{"id":70805,"date":"2026-11-15T20:01:25","date_gmt":"2026-11-15T20:01:25","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/15\/kai-laminarijos-neranda-poros-jos-isijungia-atsargini-plana-ima-daugintis-pacios\/"},"modified":"2026-11-15T20:01:25","modified_gmt":"2026-11-15T20:01:25","slug":"kai-laminarijos-neranda-poros-jos-isijungia-atsargini-plana-ima-daugintis-pacios","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/15\/kai-laminarijos-neranda-poros-jos-isijungia-atsargini-plana-ima-daugintis-pacios\/","title":{"rendered":"Kai laminarijos neranda poros, jos \u201e\u012fsijungia\u201c atsargin\u012f plan\u0105: ima daugintis pa\u010dios"},"content":{"rendered":"<p>Kai kurioms laminarijoms nepavykus rasti poros, jos gali susilaukti palikuoni\u0173 ir be apvaisinimo \u2013 tarsi \u201eatsarginis planas\u201c i\u0161gyvenimui. Visgi toks kelias turi kain\u0105: taip atsiradusios jaunos j\u016br\u0173 dumblio at\u017ealos da\u017enai b\u016bna ma\u017eesn\u0117s ir deformuotos.<\/p>\n<p>Dar keis\u010diau tai, kad \u0161is rei\u0161kinys fiksuotas ne tik patel\u0117ms: tyr\u0117jai nustat\u0117, jog be apvaisinimo vystytis gali ir i\u0161 patin\u0173 lytini\u0173 l\u0105steli\u0173 kilusios at\u017ealos. Apie tai ra\u0161o \u201eZME Science\u201c, remdamasis nauju moksliniu darbu.<\/p>\n<p>Mokslininkai tyr\u0117 rud\u0173j\u0173 dumbli\u0173 r\u016b\u0161\u012f Laminaria pallida, augan\u010di\u0105 prie Piet\u0173 Afrikos ir Namibijos krant\u0173. Nors i\u0161 pirmo \u017evilgsnio tai tiesiog dideli j\u016bros dumbliai, j\u0173 gyvenimo ciklas yra sud\u0117tingas: dal\u012f laiko jie egzistuoja mikroskopin\u0117je stadijoje, kur yra atskiros \u201evyri\u0161kos\u201c ir \u201emoteri\u0161kos\u201c formos.<\/p>\n<p>\u012eprastai \u0161ios formos sukuria spermatozoidus ir kiau\u0161ial\u0105stes, kurios susijungusios pradeda nauj\u0105 didel\u0117s laminarijos vystymosi etap\u0105. Ta\u010diau kartais neapvaisinta lytin\u0117 l\u0105stel\u0117 vis tiek pradeda vystytis \u2013 \u0161is procesas vadinamas partenogeneze.<\/p>\n<h2>Kas nutinka, kai laminarija dauginasi \u201esolo\u201c<\/h2>\n<p>Tyr\u0117jai laboratorijoje augino patin\u0173 ir pateli\u0173 kult\u016bras atskirai ir lygino, kas vyksta, kai jos auga kartu. Rezultatas buvo ai\u0161kus: \u201emi\u0161rios\u201c kult\u016bros u\u017eaugino daugiau nei dukart daugiau jaun\u0173 laminarij\u0173 nei tos, kurios dauginosi be apvaisinimo.<\/p>\n<p>Be to, be apvaisinimo atsiradusios at\u017ealos da\u017enai buvo prastesn\u0117s b\u016bkl\u0117s: ma\u017eesn\u0117s, su netaisyklingomis \u201ement\u0117mis\u201c (lap\u0173 pavidalo dalimis) ir pras\u010diau susiformavusiomis tvirtinimosi strukt\u016bromis. Tyrime pa\u017eymima, kad n\u0117 viena i\u0161 j\u0173, pana\u0161u, nesuformavo reprodukcini\u0173 strukt\u016br\u0173.<\/p>\n<p>Mokslininkai taip pat aptiko DNR ypatum\u0173. Aseksualiai atsiradusiose laminarijose vyko endoreduplikacija \u2013 procesas, kai l\u0105stel\u0117s kopijuoja DNR, ta\u010diau pa\u010dios nesidalija. Genetiniai testai parod\u0117, kad \u0161ios at\u017ealos tur\u0117jo tik vieno tipo lytin\u0119 chromosom\u0105, kaip ir b\u016bt\u0173 tik\u0117tina, jei jos kilo i\u0161 neapvaisintos lytin\u0117s l\u0105stel\u0117s.<\/p>\n<h2>Kaip dumbliai \u201esu\u017eino\u201c, ar netoliese yra pora<\/h2>\n<p>Vienas i\u0161 labiausiai i\u0161kalbing\u0173 bandym\u0173 buvo atliktas taip: patin\u0173 ir pateli\u0173 kult\u016bras tyr\u0117jai pad\u0117jo prie\u0161ingose itin smulkaus tinklo pus\u0117se, kad jos gal\u0117t\u0173 dalintis j\u016bros vandeniu, bet nesusiliest\u0173. Tokias kult\u016bras jie lygino su visi\u0161kai izoliuotomis.<\/p>\n<p>Paai\u0161k\u0117jo, kad abiem lytims aseksualus dauginimasis suintensyv\u0117davo tada, kai potenciali\u0173 partneri\u0173 nebuvo. Tai leido daryti prielaid\u0105, kad laminarijos ka\u017ekaip geba \u201epajausti\u201c, ar netoliese yra kita lytis.<\/p>\n<p>Viena reali\u0173 galimybi\u0173 \u2013 vandenyje sklindan\u010dios chemin\u0117s med\u017eiagos. Tyrimo autoriai primena, kad jau \u017einoma apie patin\u0173 reakcij\u0105 \u012f pateli\u0173 kiau\u0161ial\u0105s\u010di\u0173 i\u0161skiriamus signalus, galin\u010dius paskatinti spermatozoid\u0173 i\u0161siskyrim\u0105 ir j\u0173 jud\u0117jim\u0105.