Mokslininkai suk\u016br\u0117 eksperimentin\u0119 kramtom\u0105j\u0105 gum\u0105 su pupeli\u0173 baltymu, kuri laboratoriniais bandymais \u201esugaud\u0117\u201c \u017emogaus papilomos viruso (\u017dPV) daleles seili\u0173 m\u0117giniuose. Tyr\u0117jai skelbia, kad viruso signalas po poveikio suma\u017e\u0117jo daugelyje tirt\u0173 m\u0117gini\u0173.<\/p>\n
Kaip ra\u0161oma portale \u201eZME Science\u201c, bandymai atlikti su seili\u0173 ir burnos skalavimo m\u0117giniais, surinktais i\u0161 galvos ir kaklo v\u0117\u017eiu sergan\u010di\u0173 pacient\u0173. I\u0161 viso \u017dPV eksperimentuose naudoti 44 pacient\u0173 m\u0117giniai.<\/p>\n
\u017dPV yra viena da\u017eniausi\u0173 lyti\u0161kai plintan\u010di\u0173 infekcij\u0173 pasaulyje: dauguma u\u017esikr\u0117tim\u0173 praeina savaime, ta\u010diau dalis gali i\u0161likti ilgai. Kai kurios \u017dPV atmainos siejamos su v\u0117\u017einiais susirgimais, \u012fskaitant navikus burnos ir gerkl\u0117s srityje.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 id\u0117ja \u2013 pabandyti suri\u0161ti viruso daleles burnoje dar prie\u0161 joms u\u017ekre\u010diant daugiau l\u0105steli\u0173 ar potencialiai perduodant infekcij\u0105 kitam \u017emogui. Vis d\u0117lto tai kol kas \u2013 laboratorinis darbas, o ne patvirtintas prevencijos ar gydymo b\u016bdas.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 komanda, vadovaujama Pensilvanijos universiteto Odontologijos medicinos mokyklos profesoriaus Henry Daniello, r\u0117m\u0117si augalu, vadinamu lablab pupel\u0117mis (dar \u017einomomis kaip hiacintin\u0117s pupel\u0117s). \u0160iame augale yra antivirusinis baltymas FRIL, galintis jungtis prie virus\u0173 pavir\u0161iuje esan\u010di\u0173 cukr\u0173.<\/p>\n
Mokslininkai FRIL baltym\u0105 \u012fmai\u0161\u0117 \u012f eksperimentin\u0119 kramtom\u0105j\u0105 gum\u0105 ir gautus ekstraktus mai\u0161\u0117 su \u017dPV turin\u010diais seili\u0173 bei burnos skalavimo m\u0117giniais. Po to atskyr\u0117 susidariusius \u201egumuliukus\u201c ir matavo, kiek viruso liko skystyje.<\/p>\n
Skelbiama, kad viruso dalel\u0117s agregavosi 13 i\u0161 14 seili\u0173 m\u0117gini\u0173. Keliuose m\u0117giniuose aptinkamo \u017dPV kiekis suma\u017e\u0117jo daugiau nei 85 proc., o \u017dPV teigiamuose burnos skalavimo m\u0117giniuose nurodomas ma\u017edaug 80 proc. suma\u017e\u0117jimas.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad kramtomoji guma pasirinkta d\u0117l galimyb\u0117s veikli\u0105j\u0105 med\u017eiag\u0105 pristatyti lokaliai \u2013 ten, kur infekcija aptinkama, o ne paskleisti per vis\u0105 organizm\u0105, kaip da\u017enai b\u016bna vartojant tabletes.<\/p>\n
Be \u017dPV, mokslininkai nagrin\u0117jo ir bakterijas, kurios kai kuriuose tyrimuose buvo siejamos su prastesn\u0117mis galvos ir kaklo v\u0117\u017eio pacient\u0173 i\u0161eitimis: Porphyromonas gingivalis<\/span> ir Fusobacterium nucleatum<\/span>. J\u0173 vaidmuo v\u0117\u017eyje n\u0117ra iki galo ai\u0161kus, ta\u010diau minima galima \u012ftaka u\u017edegimui ir organizmo gynybin\u0117ms reakcijoms.