Pirmasis pasaulinis karas da\u017eniausiai siejamas su did\u017eiosiomis valstyb\u0117mis Europoje, ta\u010diau konflikt\u0105 formavo ir \u0161alys, kurios istorijos vadov\u0117liuose minimos re\u010diau. Egiptas, Piet\u0173 Afrika, Indija, Belgija, Graikija ir Kinija prisid\u0117jo skirtingais b\u016bdais \u2013 nuo fronto operacij\u0173 iki logistikos ir darbo j\u0117gos.<\/p>\n
Kaip ra\u0161o \u201eThe Collector\u201c, \u0161i\u0173 valstybi\u0173 ind\u0117lis neretai buvo nulemtas ry\u0161i\u0173 su Brit\u0173 imperija, vidaus politini\u0173 kov\u0173 ar bandymo sustiprinti savo pozicijas tarptautin\u0117je arenoje. Kai kurioms tai tapo post\u016bmiu nepriklausomybei, kitoms \u2013 ilgalaiki\u0173 konflikt\u0173 prad\u017eia.<\/p>\n
Nors pagrindin\u0117s Pirmojo pasaulinio karo j\u0117gos buvo Antant\u0117 ir Centro valstyb\u0117s, \u201eantraeiliai\u201c dalyviai dar\u0117 reali\u0105 \u012ftak\u0105 tiek m\u016b\u0161i\u0173 eigai, tiek tiekimo grandin\u0117ms. Dalis j\u0173 kovojo skirtinguose frontuose, kiti teik\u0117 strategin\u0119 param\u0105, be kurios karo ma\u0161ina b\u016bt\u0173 veikusi l\u0117\u010diau.<\/p>\n
\u012edomiausia tai, kad kai kurioms \u0161alims dalyvavimas kare tur\u0117jo pasekmi\u0173 dar de\u0161imtme\u010diams \u012f priek\u012f: vienur augo nepriklausomyb\u0117s jud\u0117jimai, kitur gil\u0117jo vidaus susiprie\u0161inimas ar stipr\u0117jo regionin\u0117s \u012ftampos.<\/p>\n
1914 metais Jungtinei Karalystei paskelbus kar\u0105 Osman\u0173 imperijai, Egiptas buvo paskelbtas brit\u0173 protektoratu. Nors \u0161alis nebuvo \u012fpareigota si\u0173sti kari\u0173, Egiptas tapo strategi\u0161kai svarbia atrama d\u0117l Sueco kanalo \u2013 vieno svarbiausi\u0173 tarptautin\u0117s prekybos ir karinio tiekimo keli\u0173.<\/p>\n
1915 metais, vykstant Galipolio kampanijai, Egiptas tapo svarbiu atsitraukimo ir persigrupavimo centru. 1916 metais Egipto ekspedicin\u0117s paj\u0117gos apgyn\u0117 Sueco kanal\u0105 nuo jungtini\u0173 Osman\u0173 ir Vokietijos paj\u0117g\u0173 Romani m\u016b\u0161yje Sinajaus pusiasalyje.<\/p>\n
Po 1918 met\u0173 lapkri\u010dio 11 dienos paliaub\u0173 Egipto pareig\u016bnai band\u0117 i\u0161sider\u0117ti nepriklausomyb\u0119, ta\u010diau brit\u0173 atsisakymas paskatino neramumus ir politin\u0119 konfrontacij\u0105. Galiausiai 1922 metais Egiptas tapo nepriklausoma karalyste, vadovaujama karaliaus Fuado I.<\/p>\n
Piet\u0173 Afrikos \u012fsitraukim\u0105 nul\u0117m\u0117 statusas Brit\u0173 imperijoje: \u0161alis tur\u0117jo autonomijos, bet nevald\u0117 savo u\u017esienio politikos. Netrukus po karo prad\u017eios Londonas nurod\u0117 Piet\u0173 Afrikos paj\u0117goms u\u017eimti Vokietijos ry\u0161i\u0173 stotis Vokietijos Pietvakari\u0173 Afrikoje \u2013 nors pirmosios operacijos nebuvo s\u0117kmingos, dalyvavimas nesustojo.<\/p>\n
1915 metais buvo sukurta Piet\u0173 Afrikos u\u017ej\u016brio ekspedicin\u0117 paj\u0117ga, o savanori\u0173 skai\u010dius buvo toks didelis, kad \u012fdarbinimo punktuose prireik\u0117 minias tramdan\u010di\u0173 pareig\u016bn\u0173. V\u0117liau Piet\u0173 Afrikos kariai veik\u0117 Ryt\u0173 Afrikoje, r\u0117m\u0117 operacijas Egipto ir Palestinos kampanijose, o nedidel\u0117 dalis dalyvavo ir Vakar\u0173 fronte, \u012fskaitant Somos puolim\u0105.<\/p>\n
Indija \u012f kar\u0105 \u012fsitrauk\u0117 ypa\u010d pla\u010diai: dar prie\u0161 konflikt\u0105 ji tur\u0117jo vien\u0105 did\u017eiausi\u0173 savanori\u0173 kariuomeni\u0173, o karo pabaigoje kari\u0173 skai\u010dius i\u0161augo iki daugiau nei pus\u0117s milijono. Indijos ekspedicin\u0117s paj\u0117gos buvo siun\u010diamos \u012f \u012fvairius karo teatrus, ta\u010diau susid\u016br\u0117 su rimtais i\u0161\u0161\u016bkiais \u2013 nuo artilerijos tr\u016bkumo iki kalbos barjer\u0173 ir prast\u0173 prisitaikymo s\u0105lyg\u0173 Europoje.<\/p>\n
