{"id":70943,"date":"2026-11-16T14:37:24","date_gmt":"2026-11-16T14:37:24","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/16\/astronomai-pirma-karta-mate-dingstancia-egzoplaneta-paaiskejo-kas-ja-paslepia\/"},"modified":"2026-11-16T14:37:24","modified_gmt":"2026-11-16T14:37:24","slug":"astronomai-pirma-karta-mate-dingstancia-egzoplaneta-paaiskejo-kas-ja-paslepia","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/16\/astronomai-pirma-karta-mate-dingstancia-egzoplaneta-paaiskejo-kas-ja-paslepia\/","title":{"rendered":"Astronomai pirm\u0105 kart\u0105 mat\u0117 \u201edingstan\u010di\u0105\u201c egzoplanet\u0105 \u2013 paai\u0161k\u0117jo, kas j\u0105 paslepia"},"content":{"rendered":"<p>Astronomai pirm\u0105 kart\u0105 u\u017efiksavo atvej\u012f, kai mil\u017eini\u0161ka egzoplaneta tarsi \u201edingo\u201c \u2013 jos tranzitai, anks\u010diau ai\u0161kiai matyti stebint \u017evaig\u017ed\u0119, per kelerius metus i\u0161nyko. Dabar mokslininkai teigia suprantantys, kod\u0117l taip nutiko.<\/p>\n<p>Kalbama apie TOI-2535b \u2013 vadinam\u0105j\u012f \u201ekar\u0161t\u0105j\u012f Jupiter\u012f\u201c, besisukant\u012f apie \u017evaig\u017ed\u0119 TOI-2535, esan\u010di\u0105 ma\u017edaug u\u017e 1 100 \u0161viesme\u010di\u0173. Kaip ra\u0161o \u201eScienceAlert\u201c, \u0161is ne\u012fprastas rei\u0161kinys apra\u0161ytas neseniai publikuotame tyrime.<\/p>\n<p>Pagrindinis paai\u0161kinimas \u2013 planeta niekur nedingo fizi\u0161kai. Pasikeit\u0117 jos orbitos pad\u0117tis m\u016bs\u0173 at\u017evilgiu, tod\u0117l ji nustojo kirsti \u017evaig\u017ed\u0117s disk\u0105 taip, kad teleskopai u\u017efiksuot\u0173 b\u016bding\u0105 \u017evaig\u017ed\u0117s pritemim\u0105.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai ai\u0161kina, kad TOI-2535b turi pasl\u0117pt\u0105 \u201ekaimyn\u0119\u201c \u2013 bent vien\u0105 dar tiesiogiai nepasteb\u0117t\u0105 planet\u0105. J\u0173 tarpusavio gravitacin\u0117 s\u0105veika ver\u010dia orbitas svyruoti ir pasvirti, tod\u0117l tranzitai i\u0161 m\u016bs\u0173 perspektyvos gali atsirasti ir v\u0117l i\u0161nykti.<\/p>\n<h2>Kaip planeta \u201edingsta\u201c steb\u0117jimuose<\/h2>\n<p>Egzoplanetos da\u017enai atrandamos tranzito metodu: kai planeta praeina prie\u0161ais savo \u017evaig\u017ed\u0119, trumpam suma\u017e\u0117ja jos ry\u0161kis. B\u016btent taip 2019 metais TOI-2535b aptiko NASA palydovas TESS.<\/p>\n<p>V\u0117lesni keli\u0173 met\u0173 steb\u0117jimai (pasitelkiant ir kitus kosminius bei ant\u017eeminius teleskopus) parod\u0117 ai\u0161ki\u0105 tendencij\u0105: TOI-2535b tranzito \u201etakelis\u201c per \u017evaig\u017ed\u0117s disk\u0105 pama\u017eu slinko \u012f kra\u0161t\u0105. Galiausiai planeta \u0117m\u0117 tik \u201eu\u017ekabinti\u201c \u017evaig\u017ed\u0117s disk\u0105, o iki 2026 met\u0173 kovo tranzitai tapo nebematomi.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai tai lygina su u\u017etemimais Saul\u0117s sistemoje: jei M\u0117nulio orbita b\u016bt\u0173 idealiai sutapusi su \u017dem\u0117s orbitos plok\u0161tuma, u\u017etemimai vykt\u0173 kiekvien\u0105 m\u0117nes\u012f. Ta\u010diau d\u0117l orbitos posvyrio tai nutinka tik tam tikrais laikotarpiais.<\/p>\n<h2>Kas \u017einoma apie TOI-2535 sistem\u0105<\/h2>\n<p>TOI-2535 yra K tipo nyk\u0161tuk\u0117 \u2013 kiek ma\u017eesn\u0117 u\u017e Saul\u0119 ir labai sena, jai priskiriamas ma\u017edaug 9,7 mlrd. met\u0173 am\u017eius. Aplink j\u0105 skriejanti TOI-2535b orbit\u0105 apsuka per kiek daugiau nei 8 dienas, tod\u0117l priskiriama prie itin arti savo \u017evaig\u017ed\u0117s esan\u010di\u0173 dujini\u0173 mil\u017eini\u0173.