{"id":70485,"date":"2026-11-14T11:19:45","date_gmt":"2026-11-14T11:19:45","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/14\/per-180-metu-zmones-paverte-ascension-sala-zaliuoju-rojumi-mokslininkai-izvelgia-pamoka\/"},"modified":"2026-11-14T11:19:45","modified_gmt":"2026-11-14T11:19:45","slug":"per-180-metu-zmones-paverte-ascension-sala-zaliuoju-rojumi-mokslininkai-izvelgia-pamoka","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/14\/per-180-metu-zmones-paverte-ascension-sala-zaliuoju-rojumi-mokslininkai-izvelgia-pamoka\/","title":{"rendered":"Per 180 met\u0173 \u017emon\u0117s pavert\u0117 Ascension sal\u0105 \u201e\u017ealiuoju rojumi\u201c \u2013 mokslininkai \u012f\u017evelgia pamok\u0105"},"content":{"rendered":"

Ascension sala Piet\u0173 Atlante per ma\u017edaug 180 met\u0173 i\u0161 plikos, sausros alinamos vulkanin\u0117s \u017eem\u0117s virto ve\u0161liu \u201edebes\u0173 mi\u0161ku\u201c \u2013 su eukaliptais, bambukais, bananais ir kitais augalais, atgabentais i\u0161 skirting\u0173 \u017eemyn\u0173.<\/p>\n

\u0160i\u0105 ne\u012fprast\u0105 istorij\u0105, kuri\u0105 dalis tyr\u0117j\u0173 vadina savoti\u0161ku \u201e\u017eemi\u0161ku teroformavimo\u201c pavyzd\u017eiu, apra\u0161o \u201ePopular Mechanics\u201c: kryptingai \u012fve\u017eti augalai pakeit\u0117 salos vandens ir dirvo\u017eemio s\u0105lygas taip, kad kra\u0161tovaizdis tapo gerokai palankesnis gyvybei.<\/p>\n

Teroformavimas paprastai siejamas su ateities vizijomis apie kit\u0173 planet\u0173 pritaikym\u0105 gyventi. Ta\u010diau Ascension atvejis parod\u0117, kas nutinka, kai \u017emogus i\u0161 esm\u0117s perkuria jau egzistuojan\u010di\u0105 \u017dem\u0117s ekosistem\u0105 \u2013 net jei tai vyksta palyginti ma\u017eoje, izoliuotoje teritorijoje.<\/p>\n

Mokslininkai i\u0161 \u0161ios istorijos i\u0161skiria dvi prie\u0161ingas, bet vienodai svarbias pamokas: viena vertus, kryptingas \u012fsiki\u0161imas gali pad\u0117ti stabdyti dykum\u0117jim\u0105, kita vertus \u2013 toks \u201e\u017ealinimas\u201c gali reik\u0161ti unikalios vietin\u0117s gamtos praradim\u0105.<\/p>\n

Kaip atsirado ir buvo apgyvendinta sala<\/h2>\n

Ascension sala susiformavo d\u0117l vulkanin\u0117s veiklos Vidurio Atlanto kalnag\u016bbryje \u2013 ma\u017edaug prie\u0161 milijon\u0105 met\u0173 i\u0161kilusi i\u0161 vandenyno dugno. \u017dmon\u0117s apie j\u0105 ne\u017einojo iki 1501 met\u0173, kai sal\u0105 aptiko portugal\u0173 admirolas \u017duanas da Nova.<\/p>\n

Pavadinim\u0105 sala gavo po kitos portugal\u0173 ekspedicijos: 1503 metais j\u016brininkas Afon\u0441\u0443 de Albukerk\u0117 j\u0105 v\u0117l pasteb\u0117jo per krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 \u0160e\u0161tini\u0173 (Kristaus \u017eengimo \u012f dang\u0173) \u0161vent\u0119. Vis d\u0117lto ilg\u0105 laik\u0105 \u010dia niekas ne\u012fsik\u016br\u0117.<\/p>\n

Tik 1815 metais Did\u017eioji Britanija \u012fk\u016br\u0117 saloje karin\u012f post\u0105 \u2013 tuo metu Napoleonas Bonapartas buvo i\u0161tremtas \u012f \u0160ventosios Elenos sal\u0105, esan\u010di\u0105 ma\u017edaug 1 300 kilometr\u0173 atstumu, ir britai siek\u0117 j\u012f steb\u0117ti.<\/p>\n