Nepaisant problem\u0173, Indijos daliniai r\u0117m\u0117 brit\u0173 tikslus: veik\u0117 Ryt\u0173 Afrikoje, dalyvavo Mesopotamijos kampanijos operacijose, prisid\u0117jo prie Sueco kanalo gynybos ir stiprino s\u0105jungininkus Galipolyje. Tekste nurodoma, kad per kar\u0105 buvo dislokuota daugiau nei 1 mln. Indijos kari\u0173, o per 60 000 j\u0173 \u017euvo.<\/p>\n
Belgijos neutralitet\u0105 buvo garantavusi 1839 met\u0173 Londono sutartis, ta\u010diau 1914 met\u0173 rugpj\u016bt\u012f Vokietija vis tiek \u012fsiver\u017e\u0117 \u012f Belgij\u0105. Nors Belgijos paj\u0117gos buvo smarkiai prana\u0161esn\u0117s prie\u0161\u0173 skai\u010diumi, j\u0173 pasiprie\u0161inimas sul\u0117tino vokie\u010di\u0173 \u017eyg\u012f \u012f Vakarus ir suteik\u0117 laiko s\u0105jungininkams pasiruo\u0161ti pirmajam Marnos m\u016b\u0161iui.<\/p>\n
Nors did\u017eioji Belgijos dalis buvo okupuota, karalius Albertas su kariuomene i\u0161laik\u0117 ma\u017e\u0105 teritorij\u0105, \u012fskaitant Ypres\u0105. Belgijos Kongo \u201eForce Publique\u201c daliniai v\u0117liau prisid\u0117jo prie kov\u0173 Ryt\u0173 Afrikoje: 1916 metais kartu su brit\u0173 ir portugal\u0173 paj\u0117gomis laim\u0117jo Taboros m\u016b\u0161\u012f dabartin\u0117je Tanzanijoje, o v\u0117liau t\u0119s\u0117 puolim\u0105 Maheng\u0117s kryptimi.<\/p>\n
Graikija ilg\u0105 laik\u0105 steng\u0117si i\u0161likti neutrali, ta\u010diau \u0161al\u012f skald\u0117 karaliaus Konstantino I ir premjero Eleftherijo Venizelo pozicijos. \u0160is konfliktas, vadinamas Nacionaliniu skilimu, nul\u0117m\u0117 dviej\u0173 konkuruojan\u010di\u0173 vald\u017ei\u0173 situacij\u0105 ir ilgalaik\u0119 politin\u0119 \u012ftamp\u0105.<\/p>\n
1917 metais, karaliui atsisakius sosto, Graikija formaliai prisijung\u0117 prie s\u0105junginink\u0173. Graik\u0173 paj\u0117gos vaidino reik\u0161ming\u0105 vaidmen\u012f Makedonijos fronte, o po Skra-di-Legen ir Doirano m\u016b\u0161i\u0173 1918 met\u0173 rugs\u0117j\u012f kapituliavo Bulgarija.<\/p>\n
Kinija iki 1917 met\u0173 nebuvo pagrindin\u0117 kariaujanti \u0161alis, ta\u010diau prisid\u0117jo dideliu nekariniu ind\u0117liu: i\u0161siunt\u0117 daugiau nei 140 000 darbinink\u0173 \u012f vadinam\u0105j\u012f darbo korpus\u0105. Jie pad\u0117jo brit\u0173 ir pranc\u016bz\u0173 paj\u0117goms atlikti u\u017enugario darbus \u2013 stat\u0117 apkasus, tais\u0117 gele\u017einkelius, ties\u0117 kelius ir gabeno tiekim\u0105.<\/p>\n
Tekste pabr\u0117\u017eiama, kad Kinijos motyvacija buvo ir politin\u0117: Respublika tik\u0117josi tarptautinio pripa\u017einimo, ta\u010diau po karo Versalio sutartimi buvusi Vokietijos kolonija \u010cingdao \u0160andongo pusiasalyje buvo perduota Japonijai. \u0160is nusivylimas prisid\u0117jo prie augan\u010di\u0173 \u012ftamp\u0173 regione, kurios v\u0117liau i\u0161augo \u012f naujus konfliktus.<\/p>\n
Pirmojo pasaulinio karo istorija d\u0117l to tampa gerokai platesn\u0117 nei vien Vakar\u0173 fronto apkasai ar did\u017ei\u0173j\u0173 valstybi\u0173 sprendimai. Net ir \u0161alys, laikytos \u201eantraeil\u0117mis\u201c dalyv\u0117mis, prisid\u0117jo prie karo baigties \u2013 o kartais ir pakeit\u0117 savo pa\u010di\u0173 ateities kurs\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Pirmojo pasaulinio karo eig\u0105 veik\u0117 ne tik did\u017eiosios valstyb\u0117s: Egiptas, Piet\u0173 Afrika, Indija, Belgija, Graikija ir Kinija paliko svarb\u0173 p\u0117dsak\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[4723,2573,3562,2463,448,6193,29101],"miestas":[],"class_list":["post-70468","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-belgija","tag-egiptas","tag-graikija","tag-indija","tag-kinija","tag-pietu-afrika","tag-pirmasis-pasaulinis-karas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/70468","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=70468"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/70468\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=70468"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=70468"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=70468"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=70468"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}