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l svarbu tai, kad be apvaisinimo gali vystytis ir patin\u0173 l\u0105stel\u0117s<\/h2>\n<p>Tyr\u0117jai teigia nesitik\u0117j\u0119, kad patin\u0173 lytin\u0117s l\u0105stel\u0117s gali \u201epersijungti\u201c ir prad\u0117ti vystytis \u012f nauj\u0105 organizm\u0105 be kiau\u0161ial\u0105st\u0117s. Paprastai spermatozoidai yra labai specializuoti \u2013 j\u0173 paskirtis yra rasti ir apvaisinti kiau\u0161ial\u0105st\u0119, o ne \u201eu\u017eauginti\u201c vis\u0105 organizm\u0105.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto naujame darbe detaliau steb\u0117ta, kaip tokia transformacija vyksta, ir analizuota gen\u0173 aktyvumo dinamika. Nurodoma, kad patin\u0173 lytin\u0117s l\u0105stel\u0117s did\u0117jo, o j\u0173 gen\u0173 rai\u0161ka pama\u017eu kito nuo \u201evyri\u0161kos\u201c krypties link tokios, kuri labiau b\u016bdinga moteri\u0161koms l\u0105stel\u0117ms ir embrionams.<\/p>\n<p>Autoriai ai\u0161kina, kad abi lytys, pana\u0161u, turi biologin\u0119 \u201e\u012frang\u0105\u201c didesn\u0117ms reprodukcin\u0117ms l\u0105stel\u0117ms formuoti, kurios gal\u0117t\u0173 vystytis pa\u010dios. Ta\u010diau patinuose \u0161i galimyb\u0117 paprastai yra nuslopinama vyraujan\u010di\u0173 mechanizm\u0173, susijusi\u0173 su lyties genetine kontrole.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l gamtoje tai gali b\u016bti reta, nors laboratorijoje \u2013 \u012fprasta<\/h2>\n<p>\u012edomu tai, kad gamtin\u0117je med\u017eiagoje tyr\u0117jai nerado ai\u0161ki\u0173 genetini\u0173 \u012frodym\u0173, jog j\u0173 tirtose populiacijose da\u017enai vykt\u0173 s\u0117kmingas aseksualus dauginimasis. Jie i\u0161tyr\u0117 523 laukin\u0117je gamtoje surinktus dumblius i\u0161 Piet\u0173 Afrikos ir Namibijos.<\/p>\n<p>Ta\u010diau laboratorijoje vaizdas buvo kitoks: i\u0161 laukini\u0173 laminarij\u0173 gautose subrendusiose kult\u016brose 92 proc. atvej\u0173 buvo steb\u0117tas palikuoni\u0173 atsiradimas be apvaisinimo. Kitaip tariant, geb\u0117jimas egzistuoja pla\u010diai, bet gamtoje, pana\u0161u, retai duoda ilgalaik\u012f rezultat\u0105.<\/p>\n<p>Viena i\u0161 logi\u0161k\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 \u2013 konkurencija. Eksperimentai parod\u0117, kad esant galimybei daugintis lyti\u0161kai, tokios at\u017ealos yra \u201etvirtesn\u0117s\u201c ir produktyvesn\u0117s, tod\u0117l aseksualiai atsirad\u0119 palikuonys tankiose, sveikose populiacijose gali b\u016bti tiesiog nustumiami.<\/p>\n<p>Visgi toks \u201eatsarginis\u201c kelias gali b\u016bti naudingas tuomet, kai populiacijos retos, o por\u0173 tr\u016bksta. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad kol kas n\u0117ra galutinai nustatyta, ar be apvaisinimo atsiradusios Laminaria pallida at\u017ealos gamtoje sugeba i\u0161gyventi pakankamai ilgai, kad pa\u010dios prad\u0117t\u0173 daugintis.<\/p>\n<p>Tyrimas publikuotas \u017eurnale \u201ePLOS Biology\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Tyrimas atskleid\u0117, kad laminarijos, neradusios poros, gali daugintis be apvaisinimo \u2013 net i\u0161 patin\u0173 l\u0105steli\u0173, ta\u010diau palikuonys da\u017enai b\u016bna silpnesni.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[56475,2239,6188,56473,56472,56474,56476],"miestas":[],"class_list":["post-70805","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-aseksualus-dauginimasis","tag-genetika","tag-juru-biologija","tag-laminaria-pallida","tag-laminarijos","tag-partenogeneze","tag-rudieji-dumbliai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/70805","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=70805"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/70805\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=70805"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=70805"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=70805"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=70805"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}