{"id":70694,"date":"2026-11-15T11:19:22","date_gmt":"2026-11-15T11:19:22","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/15\/floridoje-5-metru-pitona-paverte-zvalgu-kaip-mokslininkai-juo-iesko-kitu-gyvaciu\/"},"modified":"2026-11-15T11:19:22","modified_gmt":"2026-11-15T11:19:22","slug":"floridoje-5-metru-pitona-paverte-zvalgu-kaip-mokslininkai-juo-iesko-kitu-gyvaciu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/15\/floridoje-5-metru-pitona-paverte-zvalgu-kaip-mokslininkai-juo-iesko-kitu-gyvaciu\/","title":{"rendered":"Floridoje 5 metr\u0173 piton\u0105 pavert\u0117 \u201e\u017evalgu\u201c: kaip mokslininkai juo ie\u0161ko kit\u0173 gyva\u010di\u0173"},"content":{"rendered":"<p>Floridos Evergleidso pelk\u0117se mokslininkai \u012f laukin\u0119 gamt\u0105 paleido beveik 5 metr\u0173 ilgio ir 67 kg sveriant\u012f tams\u0173j\u012f tigrin\u012f piton\u0105 \u2013 bet ne tam, kad jis tiesiog \u201egr\u012f\u017et\u0173 \u012f gamt\u0105\u201c.<\/p>\n<p>Gyvatei implantuotas radijo si\u0173stuvas, o jos jud\u0117jimas stebimas tam, kad tyr\u0117jai gal\u0117t\u0173 rasti kitus \u0161ios invazin\u0117s r\u016b\u0161ies pitonus. Apie tok\u012f metod\u0105 ra\u0161o \u201eFutura Sciences\u201c.<\/p>\n<p>Evergleidsas laikomas viena problemi\u0161kiausi\u0173 viet\u0173 JAV, kur spar\u010diai plinta tamsieji tigriniai (Birmos) pitonai: jie gerai slepiasi, greitai dauginasi, o did\u017eiul\u0117je pelk\u0117toje teritorijoje juos aptikti itin sunku.<\/p>\n<p>JAV Geologijos tarnyba (USGS) bando nauj\u0105 priemon\u0119 \u2013 sujungti radiotelemetrij\u0105 ir nedidelius bepilo\u010dius orlaivius, kad invazin\u0117s gyvat\u0117s b\u016bt\u0173 aptinkamos grei\u010diau ir saugiau, o vietinei faunai daroma \u017eala ma\u017e\u0117t\u0173.<\/p>\n<h2>Kaip veikia \u201egyvat\u0117s-\u017evalg\u0117s\u201c metodas<\/h2>\n<p>USGS pitonus, kuriems \u012fdedami si\u0173stuvai ir kurie v\u0117liau sekami laisv\u0117je, vadina \u201egyvat\u0117mis-\u017evalg\u0117mis\u201c. Id\u0117ja paprasta: stebint vien\u0105 pa\u017eym\u0117t\u0105 individ\u0105, galima u\u017etikti ir kitus pitonus.<\/p>\n<p>Tyrimui atrenkami tiek patinai, tiek patel\u0117s, o si\u0173stuvai \u012f j\u0173 k\u016bnus implantuojami chirurginiu b\u016bdu. Biologai stebi gyvates visus metus, ta\u010diau did\u017eiausias d\u0117mesys skiriamas dauginimosi laikotarpiui.<\/p>\n<p>B\u016btent tada patinai link\u0119 rinktis aplink poruotis pasirengusi\u0105 patel\u0119 \u2013 susiformuoja keli\u0173 gyva\u010di\u0173 sankaupos. Tai leid\u017eia vienu metu sugauti ne vien\u0105, o kelis individus.<\/p>\n<p>USGS nurodo, kad per 2019\u20132020 met\u0173 dauginimosi sezon\u0105 \u0161is metodas pad\u0117jo i\u0161 gamtos pa\u0161alinti 86 suaugusius pitonus, kuri\u0173 bendras svoris siek\u0117 apie 2 270 kg. Tarp j\u0173 buvo 53 veistis galin\u010dios patel\u0117s, ne\u0161iojusios daugiau nei 2 500 kiau\u0161ini\u0173.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l \u012f pagalb\u0105 pasitelkiami dronai<\/h2>\n<p>Vis d\u0117lto piton\u0173 paie\u0161ka i\u0161lieka labai varginanti: nor\u0117dami pagauti radijo signal\u0105, tyr\u0117jai neretai turi p\u0117s\u010diomis brautis per pelk\u0117tas pievas ir tanki\u0105 augmenij\u0105.