Nuo Darvino \u201eplikos bjaurasties\u201c iki tropinio mi\u0161ko<\/h2>\n

V\u0117lesniais de\u0161imtme\u010diais sal\u0105 lank\u0119 gamtininkai j\u0105 apra\u0161\u0117 itin ni\u016briai. Tarp j\u0173 buvo ir jaunas Charlesas Darwinas, 1836 met\u0173 vasar\u0105 Ascension pavadin\u0119s vieta, pasi\u017eymin\u010dia \u201eplika bjaurastimi\u201c.<\/p>\n

Darvinas vaizdavo saus\u0105 vulkanin\u0119 sal\u0105 su juodomis pakrant\u0117s uolomis ir neramia j\u016bra \u2013 kra\u0161tovaizd\u012f, kuriame ma\u017eai kas primin\u0117 \u017eali\u0105 oaz\u0119.<\/p>\n

Vis d\u0117lto ma\u017edaug po dviej\u0173 \u0161imtme\u010di\u0173 situacija buvo visai kita: saloje susiformavo ve\u0161lus tropinis \u201edebes\u0173 mi\u0161kas\u201c, kuriame auga \u012fvairi\u0173 \u017eemyn\u0173 augalai \u2013 nuo eukalipt\u0173 iki bambuk\u0173 ir bananmed\u017ei\u0173.<\/p>\n

K\u0105 pakeit\u0117 kryptingai atgabenti augalai<\/h2>\n

Svarbus l\u016b\u017eis siejamas su brit\u0173 botaniko Josepho Hookerio iniciatyva. 1847 metais jis \u012ftikino Karali\u0161k\u0105j\u012f laivyn\u0105 atgabenti augal\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 i\u0161 Kew sod\u0173 Londone, kad jie pad\u0117t\u0173 \u201epagauti\u201c daugiau dr\u0117gm\u0117s ir pagerinti dirvo\u017eemio b\u016bkl\u0119.<\/p>\n

Id\u0117ja buvo prakti\u0161ka: augalai tur\u0117jo sulaikyti lietaus vanden\u012f, ma\u017einti garavim\u0105 ir palaipsniui keisti dirvos savybes. Kartu su did\u0117jan\u010diu \u017emoni\u0173 skai\u010diumi tai i\u0161 esm\u0117s pertvark\u0117 kadaise beveik dykum\u0105 priminus\u012f salos kra\u0161tovaizd\u012f.<\/p>\n

Dalis mokslinink\u0173 dabar \u0161\u012f proces\u0105 vertina kaip galim\u0105 pavyzd\u012f, kaip b\u016bt\u0173 galima kovoti su dykum\u0117jimu, kuris ple\u010diasi d\u0117l klimato kaitos.<\/p>\n

Pompeu Fabra universitete daktaro disertacij\u0105 apsigyn\u0119s Viktoras Maullis pa\u017eym\u0117jo, kad laboratorijose da\u017eniau modeliuojamos degraduojan\u010dios ekosistemos, o Ascension atvejis suteikia prog\u0105 suprasti prie\u0161ing\u0105 rei\u0161kin\u012f \u2013 kaip ekosistema gali atsikurti ar b\u016bti \u201epastum\u0117ta\u201c kita kryptimi.<\/p>\n

Ta\u010diau kartu pabr\u0117\u017eiama ir kita \u0161ios istorijos pus\u0117: \u017emogaus sukurta \u017ealuma neb\u016btinai rei\u0161kia gamtos \u201eatk\u016brim\u0105\u201c \u2013 tai gali b\u016bti ir vietin\u0117s, unikalios ekosistemos pakeitimas svetimomis r\u016b\u0161imis, turintis ilgalaiki\u0173 pasekmi\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Ascension sala Piet\u0173 Atlante per 180 met\u0173 i\u0161 plikos vulkanin\u0117s \u017eem\u0117s tapo ve\u0161liu mi\u0161ku \u2013 mokslininkai mato ir vilt\u012f, ir \u012fsp\u0117jim\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[56063,19120,10281,101,56065,673,56064],"miestas":[],"class_list":["post-70485","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-ascension-sala","tag-charlesas-darwinas","tag-dykumejimas","tag-ekologija","tag-josephas-hookeris","tag-klimato-kaita","tag-teroformavimas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/70485","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=70485"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/70485\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=70485"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=70485"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=70485"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=70485"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}