<\/p>\n Tyr\u0117jai pupeli\u0173 ekstrakt\u0105 derino su antimikrobiniu peptidu protegrinu-1, kuris gali pa\u017eeisti bakterij\u0173 membranas. Skelbiama, kad po vienos valandos gydymo laboratoriniuose pacient\u0173 m\u0117giniuose abiej\u0173 min\u0117t\u0173 bakterij\u0173 suma\u017e\u0117jo daugiau nei 99 proc.<\/p>\n Taip pat pa\u017eymima, kad dalis \u012fprast\u0173 burnos mikrobiomos gyventoj\u0173, pavyzd\u017eiui, kai kurie streptokokai, gal\u0117jo b\u016bti atsparesni. Tai kelia prielaid\u0105, kad ateityje galb\u016bt b\u016bt\u0173 \u012fmanoma tiksliau veikti kenksmingas r\u016b\u0161is, ta\u010diau \u0161iai min\u010diai patvirtinti reik\u0117t\u0173 i\u0161samesni\u0173 tyrim\u0173.<\/p>\n Nors rezultatai atrodo viltingi, jie dar neatsako \u012f svarbiausius klausimus: ar tokia guma realiomis s\u0105lygomis gali suma\u017einti u\u017esikr\u0117timo rizik\u0105, sustabdyti perdavim\u0105 ar daryti \u012ftak\u0105 ligos eigai. Tyrime buvo vertinamas viruso daleli\u0173 \u201esuri\u0161imas\u201c m\u0117ginyje, o ne infekcijos sustabdymas gyvame organizme.<\/p>\n Neai\u0161ku ir kiek laiko poveikis i\u0161likt\u0173 burnoje: ar tai b\u016bt\u0173 valanda, ar ilgiau, ir ar po poveikio pabaigos virusai ar bakterijos greitai negr\u012f\u017et\u0173. Kitas atviras klausimas \u2013 ar da\u017enas naudojimas nepakeist\u0173 subtilios burnos mikrobiomos pusiausvyros.<\/p>\n Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad \u017dPV vakcinacija i\u0161lieka patvirtinta priemon\u0117, ma\u017einanti v\u0117\u017e\u012f sukelian\u010di\u0173 \u017dPV tip\u0173 rizik\u0105. Eksperimentin\u0117 guma, net jei ateityje pasiteisint\u0173, nepakeist\u0173 nei vakcinacijos, nei patikr\u0173, nei \u012fprastini\u0173 gydymo metod\u0173.<\/p>\n Vis d\u0117lto H. Daniellas yra min\u0117j\u0119s planus atlikti keturi\u0173 savai\u010di\u0173 klinikin\u012f tyrim\u0105, kuriame dalyviai gum\u0105 kramtyt\u0173 tris kartus per dien\u0105, jei b\u016bt\u0173 gautas reguliuotoj\u0173 pritarimas. Tyrimas publikuotas \u017eurnale \u201eScientific Reports\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Eksperimentin\u0117 kramtomoji guma su pupeli\u0173 baltymu laboratorijoje suma\u017eino \u017dPV signal\u0105 seili\u0173 m\u0117giniuose, ta\u010diau iki realios prevencijos dar toli.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[55923,55921,55922,45002,55920,9753,2071],"miestas":[],"class_list":["post-70398","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-burnos-mikrobioma","tag-fril-baltymas","tag-galvos-ir-kaklo-vezys","tag-kramtomoji-guma","tag-lablab-pupeles","tag-scientific-reports","tag-zpv"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/70398","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=70398"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/70398\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=70398"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=70398"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=70398"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=70398"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}K\u0105 tai rei\u0161kia prakti\u0161kai ir ko dar tr\u016bksta?<\/h2>\n