0117 dalis vietini\u0173 \u0161un\u0173 genetinio paveldo buvo i\u0161stumta atve\u017etini\u0173 \u0161un\u0173.<\/p>\n<p>Dabartinis darbas rodo, kad dalis to beveik i\u0161nykusio paveldo vis d\u0117lto i\u0161liko \u2013 o \u010dihuahua aptikti kojot\u0173 DNR fragmentai tampa dar vienu u\u017euominu apie sud\u0117ting\u0105 \u0161un\u0173 ir laukini\u0173 \u0161unini\u0173 istorij\u0105 Amerikoje.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai pripa\u017e\u012fsta, kad tokio tipo analiz\u0117s turi ribojim\u0173 ir ne visada leid\u017eia tiksliai pasakyti, kada konkre\u010diai \u012fvyko susimai\u0161ymas. Vis d\u0117lto pats faktas, kad senoviniai kontaktai gali b\u016bti \u201e\u012fra\u0161yti\u201c ma\u017euose DNR fragmentuose, parodo, kiek daug istorijos dar slepiasi gyv\u016bn\u0173 genome.<\/p>\n<p>Tyrimas publikuotas \u017eurnale \u201eNature Communications\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u010cihuahua genome aptikti ma\u017ey\u010diai kojot\u0173 DNR fragmentai rodo labai sen\u0105 \u0161un\u0173 kilm\u0117s istorij\u0105 \u0160iaur\u0117s Amerikoje, o ne nauj\u0105 mi\u0161r\u016bnyst\u0119.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[42030,17932,28949,7350,1846,17919,9962],"miestas":[],"class_list":["post-70139","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-cihuahua","tag-genomas","tag-kojotai","tag-masininis-mokymasis","tag-nature-communications","tag-stanfordo-universitetas","tag-sunu-genetika"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/70139","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=70139"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/70139\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=70139"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=70139"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=70139"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=70139"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}