Astronomai aptiko ne\u012fprast\u0105 dangaus objekt\u0105, kuris ma\u017edaug kas 7,9 minut\u0117s pasi\u0173sdavo itin trump\u0105 radijo signal\u0105. Vienas impulsas trukdavo trumpiau nei keturias sekundes, o tokie \u201ed\u016b\u017eiai\u201c kartodavosi apie \u0161e\u0161ias valandas, po to \u0161altinis nutildavo daugiau nei parai.<\/p>\n
\u0160\u012f keist\u0105 ritm\u0105 mokslininkai susiejo su \u017evaig\u017ed\u0117s liekana \u2013 balt\u0105ja nyk\u0161tuke, kartais vadinama \u201ezombio \u017evaig\u017ede\u201c. Ji skrieja poroje su \u012f Saul\u0119 pana\u0161ia \u017evaig\u017ede, o b\u016btent kaimyn\u0117 gali paai\u0161kinti, kod\u0117l radijo signalai yra tokie reguliar\u016bs ir kod\u0117l jie pasirodo tik tam tikrais laiko \u201elangais\u201c.<\/p>\n
Objektas pavadintas GPM J071507\u2212114153 (trumpiau \u2013 J0715\u22121141). Pirm\u0105 kart\u0105 jis pasteb\u0117tas 2024 met\u0173 gruod\u017eio 4 dien\u0105, kai Australijoje esantis \u201eMurchison Widefield Array\u201c radijo teleskopas u\u017efiksavo ypa\u010d trumpus, bet steb\u0117tinai tiksliai pasikartojan\u010dius impulsus Pauk\u0161\u010di\u0173 Take.<\/p>\n
Toks periodi\u0161kumas tapo svarbia u\u017euomina: \u012fprastos \u017evaig\u017ed\u0117s taip greitai suktis negali, tod\u0117l signal\u0173 \u0161altinis tur\u0117jo b\u016bti itin kompakti\u0161kas. Pagrindiniai kandidatai buvo du \u2013 neutronin\u0117 \u017evaig\u017ed\u0117 arba baltoji nyk\u0161tuk\u0117, t. y. \u017evaig\u017ed\u0117s branduolio \u201elikutis\u201c, kai ji baigia savo aktyv\u0173 gyvenim\u0105.<\/p>\n
Per kelis v\u0117lesnius m\u0117nesius u\u017efiksuota 214 impuls\u0173, o papildomi steb\u0117jimai, atlikti Piet\u0173 Afrikos \u201eMeerKAT\u201c radijo teleskopu, leido tiksliau nustatyti signal\u0173 kilm\u0119 ir j\u0173 atvykimo laik\u0105. Tuomet i\u0161ry\u0161k\u0117jo dar vienas d\u0117sningumas: be ma\u017edaug 7 minu\u010di\u0173 54 sekund\u017ei\u0173 ritmo, buvo matomas ir l\u0117tesnis ciklas.<\/p>\n
Ma\u017edaug kas 32,5 valandos radijo signalai tapdavo aptinkami ma\u017edaug \u0161e\u0161i\u0173 valand\u0173 intervale, o likusiu metu \u0161altinis radijo steb\u0117jimuose da\u017eniausiai \u201edingdavo\u201c. Tyr\u0117jams tai atrod\u0117 kaip \u017eenklas, kad objektas n\u0117ra vieni\u0161as \u2013 jo aktyvumas gali priklausyti nuo jud\u0117jimo poroje.<\/p>\n
Baltosios nyk\u0161tuk\u0117s kartais vadinamos \u201ezombio \u017evaig\u017ed\u0117mis\u201c, nes jos nebegamina energijos \u012fprasta branduoline sinteze, ta\u010diau i\u0161lieka kar\u0161tos, tankios ir gali demonstruoti ne\u012fprast\u0105 elges\u012f. Ilgainiui tokia \u017evaig\u017ed\u0117s evoliucijos baigtis laukia ir Saul\u0117s \u2013 tik tai \u012fvyks po milijard\u0173 met\u0173.<\/p>\n
Kad geriau suprast\u0173 sistem\u0105, mokslinink\u0173 komanda, vadovaujama Curtin universiteto tyr\u0117jo Samuelio J. McSweeney, pasitelk\u0117 Havajuose esant\u012f \u201eKeck\u201c observatorijos teleskop\u0105. Skirtingai nei radijo teleskopai, jis leido pa\u017evelgti \u012f sistem\u0105 matomoje \u0161viesoje.<\/p>\n
