{"id":70223,"date":"2026-11-13T11:19:18","date_gmt":"2026-11-13T11:19:18","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/13\/prie-korsikos-dugne-aptikta-per-1-300-paslaptingu-ratu-dvi-ju-kilmes-versijos\/"},"modified":"2026-11-13T11:19:18","modified_gmt":"2026-11-13T11:19:18","slug":"prie-korsikos-dugne-aptikta-per-1-300-paslaptingu-ratu-dvi-ju-kilmes-versijos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/13\/prie-korsikos-dugne-aptikta-per-1-300-paslaptingu-ratu-dvi-ju-kilmes-versijos\/","title":{"rendered":"Prie Korsikos dugne aptikta per 1 300 paslapting\u0173 rat\u0173: dvi j\u0173 kilm\u0117s versijos"},"content":{"rendered":"

Prie Korsikos krant\u0173 Vidur\u017eemio j\u016bros dugne aptikta daugiau nei 1 300 beveik idealiai apvali\u0173 darini\u0173, kuri\u0173 kilm\u0117 iki \u0161iol kelia klausim\u0173 mokslininkams.<\/p>\n

Ne\u012fprasti objektai pirm\u0105 kart\u0105 pasteb\u0117ti 2011 metais j\u016bros dugno tyrim\u0173 ekspedicijoje, kai hidrolokatoriaus vaizduose vietoje \u012fprast\u0173 sm\u0117lio ir akmen\u0173 plot\u0173 i\u0161ry\u0161k\u0117jo taisyklingos apskritos strukt\u016bros su tamsesn\u0117mis d\u0117m\u0117mis centre, ra\u0161o \u201eFocus\u201c.<\/p>\n

I\u0161 prad\u017ei\u0173 tyr\u0117jai buvo aptik\u0119 tik kelias de\u0161imtis toki\u0173 darini\u0173, ta\u010diau v\u0117lesn\u0117 analiz\u0117 parod\u0117, kad j\u0173 yra per 1 300. Jie driekiasi keli\u0173 kvadratini\u0173 kilometr\u0173 plote ir yra 105\u2013125 metr\u0173 gylyje.<\/p>\n

V\u0117lesn\u0117s ekspedicijos atskleid\u0117, kad tai n\u0117ra paprastos \u012fdubos: kiekvieno rato centre yra raudon\u0173j\u0173 kalkini\u0173 dumbli\u0173 kupolas, aplink j\u012f \u2013 \u0161viesesn\u0117 nuos\u0117d\u0173 zona, o i\u0161orin\u012f \u017eied\u0105 sudaro ir ma\u017ei kalkakmenio dariniai, vadinami rodolitais.<\/p>\n

Kas i\u0161 ties\u0173 slypi ratuose<\/h2>\n

Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad aptiktos strukt\u016bros yra sud\u0117tingi biologiniai dariniai. Jie tampa buveine \u012fvairiems j\u016br\u0173 organizmams \u2013 nuo kempini\u0173 ir koral\u0173 iki bestuburi\u0173 ir skirting\u0173 \u017euv\u0173 r\u016b\u0161i\u0173.<\/p>\n

Tokie dariniai svarb\u016bs ne tik kaip geologinis ar biologinis rei\u0161kinys, bet ir kaip ekosistemos dalis, tod\u0117l j\u0173 tyrimai siejami ir su gamtosaugos klausimais.<\/p>\n

Dvi pagrindin\u0117s kilm\u0117s hipotez\u0117s<\/h2>\n

Viena i\u0161 da\u017eniausiai minim\u0173 versij\u0173 sieja rat\u0173 susiformavim\u0105 su paskutiniu ledynme\u010dio maksimumu, kuris vyko ma\u017edaug prie\u0161 21 t\u016bkst. met\u0173. Tuomet Vidur\u017eemio j\u016bros lygis buvo gerokai \u017eemesnis, o vietos, esan\u010dios daugiau nei 100 metr\u0173 gylyje \u0161iandien, buvo ar\u010diau pavir\u0161iaus.<\/p>\n

Tokios s\u0105lygos gal\u0117jo b\u016bti palankios raudoniesiems kalkiniams dumbliams, kuriems reikalinga \u0161viesa. Klimatui \u0161ylant ir tirpstant ledynams, j\u016bros lygis kilo, o buvusios kolonijos pama\u017eu atsid\u016br\u0117 didesniame gylyje.<\/p>\n

