{"id":70803,"date":"2026-11-15T20:00:44","date_gmt":"2026-11-15T20:00:44","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/15\/mokslininkai-sieja-luzi-pries-25-mlrd-metu-su-ploksciu-tektonikos-isijungimu-zemeje\/"},"modified":"2026-11-15T20:00:44","modified_gmt":"2026-11-15T20:00:44","slug":"mokslininkai-sieja-luzi-pries-25-mlrd-metu-su-ploksciu-tektonikos-isijungimu-zemeje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/15\/mokslininkai-sieja-luzi-pries-25-mlrd-metu-su-ploksciu-tektonikos-isijungimu-zemeje\/","title":{"rendered":"Mokslininkai sieja l\u016b\u017e\u012f prie\u0161 2,5 mlrd. met\u0173 su plok\u0161\u010di\u0173 tektonikos \u201e\u012fsijungimu\u201c \u017dem\u0117je"},"content":{"rendered":"<p>Ma\u017edaug prie\u0161 2,5 milijardo met\u0173 \u017dem\u0117je gal\u0117jo \u012fvykti esminis l\u016b\u017eis, pakeit\u0119s tai, kaip formuojasi \u017eemynai. Mokslininkai teigia aptik\u0119 po\u017eymi\u0173, kad b\u016btent tuo metu gal\u0117jo \u201e\u012fsijungti\u201c plok\u0161\u010di\u0173 tektonika \u2013 procesas, be kurio planetos pavir\u0161ius \u0161iandien atrodyt\u0173 visai kitaip.<\/p>\n<p>Tokia i\u0161vada grind\u017eiama senovini\u0173 uolien\u0173 chemine \u201epir\u0161t\u0173 atspaudo\u201c analize: tyr\u0117jai per\u017ei\u016br\u0117jo daugiau kaip 1 200 m\u0117gini\u0173 i\u0161 skirting\u0173 pasaulio region\u0173 ir ie\u0161kojo, kada geologiniame \u012fra\u0161e atsiranda ai\u0161kus pokytis. Apie tai ra\u0161o \u201eThe Conversation\u201c.<\/p>\n<p>Plok\u0161\u010di\u0173 tektonika \u2013 tai mil\u017eini\u0161k\u0173 \u017dem\u0117s plutos plok\u0161\u010di\u0173 jud\u0117jimas, lemiantis kaln\u0173 susidarym\u0105, \u017eem\u0117s dreb\u0117jimus, vandenyn\u0173 bei \u017eemyn\u0173 kont\u016br\u0173 kait\u0105. Ilgainiui ji taip pat siejama su klimato reguliavimu ir kitais procesais, kurie daro planet\u0105 tinkamesn\u0119 gyvybei.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto ilg\u0105 laik\u0105 nebuvo ai\u0161ku, kada \u0161is mechanizmas prasid\u0117jo: ar jis veik\u0117 vis\u0105 \u017dem\u0117s 4,5 milijardo met\u0173 istorij\u0105, ar startavo v\u0117liau. U\u017eduot\u012f apsunkina tai, kad tektonika pati \u201esunaikina \u012frodymus\u201c \u2013 senos plutos dalys panyra \u012f mantij\u0105, o i\u0161kil\u0119 kalnai eroduojami, tod\u0117l ankstyvojo laikotarpio p\u0117dsakai i\u0161lieka fragmenti\u0161kai.<\/p>\n<h2>Cheminis \u201epir\u0161t\u0173 atspaudas\u201c uolienose<\/h2>\n<p>Tyrime d\u0117mesys sutelktas \u012f tai, kaip susidaro nauja \u017eemynin\u0117 pluta. Ji ne visada formuojasi vien i\u0161 \u0161vie\u017eios magmos \u2013 neretai ji atsiranda lydantis senesn\u0117ms, jau egzistuojan\u010dioms uolienoms, o toks procesas palieka ilgai i\u0161liekant\u012f chemin\u012f p\u0117dsak\u0105.<\/p>\n<p>Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad kai kuriuose mineraluose toks p\u0117dsakas gali i\u0161likti beveik nepakit\u0119s milijardus met\u0173. B\u016btent d\u0117l to \u012fmanoma lyginti labai senas ir v\u0117lesnes uolienas bei ie\u0161koti l\u016b\u017eio momento.<\/p>\n<p>Analizuoti m\u0117giniai ap\u0117m\u0117 beveik keturi\u0173 milijard\u0173 met\u0173 laikotarp\u012f ir buvo surinkti i\u0161 sen\u0173j\u0173 \u017eemynini\u0173 masyv\u0173 Australijoje, Afrikoje, \u0160iaur\u0117s Amerikoje ir Europoje. Dal\u012f uolien\u0173 tyr\u0117jai analizavo patys, kit\u0105 dal\u012f sudar\u0117 ankstesni\u0173 mokslini\u0173 darb\u0173 duomenys.