Spektroskopijos duomenys parod\u0117, kad matomas sistemos objektas yra G tipo \u017evaig\u017ed\u0117 \u2013 labai pana\u0161i \u012f m\u016bs\u0173 Saul\u0119. Pa\u010dios baltosios nyk\u0161tuk\u0117s matomoje \u0161viesoje pamatyti nepavyksta, nes ji per blanki, ta\u010diau jos egzistavim\u0105 i\u0161duoda radijo impulsai.<\/p>\n
Skai\u010diavimai leid\u017eia manyti, kad \u0161i \u012f Saul\u0119 pana\u0161i \u017evaig\u017ed\u0117 yra ma\u017edaug 94 proc. Saul\u0117s mas\u0117s, o jos pavir\u0161iaus temperat\u016bra siekia apie 5 500 Kelvin\u0173. Tyr\u0117jai daro i\u0161vad\u0105, kad por\u0105 sudaro baltoji nyk\u0161tuk\u0117 ir \u012f Saul\u0119 pana\u0161i \u017evaig\u017ed\u0117, kurios viena aplink kit\u0105 apsisuka ma\u017edaug per 1,35 dienos.<\/p>\n
Taip paai\u0161kinami du \u201elaikrod\u017eiai\u201c: ma\u017edaug a\u0161tuoni\u0173 minu\u010di\u0173 ritmas siejamas su baltosios nyk\u0161tuk\u0117s sukimusi, o 32,5 valandos \u2013 su poros orbitos periodu. \u201eTai pirmas kartas, kai impulsai pakankamai ai\u0161k\u016bs, kad matytume baltosios nyk\u0161tuk\u0117s jud\u0117jim\u0105 orbitoje aplink savo palydov\u0119, tod\u0117l \u017einome, kad pulsacijos kyla i\u0161 srities prie baltosios nyk\u0161tuk\u0117s arba galb\u016bt net i\u0161 jos pa\u010dios\u201c, \u2013 teig\u0117 darbo autorius dr. Sam McSweeney.<\/p>\n
Dar \u012fdomesn\u0117 dalis \u2013 k\u0105 \u0161ie signalai gali pasakyti apie \u012f Saul\u0119 pana\u0161i\u0105 \u017evaig\u017ed\u0119. M\u016bs\u0173 Saul\u0119 supa itin kar\u0161tos, elektri\u0161kai \u012fkrautos plazmos atmosfera \u2013 vainikas (korona), kur\u012f formuoja magnetiniai laukai, sukeliantys \u017eybsnius ir daleli\u0173 pli\u016bpsnius.<\/p>\n
Mokslininkai svarsto, kad pana\u0161\u0173 magnetin\u012f aktyvum\u0105 gali tur\u0117ti ir J0715\u22121141 sistemos gyvoji \u017evaig\u017ed\u0117, o baltosios nyk\u0161tuk\u0117s radijo impulsai, keliaudami link \u017dem\u0117s, gali pereiti per \u0161i\u0105 magnetin\u0119 aplink\u0105. Vienas argument\u0173 \u2013 pasteb\u0117ta, kad signal\u0173 poliarizacija kito priklausomai nuo \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 pad\u0117ties orbitoje.<\/p>\n
Magnetizuota plazma gali \u201epasukti\u201c radijo bang\u0173 poliarizacij\u0105 per rei\u0161kin\u012f, vadinam\u0105 Farad\u0117jaus rotacija. Tod\u0117l impulsai gali tapti tarsi zondais, leid\u017eian\u010diais netiesiogiai tirti tolimos \u017evaig\u017ed\u0117s i\u0161orin\u0119 atmosfer\u0105 ir dideles magnetines strukt\u016bras, pana\u0161ias \u012f Saul\u0117s protuberantus.<\/p>\n
\u201ePapildomai mat\u0117me, kad baltoji nyk\u0161tuk\u0117 slinko u\u017e srities su stipriu magnetiniu lauku \u2013 grei\u010diausiai tai \u2018\u017evaig\u017edinis protuberantas\u2019, didel\u0117 plazmos kilpa, kylanti nuo \u017evaig\u017ed\u0117s pavir\u0161iaus\u201c, \u2013 sak\u0117 bendraautor\u0117 profesor\u0117 Natasha Hurley-Walker. Ji prid\u016br\u0117, kad \u012fsp\u016bdinga vien radijo bangomis aptikti audras \u017evaig\u017ed\u0117je, esan\u010dioje u\u017e daugiau nei 5 000 \u0161viesme\u010di\u0173.<\/p>\n
