Arm\u0117n\u0173 genocidu vadinami 1915\u20131916 metais Osman\u0173 imperijoje vyk\u0119 masiniai arm\u0117n\u0173 \u017eudymai ir prievartin\u0117s deportacijos, kurios nusine\u0161\u0117 apie 1,2 mln. gyvybi\u0173. \u0160ie \u012fvykiai da\u017enai \u012fvardijami kaip pirmasis 20 am\u017eiaus genocidas.<\/p>\n
Kaip ai\u0161kinama portale \u201eThe Collector\u201c, genocido prad\u017eia laikoma 1915 met\u0173 baland\u017eio 24 diena, kai Stambule buvo suimta apie 250 arm\u0117n\u0173 intelektual\u0173 ir bendruomen\u0117s lyderi\u0173. Taip arm\u0117n\u0173 bendruomen\u0117 buvo s\u0105moningai palikta be vadovyb\u0117s ir galimybi\u0173 organizuotai gintis.<\/p>\n
Iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos Osman\u0173 imperija patyr\u0117 didelius teritorinius ir politinius sukr\u0117timus: j\u0105 silpnino nacionalistiniai jud\u0117jimai, vidin\u0117 fragmentacija ir i\u0161orin\u0117s did\u017ei\u0173j\u0173 Europos valstybi\u0173 \u012ftakos. \u0160iame kontekste i\u0161augo ultranacionalistin\u0117s nuotaikos, o 1908 metais vald\u017ei\u0105 per\u0117m\u0119s jaun\u0173j\u0173 turk\u0173 jud\u0117jimas siek\u0117 kurti etni\u0161kai ir politi\u0161kai viening\u0105 valstyb\u0119.<\/p>\n
Arm\u0117nai \u2013 viena did\u017eiausi\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173 bendruomeni\u0173 imperijoje \u2013 gyveno daugiausia Ryt\u0173 Anatolijoje ir ilg\u0105 laik\u0105 buvo laikomi \u201elojalios tautos\u201c pavyzd\u017eiu. Vis d\u0117lto XIX am\u017eiuje, augant reform\u0173 ir didesnio saugumo reikalavimams, santykiai su vald\u017eia a\u0161tr\u0117jo, o ankstesn\u0117s smurto bangos, tokios kaip 1894\u20131896 met\u0173 hamidin\u0117s skerdyn\u0117s, tapo tragi\u0161ku \u012fvadu \u012f v\u0117lesnius \u012fvykius.<\/p>\n
Osman\u0173 imperijai 1914 met\u0173 ruden\u012f \u012fsitraukus \u012f Pirm\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105 ir patyrus nes\u0117kmi\u0173 fronte, vald\u017eia vis da\u017eniau arm\u0117nus vaizdavo kaip gr\u0117sm\u0119 nacionaliniam saugumui. Prie to prisid\u0117jo ir faktas, kad nedidel\u0117 arm\u0117n\u0173 savanori\u0173 grup\u0117 prisijung\u0117 prie Rusijos paj\u0117g\u0173 Kaukazo regione.<\/p>\n
1915 met\u0173 vasar\u012f arm\u0117n\u0173 kilm\u0117s kariai buvo atskirti nuo reguliariosios kariuomen\u0117s ir perkelti \u012f darbo batalionus. Dalis j\u0173, kaip teigiama tekste, v\u0117liau buvo nu\u017eudyti, o pasienio regionuose prad\u0117ti reidai arm\u0117n\u0173 gyvenviet\u0117se.<\/p>\n
\u012etampa pasiek\u0117 l\u016b\u017eio ta\u0161k\u0105, kai mieste Vane kilo ginkluotas pasiprie\u0161inimas. Tai Osman\u0173 vald\u017eiai suteik\u0117 pretekst\u0105 j\u012f pristatyti kaip sukilim\u0105, o po baland\u017eio 24-osios are\u0161t\u0173 prad\u0117ta \u012fgyvendinti platesnio masto politika.<\/p>\n
1915 met\u0173 gegu\u017e\u0119 Osman\u0173 vyriausyb\u0117 \u012fteisino arm\u0117n\u0173 deportacij\u0105, kuri i\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo nukreipta \u012f Ryt\u0173 Anatolijos gyventojus, o netrukus i\u0161pl\u0117sta ir \u012f kitas teritorijas. Deportacijos buvo ai\u0161kinamos kaip \u201eperk\u0117limo\u201c priemon\u0117, ta\u010diau praktikoje virto masiniu gyventoj\u0173 i\u0161varymu i\u0161 nam\u0173.<\/p>\n
\u017dmon\u0117ms da\u017enai buvo duodamos vos kelios valandos ar dienos susiruo\u0161ti, paliekant namus, verslus ir vis\u0105 \u012fprast\u0105 gyvenim\u0105. Prievartiniai \u017eygiai, ved\u0119 \u012f stovyklas \u0160iaur\u0117s Sirijos link, neretai apib\u016bdinami kaip \u201emirties mar\u0161ai\u201c.<\/p>\n