<\/p>\n<p>Remiantis jud\u0117jimo duomenimis, \u0161alia gali b\u016bti ir dar viena planeta \u2013 galb\u016bt Saturno dyd\u017eio. B\u016btent dviej\u0173 planet\u0173 \u201egravitacin\u0117 virv\u0117s traukimo\u201c dinamika, mokslinink\u0173 manymu, sukuria ne\u012fprastai pasvirusias, svyruojan\u010dias orbitas.<\/p>\n<p>Skai\u010diuojama, kad vienas toks orbit\u0173 svyravimo ciklas gali trukti apie 30\u201350 met\u0173. Tai rei\u0161kia, kad per de\u0161imtme\u010dius planeta m\u016bs\u0173 steb\u0117jimuose gali kartotis: vienais laikotarpiais tranzitai bus ry\u0161k\u016bs, kitais \u2013 visi\u0161kai i\u0161nyks.<\/p>\n<h2>K\u0105 tai rei\u0161kia egzoplanet\u0173 paie\u0161koms<\/h2>\n<p>\u0160is atvejis primena, kad tranzito metodas priklauso nuo geometrijos: net jei planeta egzistuoja ir yra didel\u0117, jos \u201e\u0161e\u0161\u0117lio\u201c galime nepamatyti, jei orbita pakankamai pasvyra. Tod\u0117l kai kurios planetos gali likti nepasteb\u0117tos arba \u201edingti\u201c i\u0161 duomen\u0173, nors pa\u010dioje sistemoje niekas dramati\u0161ko ne\u012fvyko.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai taip pat modeliuodami \u0161i\u0105 sistem\u0105 skai\u010diavo ilgesnio laikotarpio raid\u0105: buvo imituota 1 mln. met\u0173, \u012fskaitant apie 50 mln. TOI-2535b orbit\u0173. Modeliai rodo, kad orbitin\u0117 rezonansin\u0117 s\u0105veika gali pad\u0117ti sistemai i\u0161likti stabiliai, u\u017euot planetoms susid\u016brus ar viena kit\u0105 \u201ei\u0161sviedus\u201c \u012f kosmos\u0105.<\/p>\n<p>Be to, tokie steb\u0117jimai leid\u017eia tiksliau suprasti, kaip formuojasi ir kaip laikui b\u0117gant kinta \u201ekar\u0161tieji Jupiteriai\u201c \u2013 dujiniai mil\u017einai, skriejantys labai arti savo \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173. \u0160iuo atveju mokslininkai svarsto, kad planetos grei\u010diausiai migravo \u012f vid\u0173 protoplanetiniame diske, ta\u010diau kas tiksliai suk\u0117l\u0117 j\u0173 orbit\u0173 posvyr\u012f, lieka atviras klausimas.<\/p>\n<p>Artimiausi de\u0161imtme\u010diai gali b\u016bti ypa\u010d \u012fdom\u016bs: TOI-2535b, tik\u0117tina, dar ne kart\u0105 \u201egr\u012f\u0161\u201c \u012f matom\u0105 zon\u0105, o pasl\u0117ptas jos kaimynas gali prad\u0117ti tranzituoti taip, kad j\u012f pagaliau pavyks tiesiogiai u\u017efiksuoti.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Astronomai pirm\u0105kart steb\u0117jo \u201edingstan\u010di\u0105\u201c egzoplanet\u0105 TOI-2535b ir ai\u0161kina, kad j\u0105 paslepia orbit\u0105 i\u0161kreipianti, dar nematyta kaimyn\u0117.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":70944,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[8837,24867,56656,46658,56655,56657],"miestas":[],"class_list":["post-70943","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-egzoplanetos","tag-karstieji-jupiteriai","tag-nasa-tess","tag-planetu-orbitos","tag-toi-2535b","tag-tranzito-metodas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/70943","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=70943"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/70943\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/70944"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=70943"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=70943"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=70943"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=70943"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}