1963 metais prie Islandijos krant\u0173, po povandeninio ugnikalnio i\u0161siver\u017eimo, j\u016broje atsirado nauja sala \u2013 Surtseja. Nuo pat pirm\u0173j\u0173 dien\u0173 ji buvo paimta saugoti, tod\u0117l ir \u0161iandien \u012f j\u0105 patekti galima tik gavus special\u0173 vald\u017eios leidim\u0105.<\/p>\n
Kaip ra\u0161o \u201eEarth.com\u201c, i\u0161siver\u017eimas prasid\u0117jo 1963 met\u0173 lapkrit\u012f ir t\u0119s\u0117si beveik ketverius metus. Per t\u0105 laik\u0105 ma\u017edaug 32 kilometr\u0173 atstumu nuo Islandijos pakrant\u0117s susiformavo naujas vulkanin\u0117s kilm\u0117s \u017eem\u0117s plotas.<\/p>\n
I\u0161 prad\u017ei\u0173 sala u\u017e\u0117m\u0117 apie 2,6 kv. km, o auk\u0161\u010diausias jos ta\u0161kas siek\u0117 170 metr\u0173. Ta\u010diau bangos, v\u0117jas ir krituliai pama\u017eu ardo krantus \u2013 d\u0117l erozijos Surtseja nuolat ma\u017e\u0117ja.<\/p>\n
Skai\u010diuojama, kad 2006 metais jos plotas buvo suma\u017e\u0117j\u0119s iki 1,4 kv. km. Mokslininkams tai tapo reta galimybe realiu laiku steb\u0117ti, kaip \u201egimsta\u201c ir kinta nauja sala \u2013 tiek geologi\u0161kai, tiek biologi\u0161kai.<\/p>\n
Tyr\u0117jai salos poky\u010dius stebi nuo 1964 met\u0173. Pirmieji augal\u0173 s\u0117kl\u0173 \u201esiuntiniai\u201c \u012f Surtsej\u0105 atkeliavo vandenyno srov\u0117mis.<\/p>\n
1965 metais \u0161iaurin\u0117je pakrant\u0117je aptiktas pirmasis augalas \u2013 j\u016brin\u0117 garsty\u010dia. V\u0117liau, nat\u016braliais keliais, \u0117m\u0117 rastis ir daugiau r\u016b\u0161i\u0173, \u012fsitvirtino samanos, kerp\u0117s bei grybai.<\/p>\n
Iki 2004 met\u0173 mokslininkai buvo u\u017eregistrav\u0119 60 augal\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, taip pat de\u0161imtis saman\u0173, kerpi\u0173 ir gryb\u0173 r\u016b\u0161i\u0173. Be to, saloje fiksuotos 89 pauk\u0161\u010di\u0173 r\u016b\u0161ys ir 335 bestuburi\u0173 r\u016b\u0161ys.<\/p>\n
Svarb\u0173 vaidmen\u012f ekosistemos formavimuisi atliko kirai. Po to, kai 1986 metais susidar\u0117 didesn\u0117 \u0161i\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 kolonija, augalijos plitimas paspart\u0117jo \u2013 pauk\u0161\u010diai perne\u0161a s\u0117klas, o j\u0173 i\u0161matos praturtina dirvo\u017eem\u012f maistin\u0117mis med\u017eiagomis.<\/p>\n
Ta\u010diau net ir ilgainiui didel\u0117je salos dalyje augalinis dangalas i\u0161lieka retas. Nurodoma, kad 1965\u20132015 metais Surtsejoje buvo aptiktos 74 augal\u0173 r\u016b\u0161ys.<\/p>\n
Surtseja mokslininkams vertinga ne tik kaip unikali, nat\u016braliai besiformuojanti ekosistema. Ji svarbi ir geologi\u0161kai: saloje paimti uolien\u0173 m\u0117giniai atskleid\u0117, kad j\u0173 poros laikui b\u0117gant pildosi naujomis mineralin\u0117mis med\u017eiagomis, tarp j\u0173 \u2013 aliuministiniu tobermoritu.<\/p>\n
\u0160is procesas lyginamas su tuo, kas nustatyta tiriant mineral\u0173 formavim\u0105si senov\u0117s rom\u0117n\u0173 betonin\u0117se uost\u0173 konstrukcijose. Tokie duomenys padeda geriau suprasti, kaip \u201ebr\u0119sta\u201c vulkanin\u0117s kilm\u0117s uolienos.<\/p>\n
1965 metais sala paskelbta gamtos rezervatu, o 2006 metais saugoma teritorija i\u0161pl\u0117sta iki 65 kv. km. Lankytojams draud\u017eiama atsive\u017eti dirvo\u017eemio ar gyv\u0173 organizm\u0173, pa\u017eeisti gamtinius objektus ir palikti \u0161iuk\u0161les.<\/p>\n
Pagal IUCN World Heritage Outlook duomenis, kasmet sal\u0105 aplanko tik viena\u2013trys grup\u0117s, kiekvienoje j\u0173 b\u016bna ne daugiau kaip 10\u201312 \u017emoni\u0173. Paprastai tai mokslininkai, kuri\u0173 darbas leid\u017eia steb\u0117ti, kaip vystosi beveik \u017emogaus nepaliesta aplinka.<\/p>\n
2008 metais Surtseja \u012ftraukta \u012f UNESCO pasaulio paveldo s\u0105ra\u0161\u0105. \u0160is statusas dar labiau sustiprino apsaug\u0105 ir pabr\u0117\u017e\u0117 salos reik\u0161m\u0119 mokslui.<\/p>\n
Vis d\u0117lto sala ir toliau traukiasi d\u0117l erozijos. Prognozuojama, kad ilgainiui i\u0161 jos gali likti tik atsparesn\u0117 vulkanin\u0117 \u201e\u0161erdis\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
1963 metais po povandeninio ugnikalnio i\u0161siver\u017eimo prie Islandijos atsiradusi Surtseja iki \u0161iol saugoma: patekti galima tik su specialiu leidimu.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[101,9586,3195,23270,19122,646,55728],"miestas":[],"class_list":["post-70227","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-ekologija","tag-gamtos-rezervatai","tag-islandija","tag-surtseja","tag-ugnikalniai","tag-unesco","tag-vulkanines-salos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/70227","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=70227"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/70227\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=70227"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=70227"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=70227"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=70227"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}