{"id":70395,"date":"2026-11-13T20:03:09","date_gmt":"2026-11-13T20:03:09","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/13\/skaitmeninis-webb-teleskopo-dvynys-archyvuose-padejo-isryskinti-ilgai-nepastebeta-egzoplaneta\/"},"modified":"2026-11-13T20:03:09","modified_gmt":"2026-11-13T20:03:09","slug":"skaitmeninis-webb-teleskopo-dvynys-archyvuose-padejo-isryskinti-ilgai-nepastebeta-egzoplaneta","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/13\/skaitmeninis-webb-teleskopo-dvynys-archyvuose-padejo-isryskinti-ilgai-nepastebeta-egzoplaneta\/","title":{"rendered":"Skaitmeninis \u201eWebb\u201c teleskopo dvynys archyvuose pad\u0117jo i\u0161ry\u0161kinti ilgai nepasteb\u0117t\u0105 egzoplanet\u0105"},"content":{"rendered":"<p>Astronomai suk\u016br\u0117 Jameso Webbo kosminio teleskopo skaitmenin\u012f \u201edvyn\u012f\u201c ir, pritaik\u0119 j\u012f senesniems duomenims, aptiko planet\u0105, kuri iki \u0161iol buvo pasisl\u0117pusi ry\u0161kiame \u017evaig\u017ed\u0117s spindesyje.<\/p>\n<p>Vietoj to, kad b\u016bt\u0173 band\u0119 sukurti dar galingesn\u012f teleskop\u0105, mokslininkai virtualiai atk\u016br\u0117 Webbo artimosios infraraudonosios srities kamer\u0105 (NIRCam) ir taip tiksliai sumodeliavo \u017evaig\u017ed\u0117s \u0161vyt\u0117jim\u0105, kad j\u012f pavyko \u201enuimti\u201c apdorojant vaizdus kompiuteriu.<\/p>\n<p>Tiesiogiai nufotografuoti egzoplanetas itin sunku: jos gali b\u016bti milijon\u0105 kart\u0173 blankesn\u0117s u\u017e savo \u017evaig\u017edes, o net menkiausi teleskopo poky\u010diai (net nanometr\u0173 mastu) kei\u010dia \u0161viesos ra\u0161t\u0105 ir apsunkina atskyrim\u0105.<\/p>\n<p>Tyrimo rezultatai paskelbti \u017eurnale \u201eNature\u201c: komanda parod\u0117, kad instrument\u0173 fizikos modeliavimas, derinamas su optimizavimo metodais, gali smarkiai padidinti jautrum\u0105 ie\u0161kant labai silpn\u0173 objekt\u0173 \u0161alia ry\u0161ki\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173.<\/p>\n<h2>Kaip veikia metodas FLIP<\/h2>\n<p>Tyr\u0117j\u0173 metodas pavadintas FLIP (angl. \u201ePhysics-based Learning for Imaging Planets\u201c). Jo esm\u0117 \u2013 sukurti teleskopo \u201eskaitmenin\u012f dvyn\u012f\u201c: virtual\u0173 model\u012f, kuris imituoja, kaip \u017evaig\u017ed\u0117s \u0161viesa keliauja per teleskopo veidrod\u017eius ir pasiekia detektorius.<\/p>\n<p>Tuomet kompiuteris ie\u0161ko tokio mikroskopini\u0173 paklaid\u0173 ir svyravim\u0173 rinkinio, kuris geriausiai atkartot\u0173 realaus teleskopo u\u017efiksuot\u0105 \u017evaig\u017ed\u0117s \u0161vyt\u0117jim\u0105. Kai modelis sutampa, tampa ai\u0161ku, kaip tiksliai tur\u0117t\u0173 atrodyti \u201eakinanti\u201c \u017evaig\u017ed\u0117s \u0161viesa \u2013 ir j\u0105 galima gerokai \u0161variau pa\u0161alinti.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto mokslininkai pripa\u017e\u012fsta rizik\u0105: pernelyg lankstus modelis teori\u0161kai gal\u0117t\u0173 \u201enura\u0161yti\u201c tikr\u0105 planet\u0105 kaip \u0161viesos atspind\u012f ar triuk\u0161m\u0105. D\u0117l to komanda \u012f duomenis \u012fterp\u0117 dirbtinius (imitacinius) planet\u0173 signalus ir patikrino, ar FLIP geba juos patikimai atkurti.