Tekste pabr\u0117\u017eiama, kad vienas pagrindini\u0173 mirties prie\u017eas\u010di\u0173 buvo badas ir tro\u0161kulys \u2013 vald\u017eia nepar\u016bpino pakankamai maisto ir vandens. Did\u017eiausia perk\u0117limo stovykl\u0173 sistema buvo siejama su Deir ez-Zoro apylink\u0117mis prie Sirijos dykumos.<\/p>\n
Net ir pasiek\u0119 stovyklas \u017emon\u0117s susid\u016br\u0117 su i\u0161sekimu, prastomis sanitarin\u0117mis s\u0105lygomis, maisto stygiumi ir labai trumpa i\u0161gyvenimo trukme. Taip pat minima, kad dalis jaun\u0173 moter\u0173 patyr\u0117 prievart\u0105 \u2013 buvo i\u0161naudojamos ar ver\u010diamos tarnauti.<\/p>\n
Deportacijas lyd\u0117jo ir \u012fstatymai, leid\u0119 konfiskuoti arm\u0117n\u0173 turt\u0105 bei verslus, o tai rei\u0161k\u0117 ne tik fizin\u012f bendruomen\u0117s naikinim\u0105, bet ir jos ekonomini\u0173 bei kult\u016brini\u0173 pamat\u0173 ardym\u0105.<\/p>\n
Arm\u0117n\u0173 tragedija sulauk\u0117 plataus atgarsio to meto spaudoje, o diplomatin\u0117je erdv\u0117je garsiai skamb\u0117jo JAV ambasadoriaus Osman\u0173 imperijoje Henry Morgenthau liudijimai. Jo pastangomis buvo organizuota humanitarin\u0117 pagalba, o JAV visuomen\u0117je kilo didelio masto paramos kampanijos.<\/p>\n
Po karo Osman\u0173 imperija \u017elugo, o 1923 metais susik\u016br\u0117 Turkijos Respublika. Tekste teigiama, kad iki to laiko did\u017eioji dalis arm\u0117n\u0173, gyvenusi\u0173 buvusiose Osman\u0173 teritorijose, jau buvo \u017euv\u0119, o i\u0161gyvenusieji tapo pla\u010dios diasporos pagrindu.<\/p>\n
Turkijos oficiali pozicija iki \u0161iol i\u0161lieka, kad 1915 met\u0173 \u012fvykiai neatitinka teisin\u0117s genocido s\u0105vokos, nors \u0161i\u0105 nuostat\u0105 gin\u010dija daugelis istorik\u0173 ir tarptautini\u0173 institucij\u0173. Diskusijas apsunkina ir tai, kad dalis dokument\u0173 buvo sunaikinta, o pats klausimas iki \u0161iol i\u0161lieka jautrus tiek politine, tiek moraline prasme.<\/p>\n
Nepaisant gin\u010d\u0173, arm\u0117n\u0173 genocidas tur\u0117jo ilgalaiki\u0173 pasekmi\u0173 tarptautinei teisei: po Antrojo pasaulinio karo formuojantis nusikaltim\u0173 \u017emoni\u0161kumui sampratai ir 1948 met\u0173 Jungtini\u0173 Taut\u0173 Genocido konvencijai, 1915 met\u0173 tragedija da\u017enai minima kaip vienas precedent\u0173, parod\u017eiusi\u0173, kokio masto nusikaltimus gali \u012fvykdyti valstyb\u0117s aparatas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Arm\u0117n\u0173 genocidas 1915\u20131916 metais Osman\u0173 imperijoje: nuo baland\u017eio 24-osios are\u0161t\u0173 iki deportacij\u0173, bado, stovykl\u0173 ir gin\u010d\u0173 d\u0117l pripa\u017einimo.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[56018,26786,56019,29100,29101,8919,853],"miestas":[],"class_list":["post-70470","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-armenu-genocidas","tag-deportacijos","tag-jaunieji-turkai","tag-osmanu-imperija","tag-pirmasis-pasaulinis-karas","tag-stambulas","tag-turkija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/70470","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=70470"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/70470\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=70470"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=70470"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=70470"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=70470"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}