Vesterplat\u0117je (Westerplatte) archeologai aptiko \u017emogaus palaikus, \u0161alia kuri\u0173 rasti lenki\u0161kas durtuvas, kariniai sagos ir kiti kario ekipuot\u0117s elementai. Radiniai leid\u017eia kelti hipotez\u0119, kad tai gali b\u016bti vieno i\u0161 1939 met\u0173 m\u016b\u0161i\u0173 gyn\u0117j\u0173 \u2013 Mieczys\u0142awo Krzako \u2013 palaikai.<\/p>\n
Kaip skelbiama Gdansko muziejinink\u0173 pateiktoje informacijoje, palaikai aptikti vykdant \u017eem\u0117s darbus, susijusius su Vesterplat\u0117s muziejaus statybomis. Archeologai pri\u017ei\u016br\u0117jo darbus, kai netoli buvusio gynybinio punkto \u201eFort\u201c pasteb\u0117jo \u017emogaus kaulus.<\/p>\n
I\u0161 prad\u017ei\u0173 darbai buvo sustabdyti, o v\u0117liau radinys prad\u0117tas atidengti rankiniu b\u016bdu. Netrukus paai\u0161k\u0117jo, kad po \u017eeme yra \u017emogaus skeletas, tod\u0117l situacija peraugo \u012f sisteming\u0105 archeologin\u012f tyrim\u0105.<\/p>\n
Pasak tyr\u0117j\u0173, palaikai gul\u0117jo ma\u017edaug 2,5 metro gylyje \u2013 vos apie pus\u0119 metro nuo gel\u017ebetonin\u0117s sl\u0117ptuv\u0117s \u0161iaurin\u0117s sienos. \u0160i sl\u0117ptuv\u0117 pastatyta 1911 metais, o per 1939 met\u0173 rugs\u0117jo Vokietijos puolim\u0105 buvo vienas svarbi\u0173 Lenkijos gynybos sistemos ta\u0161k\u0173.<\/p>\n
Prie skeletini\u0173 liekan\u0173 rasti artefaktai laikomi itin reik\u0161mingais. Tarp j\u0173 \u2013 lenki\u0161kas durtuvas wz. 1929 su mak\u0161timi ir odinio tvirtinimo liku\u010diais.<\/p>\n
Taip pat aptiktos dvi karin\u0117s sagos, naudotos eilini\u0173 Lenkijos kari\u0173 XX am\u017eiaus tre\u010diajame de\u0161imtmetyje. Radini\u0173 pob\u016bdis ir vieta sustiprino prielaid\u0105, kad palaikai gali priklausyti konkre\u010diam kariui.<\/p>\n
Vis d\u0117lto muziejaus atstovai pabr\u0117\u017eia: tai n\u0117ra patvirtinta identifikacija. Galutinai atsakyti, kam priklauso palaikai, bus galima tik atlikus genetinius tyrimus.<\/p>\n
Mieczys\u0142awas Krzakas gim\u0117 1915 met\u0173 sausio 29 dien\u0105 Boisk\u0173 kaime. Jis tarnavo 4-ajame Legion\u0173 p\u0117stinink\u0173 pulke Kielcuose, o \u012f Vesterplat\u0119 atvyko 1939 met\u0173 baland\u017eio 5 dien\u0105 ir buvo priskirtas minosvaid\u017ei\u0173 aptarnavimui.<\/p>\n
Jo dingimas siejamas su 1939 met\u0173 rugs\u0117jo 2 dienos \u012fvykiais, kai Vokietijos aviacija smarkiai bombardavo lenk\u0173 pozicijas. Po antskryd\u017eio Krzakas, kaip nurodoma, atsid\u016br\u0117 viename gynybini\u0173 punkt\u0173 netoli \u201eFort\u201c sl\u0117ptuv\u0117s.<\/p>\n
Pasak bendra\u017eygi\u0173 liudijim\u0173, b\u016btent ten jis grei\u010diausiai \u017euvo \u2013 tik\u0117tina, nakt\u012f i\u0161 rugs\u0117jo 2-osios \u012f 3-i\u0105j\u0105. Pasibaigus kovoms karys buvo laikomas dingusiu be \u017einios, o jo kapo vieta ilgus de\u0161imtme\u010dius liko ne\u017einoma.<\/p>\n
D\u0117l radinio informuotos atitinkamos institucijos: Pamario vaivadijos paveldo konservatorius ir Nacionalin\u0117s atminties instituto prokuroras Gdanske. Lapkri\u010dio 9 dien\u0105 prad\u0117tos palaik\u0173 pa\u0117mimo proced\u016bros, atliekamos prokuror\u0173 prie\u017ei\u016broje ir dalyvaujant specialistei.<\/p>\n
Kartu buvo paimta med\u017eiaga genetiniams tyrimams. Analiz\u0117s, be kita ko, numatomos Pamario medicinos universitete \u0160\u010decine, o tapatybei patvirtinti reik\u0117s ir Krzako giminai\u010di\u0173 genetin\u0117s med\u017eiagos palyginimui.<\/p>\n
Jei tyrimai patvirtins, kad rasti palaikai i\u0161 ties\u0173 priklauso Mieczys\u0142awui Krzakui, \u0161eima tur\u0117t\u0173 gauti oficiali\u0105 identifikacijos pa\u017eym\u0105, o karys \u2013 b\u016bti i\u0161kilmingai perlaidotas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Vesterplat\u0117je aptikti \u017emogaus palaikai su lenki\u0161ku durtuvu ir sagomis: manoma, kad tai 1939 metais \u017euv\u0119s gyn\u0117jas Mieczys\u0142awas Krzakas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":70614,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[12303,1522,2238,56204,17620,56203],"miestas":[],"class_list":["post-70613","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-antrasis-pasaulinis-karas","tag-archeologiniai-radiniai","tag-dnr-tyrimai","tag-mieczyslawas-krzakas","tag-muziejus","tag-westerplatte"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/70613","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=70613"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/70613\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/70614"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=70613"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=70613"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=70613"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=70613"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}