{"id":70496,"date":"2026-11-14T11:52:38","date_gmt":"2026-11-14T11:52:38","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/14\/pietu-kinijos-juros-gelmese-aptikta-dragonball-organele-joje-gyvena-simtai-bakteriju\/"},"modified":"2026-11-14T11:52:38","modified_gmt":"2026-11-14T11:52:38","slug":"pietu-kinijos-juros-gelmese-aptikta-dragonball-organele-joje-gyvena-simtai-bakteriju","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/14\/pietu-kinijos-juros-gelmese-aptikta-dragonball-organele-joje-gyvena-simtai-bakteriju\/","title":{"rendered":"Piet\u0173 Kinijos j\u016bros gelm\u0117se aptikta \u201edragonball\u201c organel\u0117: joje gyvena \u0161imtai bakterij\u0173"},"content":{"rendered":"

Mokslininkai aptiko ne\u012fprast\u0105 mikroskopin\u0119 strukt\u016br\u0105, kurios iki \u0161iol nebuvo mat\u0119 jokiuose kituose \u017dem\u0117s organizmuose. Ji rasta reto giliavandenio moliusko vir\u0161kinimo sistemos l\u0105stel\u0117se, o tyr\u0117jai nauj\u0105 darin\u012f pramin\u0117 \u201edragonball\u201c.<\/p>\n

\u0160i strukt\u016bra aptikta vadinamajame dievi\u0161kajame drakono blizgiakirm\u0117lyje (Chaetoderma shenloong) \u2013 sunkiai randamame moliuske, gyvenan\u010diame giliai dumble prie metano versmi\u0173 Piet\u0173 Kinijos j\u016broje. Tyrime taip pat minimas vienas egzempliorius, surinktas prie Japonijos, taip praple\u010diant \u017einom\u0105 r\u016b\u0161ies areal\u0105.<\/p>\n

Kaip ra\u0161oma \u201eNature Communications\u201c, \u201edragonball\u201c (tyrime vartojamas ir pavadinimas dracosphera) yra naujas \u201ekompartmentas\u201c l\u0105stel\u0117je \u2013 tarsi atskiras skyrius, kurio vidin\u0117 sandara pasirod\u0117 netik\u0117tai sud\u0117tinga. Kiekvien\u0105 tok\u012f darin\u012f gaubia daugiau nei 20 membran\u0173 sluoksni\u0173.<\/p>\n

Svarbiausia detal\u0117 \u2013 \u0161i\u0173 strukt\u016br\u0173 viduje aptikta \u0161imtai bakterij\u0173, galin\u010di\u0173 gauti energij\u0105 ne i\u0161 saul\u0117s \u0161viesos, o i\u0161 chemini\u0173 reakcij\u0173. Tokia gyvyb\u0117s strategija giliavanden\u0117se, tamsiose ir deguonies stokojan\u010diose aplinkose gali b\u016bti itin reik\u0161minga \u0161eimininko i\u0161likimui.<\/p>\n

Kas slepiasi \u201edragonball\u201c viduje<\/h2>\n

Tyr\u0117jai nustat\u0117, kad \u201edragonball\u201c organel\u0117se gyvena simbiotin\u0117s bakterijos, kurios, kaip manoma, oksiduoja sier\u0105 ir taip gamina organin\u0119 med\u017eiag\u0105. Tok\u012f proces\u0105 vadiname chemosinteze \u2013 tai alternatyva fotosintezei, kuri neveikia be \u0161viesos.<\/p>\n

Mokslininkai \u0161iuos darinius lygina su ma\u017eomis \u201ebakterij\u0173 fermomis\u201c: vieta, kur mikroorganizmai gyvena ypa\u010d suspausti ir, pana\u0161u, atlieka \u0161eimininkui nauding\u0105 vaidmen\u012f. DNR sekoskaita parod\u0117, kad \u201edragonball\u201c gali b\u016bti tik vienos r\u016b\u0161ies simbiotin\u0117s, sier\u0105 oksiduojan\u010dios bakterijos.<\/p>\n

Iki \u0161iol buvo \u017einoma, kad kai kurie giliavandeniai gyv\u016bnai chemosintetines bakterijas laiko specializuotose l\u0105stel\u0117se, vadinamose bakteriocitais. Ta\u010diau \u201edragonball\u201c atveju kalbama apie dar siauresn\u0119 \u201epatalp\u0105\u201c pa\u010dios l\u0105stel\u0117s viduje \u2013 tokio tipo darinys kituose moliuskuose ar vamzdiniuose kirminuose nebuvo apra\u0161ytas.<\/p>\n