2020 met\u0173 ekspedicijoje i\u0161 darini\u0173 centrini\u0173 dali\u0173 buvo paimti m\u0117giniai, o radiokarboninis datavimas parod\u0117, kad seniausia i\u0161tirta med\u017eiaga gali b\u016bti ma\u017edaug 21 t\u016bkst. met\u0173 am\u017eiaus.<\/p>\n

Pagal vien\u0105 hipotez\u0119, v\u0117liau \u2013 pra\u0117jus ma\u017edaug 8 t\u016bkst. met\u0173, kai j\u016bros lygis stabilizavosi, prasid\u0117jo naujas formavimosi etapas: aplink centrinius liku\u010dius \u0117m\u0117 kauptis senesni\u0173 darini\u0173 fragmentai ir rodolitai, suformuodami b\u016bdingus \u017eiedus. Vis d\u0117lto tai kol kas laikoma hipoteze, o ne galutiniu atsakymu.<\/p>\n

Alternatyvi versija \u2013 Antrojo pasaulinio karo bombos<\/h2>\n

2024 metais tyr\u0117jai Marcas Verlaque\u2019as ir Charles\u2019is-Fran\u00e7ois Boudouresque\u2019as pasi\u016bl\u0117 kit\u0105 paai\u0161kinim\u0105: dalis rat\u0173 gal\u0117jo susidaryti d\u0117l \u012f j\u016br\u0105 mest\u0173 amerikie\u010di\u0173 aviacini\u0173 bomb\u0173.<\/p>\n

Pasak \u0161ios versijos, 1943\u20131945 metais, kai prie Korsikos buvo amerikie\u010di\u0173 aviacijos baz\u0117s, i\u0161 kovini\u0173 skryd\u017ei\u0173 vir\u0161 Europos gr\u012f\u017etantys l\u0117ktuvai gal\u0117jo atsikratyti nepanaudotais sprogmenimis pakran\u010di\u0173 vandenyse.<\/p>\n

Manoma, kad kai kurios strukt\u016bros gal\u0117jo atsirasti bomb\u0173 kritimo ar sprogim\u0173 vietose, o v\u0117liau b\u016bti \u201eapgyvendintos\u201c j\u016br\u0173 organizm\u0173. Ta\u010diau ir \u0161i teorija kol kas n\u0117ra galutinai patvirtinta.<\/p>\n

Kod\u0117l si\u016bloma \u0161i\u0105 viet\u0105 saugoti<\/h2>\n

Nepriklausomai nuo to, kaip tiksliai susiformavo paslaptingi ratai, tyrimai rodo, kad teritorija yra vertinga ekosistema. Joje aptinkama daug j\u016br\u0173 organizm\u0173, \u012fskaitant retus koralus ir bestuburius.<\/p>\n

Viena did\u017eiausi\u0173 gr\u0117smi\u0173 \u0161iems dariniams \u2013 laivyba. Dideli\u0173 laiv\u0173 inkarai gali pa\u017eeisti trapias kalkines strukt\u016bras, kurioms susiformuoti gal\u0117jo prireikti t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173.<\/p>\n

Dalis objekt\u0173 jau patenka \u012f Cap Corse ir Agriate j\u016brinio gamtos parko teritorij\u0105, ta\u010diau mokslininkai mano, kad apsaug\u0105 reik\u0117t\u0173 i\u0161pl\u0117sti ir \u012f kitus plotus, kad \u0161i ne\u012fprasta povandenin\u0117 aplinka b\u016bt\u0173 i\u0161saugota.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Prie Korsikos Vidur\u017eemio j\u016bros dugne aptikta per 1 300 apvali\u0173 darini\u0173: mokslininkai svarsto ledynme\u010dio ir karo bomb\u0173 hipotezes.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[101,49217,1531,28662,55722,55267,4167],"miestas":[],"class_list":["post-70223","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-ekologija","tag-juros-dugnas","tag-juru-ekosistemos","tag-korsika","tag-raudonieji-kalkiniai-dumbliai","tag-rodolitai","tag-vidurzemio-jura"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/70223","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=70223"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/70223\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=70223"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=70223"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=70223"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=70223"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}