<\/p>\n<p>Tod\u0117l 2026 met\u0173 rugs\u0117j\u012f eksperimente buvo pasitelktas kompakti\u0161kas bepilo\u010dio tipo orlaivis (sUAS). Tuo metu Floridos universiteto sta\u017euotojai paleido 4,88 metro ilgio, 67 kg sverian\u010di\u0105 Birmos pitono patel\u0119 su radijo si\u0173stuvu.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai siek\u0117 \u012fvertinti, ar signal\u0105 i\u0161 oro galima aptikti efektyviau nei ant \u017eem\u0117s dirban\u010diai komandai. Priklausomai nuo u\u017eduoties, dron\u0105 galima apr\u016bpinti radijo imtuvu si\u0173stuv\u0173 paie\u0161kai arba kamera vizualiniam steb\u0117jimui.<\/p>\n<p>Jei bandymai pasiteisint\u0173, tokia technologija, tikimasi, ma\u017eint\u0173 paie\u0161kos s\u0105naudas, leist\u0173 da\u017eniau nustatyti gyva\u010di\u0173 buvimo viet\u0105 ir suma\u017eint\u0173 rizikas darbuotojams, dirbantiems sunkiai prieinamose vietov\u0117se.<\/p>\n<h2>Kuo invaziniai pitonai pavojingi<\/h2>\n<p>USGS tyrimai rodo, kad Birmos pitonai med\u017eioja vietinius, saugomus gyv\u016bnus. Tarp minim\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 \u2013 federaliniu lygmeniu nykstan\u010dia laikoma Ki Largo med\u017ei\u0173 \u017eiurk\u0117, taip pat amerikieti\u0161kasis kliuvas, arama ir floridin\u0117 ondatra.<\/p>\n<p>Kaip papildom\u0105 priemon\u0119 tyr\u0117jai lygina ir kitus b\u016bdus: vertinimuose min\u0117ta, kad specialiai apmokyti \u0161unys pitonus randa ma\u017edaug 2,5 karto efektyviau nei \u017emon\u0117s be gyv\u016bn\u0173 pagalbos, ta\u010diau tokios paie\u0161kos priklauso nuo s\u0105lyg\u0173 ir kinolog\u0173 prieinamumo.<\/p>\n<p>USGS pabr\u0117\u017eia, kad dron\u0173 ir radiotelemetrijos derinio efektyvumas dar n\u0117ra galutinai patvirtintas \u2013 tyrimas t\u0119siamas Evergleidso nacionaliniame parke ir \u201eBig Cypress\u201c nacionaliniame draustinyje.<\/p>\n<p>Taip pat prane\u0161ta, kad 2026 met\u0173 rugs\u0117j\u012f paskelbtas geoduomen\u0173 rinkinys su piton\u0173, steb\u0117t\u0173 2005\u20132026 metais \u0161iose teritorijose, koordinat\u0117mis \u2013 jis padeda geriau suprasti, kaip invazin\u0117 r\u016b\u0161is plinta.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Floridos Evergleidse mokslininkai su si\u0173stuvu paleido beveik 5 metr\u0173 piton\u0105 ir, pasitelk\u0119 dronus, tikisi grei\u010diau rasti bei sugauti kitus invazinius roplius.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[56323,301,101,47815,7477,3686,18179],"miestas":[],"class_list":["post-70694","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-birmos-pitonai","tag-dronai","tag-ekologija","tag-evergleidsas","tag-florida","tag-invazines-rusys","tag-usgs"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/70694","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=70694"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/70694\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=70694"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=70694"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=70694"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=70694"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}