<\/p>\n<h2>Planeta, kuri \u201ei\u0161kilo\u201c i\u0161 archyv\u0173<\/h2>\n<p>Nor\u0117dami i\u0161bandyti metod\u0105 realiomis s\u0105lygomis, tyr\u0117jai i\u0161 naujo peranalizavo Webbo steb\u0117jimus dviej\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 sistem\u0173, kuriose jau buvo \u017einomos planetos: HIP 65426 ir 51 Eridani.<\/p>\n<p>Pasak komandos, FLIP jautrumas silpnoms planetoms buvo nuo 2 iki 15 kart\u0173 didesnis nei taikant standartinius duomen\u0173 apdorojimo metodus.<\/p>\n<p>Ry\u0161kiausias pavyzdys \u2013 51 Eridani b, jauna \u012f Jupiter\u012f pana\u0161i planeta, pirm\u0105 kart\u0105 aptikta dar 2015 metais steb\u0117jimais nuo \u017dem\u0117s. Webbas \u0161i\u0105 sistem\u0105 buvo fiksav\u0119s 4,3 mikrono bangos ilgiu \u2013 ruo\u017ee, kuris naudojamas ie\u0161kant anglies dioksido p\u0117dsak\u0173 planet\u0173 atmosferose.<\/p>\n<p>Ta\u010diau apdorojus duomenis \u012fprastai, planeta tiesiog \u201enesimat\u0117\u201c. Kai tie patys duomenys buvo perleisti per FLIP, 51 Eridani b pasirod\u0117 ten, kur ir tur\u0117jo b\u016bti \u2013 tai pirmas kartas, kai \u0161i planeta u\u017efiksuota b\u016btent tokiame bangos ilgyje.<\/p>\n<h2>K\u0105 tai gali pakeisti toliau<\/h2>\n<p>Nors pats objektas n\u0117ra naujai atrasta planeta, b\u016btent toks atvejis laikomas idealiu bandymu: astronomai i\u0161 anksto \u017einojo, ko ie\u0161ko, ir gal\u0117jo ai\u0161kiai \u012fvertinti, ar naujasis metodas veikia ten, kur ankstesni nepavyko.<\/p>\n<p>Svarbiausia praktin\u0117 nauda \u2013 galimyb\u0117 i\u0161 naujo \u201eper\u0161ukuoti\u201c jau surinktus Webbo archyvinius duomenis ir rasti planetas, kurios gal\u0117jo b\u016bti u\u017efiksuotos, bet liko nepasteb\u0117tos d\u0117l \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 akinimo.<\/p>\n<p>Be to, metodas n\u0117ra priri\u0161tas vien prie Webbo konstrukcijos: tyr\u0117jai planuoja j\u012f adaptuoti ir NASA Nancy Grace Roman kosminiam teleskopui, taip pat ant\u017eemin\u0117ms observatorijoms.<\/p>\n<p>Ilgalaik\u0117je perspektyvoje tai gali b\u016bti svarbu ir b\u016bsimoms misijoms, kurios sieks tiesiogiai fotografuoti \u012f \u017dem\u0119 pana\u0161ias planetas prie Saul\u0117s tipo \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 \u2013 tokius objektus matyti dar sunkiau, nes jie gali b\u016bti milijardus kart\u0173 blankesni u\u017e savo \u017evaig\u017edes.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Sukurtas Webbo teleskopo \u201eskaitmeninis dvynys\u201c leido tiksliau pa\u0161alinti \u017evaig\u017ed\u0117s \u0161vyt\u0117jim\u0105 ir senesniuose duomenyse i\u0161ry\u0161kino 51 Eridani b.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[55916,8837,13883,1544,10098,55915,10550],"miestas":[],"class_list":["post-70395","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-51-eridani-b","tag-egzoplanetos","tag-jameso-webbo-kosminis-teleskopas","tag-nasa","tag-nature","tag-nircam","tag-skaitmeniniai-dvyniai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/70395","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=70395"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/70395\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=70395"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=70395"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=70395"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=70395"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}