{"id":70941,"date":"2026-11-16T14:36:41","date_gmt":"2026-11-16T14:36:41","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/16\/curiosity-marse-sutraiske-uoliena-ir-aptiko-itin-grynos-sieros-kristalu-lauka\/"},"modified":"2026-11-16T14:36:41","modified_gmt":"2026-11-16T14:36:41","slug":"curiosity-marse-sutraiske-uoliena-ir-aptiko-itin-grynos-sieros-kristalu-lauka","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/16\/curiosity-marse-sutraiske-uoliena-ir-aptiko-itin-grynos-sieros-kristalu-lauka\/","title":{"rendered":"\u201eCuriosity\u201c Marse sutrai\u0161k\u0117 uolien\u0105 ir aptiko itin grynos sieros kristal\u0173 lauk\u0105"},"content":{"rendered":"<p>NASA marsaeigis \u201eCuriosity\u201c netik\u0117tai \u201eatv\u0117r\u0117\u201c i\u0161 pa\u017ei\u016bros visai paprast\u0105 uolien\u0105 Marse ir jos viduje aptiko bly\u0161kiai geltonus itin grynos sieros kristalus.<\/p>\n<p>Kaip ra\u0161o \u201eScienceAlert\u201c, radinys u\u017efiksuotas 2024 metais Geilo krateryje, Gediz Vallis kanale, kai ma\u017edaug 899 kilogram\u0173 mas\u0117s marsaeigis perva\u017eiavo uolien\u0105 ir \u0161i nuo spaudimo tiesiog subyr\u0117jo.<\/p>\n<p>Marse sulfatai (druskos, kuriose yra sieros ir deguonies) n\u0117ra retenyb\u0117, ta\u010diau elementin\u0117, gryna siera iki tol nebuvo aptikta. B\u016btent \u0161i detal\u0117 mokslininkams tapo rimta m\u012fsle.<\/p>\n<p>Dar labiau stebina tai, kad aplinkin\u0117 vietov\u0117 buvo nus\u0117ta pana\u0161iais akmenimis \u2013 tai leido manyti, jog kalbama ne apie pavien\u012f \u201elaiming\u0105\u201c radin\u012f, o apie platesn\u012f telkin\u012f.<\/p>\n<h2>Kas tiksliai rasta Gediz Vallis kanale<\/h2>\n<p>Viena i\u0161 nauj\u0173 analizi\u0173, publikuota 2026 met\u0173 bir\u017eel\u012f \u017eurnale \u201eScience\u201c, patvirtino, kad elementin\u0117 siera yra ne tik labai gryna, bet ir i\u0161sibars\u010diusi ma\u017edaug 2 100 kvadratini\u0173 metr\u0173 plote.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai taip pat atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f uolien\u0173 trapum\u0105. Tai, kad akmuo lengvai \u201espr\u016bgo\u201c nuo marsaeigio svorio, rodo, jog med\u017eiaga gal\u0117jo b\u016bti gana trapi, tod\u0117l tik\u0117tina, kad tokie akmenys susiformavo vietoje, o ne buvo atgabenti i\u0161 toli.<\/p>\n<p>Remiantis geologiniu kontekstu, \u0161is sieros telkinys gal\u0117jo susidaryti ma\u017edaug prie\u0161 3,1\u20132,8 mlrd. met\u0173 \u2013 laikotarpiu, kai Marso aplinka buvo kitokia nei dabar.<\/p>\n<h2>Dvi hipotez\u0117s: dujos i\u0161 gelmi\u0173 arba reakcijos vandenyje<\/h2>\n<p>Pirmoji hipotez\u0117 sieja sier\u0105 su senoviniu vulkanizmu. Si\u016bloma, kad sieros turin\u010dios dujos, i\u0161siskyrusios d\u0117l vulkanin\u0117s veiklos, v\u0117sdamos gal\u0117jo b\u016bti \u012fkalintos po pavir\u0161iumi, galb\u016bt ledo strukt\u016brose, vadinamose klatratais.<\/p>\n<p>V\u0117liau erozija, formavusi Gediz Vallis reljef\u0105, gal\u0117jo suma\u017einti sl\u0117g\u012f ir leisti dujoms i\u0161tr\u016bkti, o chemin\u0117s reakcijos \u2013 suformuoti elementin\u0117s sieros sankaupas net ir be auk\u0161tos temperat\u016bros s\u0105lyg\u0173 konkre\u010dioje vietoje.<\/p>\n<p>Antroji hipotez\u0117 aptarta atskirame darbe, 2026 met\u0173 liep\u0105 publikuotame \u201eGeophysical Research Letters\u201c. Jo autoriai laboratorijoje parod\u0117, kad kambario temperat\u016broje r\u016bg\u0161\u010diame vandenyje i\u0161tirpusio sulfido reakcija su chloratu gali suformuoti ma\u017eus geltonus elementin\u0117s sieros kristalus.<\/p>\n<p>Nors eksperimente gauti kristalai buvo mikroskopiniai, mokslininkai svarsto, kad pana\u0161ios reakcijos, vykusios labai ilg\u0105 laik\u0105, teori\u0161kai gal\u0117jo sukurti ir didesnius telkinius. Taip pat pa\u017eym\u0117ta, kad reakcijai reikalingas vandenilio sulfidas gal\u0117jo kilti i\u0161 pana\u0161i\u0173 po\u017eemini\u0173 duj\u0173 rezervuar\u0173, apie kuriuos kalbama ir pirmojoje hipotez\u0117je.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l gryna siera Marse taip domina mokslininkus<\/h2>\n<p>Siera yra vienas svarbi\u0173 element\u0173, reikaling\u0173 gyvybei \u017dem\u0117je: daug organizm\u0173 j\u0105 naudoja, pavyzd\u017eiui, baltym\u0173 statybai reikalingoms aminor\u016bg\u0161tims.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto pats radinys n\u0117ra \u012frodymas, kad Marse buvo ar yra gyvyb\u0117. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad elementin\u0117 siera, bent jau pagal \u0161iuos darbus, gali susidaryti ir be gyv\u0173 organizm\u0173.<\/p>\n<p>Ta\u010diau tokie atradimai ple\u010dia supratim\u0105 apie senovines Marso s\u0105lygas ir cheminius procesus, kurie gal\u0117jo vykti prie\u0161 milijardus met\u0173. Kuo tiksliau pavyksta atkurti t\u0105 \u201eu\u017e\u0161aldyt\u0105\u201c planetos istorijos vaizd\u0105, tuo ai\u0161kiau matyti, kokiais keliais skirtingomis kryptimis nu\u0117jo \u017dem\u0117 ir Marsas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u201eCuriosity\u201c Marse aptiko itin grynos sieros kristal\u0173 plot\u0105: nauji tyrimai si\u016blo, kaip telkinys gal\u0117jo susidaryti prie\u0161 milijardus met\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":70942,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[1543,56654,45923,1545,1544,6573,3395],"miestas":[],"class_list":["post-70941","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-curiosity","tag-geilo-krateris","tag-geophysical-research-letters","tag-marsas","tag-nasa","tag-science","tag-siera"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/70941","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=70941"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/70941\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/70942"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=70941"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=70941"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=70941"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=70941"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}