Nors sistemos sandara dabar ai\u0161kesn\u0117, lieka esminis klausimas: kas tiksliai sukuria tokius galingus, itin reguliarius radijo impulsus? J0715\u22121141 priskiriamas prie naujai i\u0161ry\u0161k\u0117jan\u010dios objekt\u0173 grup\u0117s, vadinamos ilgaperiod\u017eiais tranzientais \u2013 jie skleid\u017eia intensyvius, da\u017enai stipriai poliarizuotus signalus kas kelias minutes ar net re\u010diau.<\/p>\n
Kol kas \u017einoma tik apie keliolika toki\u0173 objekt\u0173, tod\u0117l j\u0173 fizika n\u0117ra iki galo suprasta, o patys \u0161altiniai tarpusavyje gali b\u016bti gana skirtingi. Viena id\u0117j\u0173 baltosioms nyk\u0161tuk\u0117ms \u2013 kad radijo spinduliuot\u0119 sukuria s\u0105veika tarp besisukan\u010dios nyk\u0161tuk\u0117s magnetinio lauko ir med\u017eiagos, kuri\u0105 gal\u0117t\u0173 \u201epatiekti\u201c palydov\u0117, ta\u010diau tai dar toli gra\u017eu n\u0117ra \u012frodyta.<\/p>\n
Mokslininkai taip pat svarsto, kaip \u0161i artima pora gal\u0117jo susiformuoti: baltosios nyk\u0161tuk\u0117s \u201eprot\u0117vis\u201c veikiausiai buvo i\u0161sip\u016bt\u0119s mil\u017einas, kuris tam tikru evoliucijos etapu apgaub\u0117 kaimyn\u0119 bendru duj\u0173 apvalkalu. Tokia s\u0105veika gal\u0117jo smarkiai suma\u017einti orbit\u0105, o v\u0117liau apvalkalas buvo i\u0161mestas \u012f kosmos\u0105.<\/p>\n
Tyrimo autoriai tikisi, kad jautresni b\u016bsimi radijo steb\u0117jimai, ypa\u010d su \u201eSquare Kilometre Array\u201c teleskopais, pad\u0117s aptikti daugiau pana\u0161i\u0173 \u0161altini\u0173. Kiekvienas j\u0173 gali priartinti prie atsakymo, kod\u0117l kai kurios \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 liekanos ne \u201eu\u017eg\u0119sta\u201c tyliai, o tampa savoti\u0161kais \u0161vyturiais, leid\u017eian\u010diais tirti net ir j\u0173 kaimyni\u0173 kosmin\u012f \u201eor\u0105\u201c.<\/p>\n
Tyrimas publikuotas \u017eurnale \u201eNature Astronomy\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Astronomai nustat\u0117, kad baltoji nyk\u0161tuk\u0117 poroje su \u012f Saul\u0119 pana\u0161ia \u017evaig\u017ede kas 7,9 minut\u0117s skleid\u017eia trumpus radijo impulsus.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[5263,50086,55914,43323,55913,8531,55912],"miestas":[],"class_list":["post-70394","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-astronomija","tag-baltoji-nykstuke","tag-keck-observatorija","tag-meerkat","tag-murchison-widefield-array","tag-nature-astronomy","tag-radijo-teleskopai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/70394","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=70394"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/70394\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=70394"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=70394"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=70394"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=70394"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}