Kod\u0117l bakterijos \u201esupakuotos\u201c \u012f atskir\u0105 organel\u0119<\/h2>\n

Tyr\u0117jai kol kas negali tiksliai pasakyti, kod\u0117l bakterijos laikomos b\u016btent tokiose daugiasluoksn\u0117se \u201ekapsul\u0117se\u201c. Viena i\u0161 hipotezi\u0173 \u2013 kad \u0161eimininkas tam tikru metu gali ardyti dal\u012f membran\u0173 ir \u201ei\u0161leisti\u201c bakterijas \u012f l\u0105stel\u0119, kad v\u0117liau jas suvir\u0161kint\u0173 ir pasisavint\u0173 maisto med\u017eiagas.<\/p>\n

\u0160iai min\u010diai svarbi detal\u0117: \u201edragonball\u201c viduje nerasta lizosom\u0173 \u2013 l\u0105stel\u0117s \u201evir\u0161kinimo mai\u0161eli\u0173\u201c. Tai leid\u017eia manyti, kad skaidymas grei\u010diausiai vyksta ne pa\u010dioje organel\u0117je, o u\u017e jos rib\u0173.<\/p>\n

Si\u016blomas ir kitas paai\u0161kinimas, susij\u0119s su deguonies stygiumi. Kadangi \u0161ie moliuskai did\u017ei\u0105j\u0105 gyvenimo dal\u012f praleid\u017eia u\u017ekasti j\u016bros dugno nuos\u0117dose, kur deguonies itin ma\u017eai, bakterij\u0173 laikymas \u201eu\u017edaryt\u0173\u201c gal\u0117t\u0173 suma\u017einti j\u0173 deguonies \u201eapetit\u0105\u201c ir palikti daugiau \u0161io resurso pa\u010diam gyv\u016bnui.<\/p>\n

Vis d\u0117lto patys autoriai pripa\u017e\u012fsta, kad d\u0117l gyv\u0173 egzempliori\u0173 tr\u016bkumo daug kas \u0161iuo metu paremta koreliaciniais steb\u0117jimais ir reikalauja fiziologinio patvirtinimo. Kitaip tariant, hipotez\u0117s skamba logi\u0161kai, bet dar laukia tiesiogini\u0173 eksperiment\u0173.<\/p>\n

K\u0105 \u0161is radinys sako apie giliavandeni\u0173 gyvyb\u0119<\/h2>\n

\u0160is atradimas primena, kiek daug ne\u017einom\u0173 prisitaikym\u0173 gali sl\u0117pti giliavandeniai bestuburiai \u2013 ypa\u010d tie, kurie gyvena nuos\u0117dose ir retai patenka mokslininkams \u012f rankas. Pati r\u016b\u0161is Chaetoderma shenloong pirm\u0105 kart\u0105 apra\u0161yta 2024 metais ir tuomet atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f kaip vienas \u012fdomiausi\u0173 met\u0173 radini\u0173.<\/p>\n

\u201eDragonball\u201c organel\u0117s id\u0117ja \u2013 kad l\u0105stel\u0117 gali tur\u0117ti specializuot\u0105 \u201ekambar\u012f\u201c chemosintez\u0117s simbiozei \u2013 gali tapti svarbi gilinantis, kaip gyvyb\u0117 prisitaiko prie ekstremali\u0173 s\u0105lyg\u0173 be \u0161viesos. Kartu tai signalas, kad giliavanden\u0117 biologin\u0117 \u012fvairov\u0117 vis dar slepia daug nauj\u0173, netik\u0117t\u0173 mechanizm\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Reto giliavandenio moliusko l\u0105stel\u0117se aptikta \u201edragonball\u201c organel\u0117 su \u0161imtais chemosintetini\u0173 bakterij\u0173 \u2013 mokslininkai dar ai\u0161kinasi jos paskirt\u012f.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":70497,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[56074,11085,56073,1846,56076,29119,56075],"miestas":[],"class_list":["post-70496","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-chaetoderma-shenloong","tag-chemosinteze","tag-giliavandeniai-moliuskai","tag-nature-communications","tag-organeles","tag-pietu-kinijos-jura","tag-simbiotines-bakterijos"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/70496","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=70496"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/70496\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/70497"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=70496"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=70496"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=70496"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=70496"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}