<\/p>\n<h2>Staigus signalas i\u0161nyksta prie\u0161 2,5 mlrd. met\u0173<\/h2>\n<p>Ry\u0161kiausias rezultatas \u2013 ai\u0161kus skirtumas tarp labai sen\u0173 ir \u201ejaunesni\u0173\u201c uolien\u0173. Uolienos, senesn\u0117s nei ma\u017edaug 2,5 milijardo met\u0173, tur\u0117jo chemin\u0119 \u017eym\u0119, rodan\u010di\u0105 itin sen\u0105 \u017eemynin\u0117s plutos \u201erezervuar\u0105\u201c, susiformavus\u012f ma\u017edaug prie\u0161 keturis milijardus met\u0173.<\/p>\n<p>Ta\u010diau ma\u017edaug prie\u0161 2,5 milijardo met\u0173 \u0161i \u017eym\u0117, pasak tyr\u0117j\u0173, staiga dingsta. Per\u017ei\u016br\u0117jus \u0161imtus v\u0117lesnio am\u017eiaus uolien\u0173, tokio paties \u201epir\u0161t\u0173 atspaudo\u201c nebeaptikta.<\/p>\n<p>Tyr\u0117j\u0173 interpretacija \u2013 tai gal\u0117jo reik\u0161ti planetos \u201epersitvarkym\u0105\u201c: iki tol \u017eemynin\u0117 pluta gal\u0117jo formuotis daugiausia nuolat perlydant t\u0105 pa\u010di\u0105 labai sen\u0105 med\u017eiag\u0105, o v\u0117liau prad\u0117jo vyrauti mi\u0161resnis \u201esenos ir naujos\u201c kilm\u0117s med\u017eiagos derinys.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l tai siejama su tektonikos prad\u017eia<\/h2>\n<p>Tok\u012f pokyt\u012f autoriai sieja su procesu, primenan\u010diu \u0161iandienin\u0119 plok\u0161\u010di\u0173 tektonik\u0105: plok\u0161\u010di\u0173 sand\u016brose mantijos med\u017eiaga kyla \u012f vir\u0161\u0173 ir sudaro nauj\u0105 plut\u0105, tuo pat metu perdirbama ir senesn\u0117 pluta. Jei toks mechanizmas prad\u0117jo veikti, senosios chemin\u0117s \u017eym\u0117s gal\u0117jo \u201epraskiesti\u201c arba i\u0161nykti.<\/p>\n<p>Mokslininkai pa\u017eymi, kad tuo pa\u010diu laikotarpiu geologiniuose \u012fra\u0161uose aptinkama ir daugiau dideli\u0173 poky\u010di\u0173: fiksuojami uolien\u0173 chemijos skirtumai, galimi plutos storio ir sud\u0117ties poky\u010diai, o \u0161i era siejama ir su pirm\u0173j\u0173 super\u017eemyn\u0173 formavimosi etapais.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto, net jei duomenys rodo ai\u0161k\u0173 l\u016b\u017eio ta\u0161k\u0105, lieka atviras klausimas, kas tiksliai gal\u0117jo \u201epajudinti\u201c tektonin\u012f varikl\u012f. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad j\u0173 rezultatai yra dar viena d\u0117lion\u0117s dalis, padedanti tikslinti, kada \u017dem\u0117 \u012fgijo \u0161iuolaikin\u0119 geodinamik\u0105.<\/p>\n<p>Nors tai \u2013 gili geologin\u0117 praeitis, tokie atradimai svarb\u016bs ir \u0161iandien: jie padeda suprasti, kod\u0117l \u017dem\u0117 tapo i\u0161skirtin\u0117 tarp uolini\u0173 planet\u0173 ir kokie ilgalaikiai procesai gal\u0117jo sudaryti s\u0105lygas sud\u0117tingai gyvybei atsirasti.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Uolien\u0173 chemin\u0117 analiz\u0117 rodo, kad ma\u017edaug prie\u0161 2,5 mlrd. met\u0173 \u017dem\u0117je gal\u0117jo prasid\u0117ti plok\u0161\u010di\u0173 tektonika \u2013 svarbus l\u016b\u017eis \u017eemyn\u0173 raidoje.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[874,38716,14706,42473,56470,56468,56469],"miestas":[],"class_list":["post-70803","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-geologija","tag-mantija","tag-mineralai","tag-ploksciu-tektonika","tag-uolienos","tag-zemes-istorija","tag-zemynu-formavimasis"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/70803","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=70803"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/70803\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=70803"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=70803"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=70803"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=70803"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}