{"id":71009,"date":"2026-11-16T18:37:59","date_gmt":"2026-11-16T18:37:59","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/16\/mokslininkai-saudo-arabijoje-rado-125-tukst-metu-senumo-irodymu-cia-kadaise-tyvuliavo-ezeras\/"},"modified":"2026-11-16T18:37:59","modified_gmt":"2026-11-16T18:37:59","slug":"mokslininkai-saudo-arabijoje-rado-125-tukst-metu-senumo-irodymu-cia-kadaise-tyvuliavo-ezeras","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/16\/mokslininkai-saudo-arabijoje-rado-125-tukst-metu-senumo-irodymu-cia-kadaise-tyvuliavo-ezeras\/","title":{"rendered":"Mokslininkai Saudo Arabijoje rado 125 t\u016bkst. met\u0173 senumo \u012frodym\u0173: \u010dia kadaise tyvuliavo e\u017eeras"},"content":{"rendered":"<p>Saudo Arabija \u0161iandien daugeliui siejasi su dykumomis, ta\u010diau prie\u0161 ma\u017edaug 125 000 met\u0173 vaizdas buvo visi\u0161kai kitoks: dal\u012f dabartini\u0173 sm\u0117lyn\u0173 deng\u0117 e\u017eerai ir ve\u0161li augmenija. B\u016btent tai patvirtina archeolog\u0173 ir geolog\u0173 atradimai Mundafano regione.<\/p>\n<p>Tarptautin\u0117 mokslinink\u0173 komanda, apie rezultatus paskelbusi \u017eurnale \u201eScience\u201c, tyr\u0117 Uruq al-Julaybah vietov\u0119 ir rekonstruavo senovin\u012f Mundafano e\u017eer\u0105. Analizuodami reljefo formas, nuos\u0117das bei vandens organizm\u0173 liekanas, tyr\u0117jai atk\u016br\u0117 tuometines aplinkos s\u0105lygas.<\/p>\n<p>Skai\u010diuojama, kad e\u017eeras u\u017e\u0117m\u0117 apie 340 kvadratini\u0173 kilometr\u0173 plot\u0105, o did\u017eiausias jo gylis siek\u0117 29 metrus. Aplink telkin\u012f driek\u0117si atviros pievos ir augalija apaugusios teritorijos, gal\u0117jusios suteikti \u017emon\u0117ms vandens, maisto ir kit\u0173 gamtini\u0173 i\u0161tekli\u0173.<\/p>\n<p>\u0160is laikotarpis siejamas su paskutiniuoju tarpledynme\u010diu, kai klimatas regione buvo dr\u0117gnesnis nei dabar. Tyr\u0117j\u0173 teigimu, tokios s\u0105lygos gal\u0117jo sudaryti palankius \u201e\u017ealiuosius koridorius\u201c tiek gyv\u016bnams, tiek \u017emon\u0117ms jud\u0117ti Arabijos pusiasalyje.<\/p>\n<h2>Fosilijos: hipopotamai, stru\u010diai ir gazel\u0117s<\/h2>\n<p>Senovinio ekosistemos turtingum\u0105 rodo ir gyv\u016bn\u0173 liekanos. Mokslininkai apra\u0161\u0117 daugiau nei 500 fosilij\u0173, aptikt\u0173 per 130 vietovi\u0173.<\/p>\n<p>Tarp radini\u0173 minimi hipopotam\u0173, i\u0161nykusi\u0173 buivol\u0173, kupranugari\u0173, arabi\u0161k\u0173j\u0173 oryks\u0173, gazeli\u0173 ir stru\u010di\u0173 p\u0117dsakai. Toki\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 buvimas leid\u017eia spr\u0119sti, kad tuo metu regione netr\u016bko vandens ir augmenijos.<\/p>\n<p>\u0160ie duomenys pabr\u0117\u017eia, kaip radikaliai per \u0161imtus t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173 pasikeit\u0117 Arabijos pusiasalio gamtin\u0117s s\u0105lygos. Dabartinis sausumas, palyginti su anuometine aplinka, yra itin ry\u0161kus.<\/p>\n<h2>Daugiau kaip 5 500 akmens dirbini\u0173<\/h2>\n<p>Ne ma\u017eiau i\u0161kalbingi pasirod\u0117 ir \u017emoni\u0173 veiklos p\u0117dsakai. Archeologai surinko 5 511 akmenini\u0173 artefakt\u0173, kuri\u0173 dydis vir\u0161ijo 2 centimetrus, o daugiau nei 98 proc. j\u0173 buvo pagaminti i\u0161 titnago.<\/p>\n<p>Analiz\u0117 parod\u0117, kad dalis \u012franki\u0173 gaminti taikant levaluazin\u0119 technik\u0105, leid\u017eian\u010di\u0105 i\u0161 anksto paruo\u0161ti akmens branduol\u012f ir i\u0161gauti numatytos formos nuoskalas. Tokie gamybos metodai laikomi vienu svarbi\u0173 to meto technologinio i\u0161manymo po\u017eymi\u0173.<\/p>\n<p>Mikroskopiniai ir cheminiai tyrimai ant dirbini\u0173 pavir\u0161iaus atskleid\u0117 augalini\u0173 skaidul\u0173, medienos, derv\u0173, riebal\u0173 ir kolageno p\u0117dsak\u0173. Tai rodo, kad \u017emon\u0117s naudojo tiek augalin\u0117s, tiek gyv\u016bnin\u0117s kilm\u0117s i\u0161teklius.<\/p>\n<p>Kai kurie akmeniniai a\u0161menys tur\u0117jo sm\u016bgi\u0173 \u017eymi\u0173 ir po\u017eymi\u0173, kad buvo tvirtinami prie medini\u0173 kot\u0173. D\u0117l to jie gal\u0117jo b\u016bti ie\u010di\u0173 ar kit\u0173 med\u017eiokl\u0117s \u012franki\u0173 dalis.<\/p>\n<h2>U\u017euominos apie nuodingas med\u017eiagas<\/h2>\n<p>Vienas \u012fdomiausi\u0173 tyrimo rezultat\u0173 \u2013 ant kai kuri\u0173 dirbini\u0173 aptikti cheminiai junginiai, siejami su augalu Acokanthera schimperi. \u0160is augalas \u017einomas d\u0117l itin toksi\u0161k\u0173 med\u017eiag\u0173 ir istori\u0161kai kai kuriose Afrikos bei Arabijos vietov\u0117se sietas su med\u017eioklini\u0173 ginkl\u0173 nuodijimu.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad vien chemini\u0173 p\u0117dsak\u0173 neu\u017etenka tvirtai pasakyti, kaip tokios med\u017eiagos buvo paruo\u0161iamos ar ar jos i\u0161 ties\u0173 buvo tepamos ant ietigali\u0173. Vis d\u0117lto tai gali b\u016bti vienas ankstyviausi\u0173 signal\u0173, kad augalin\u0117s kilm\u0117s junginiai buvo naudojami med\u017eiokl\u0117s technologijose Saudo Arabijos teritorijoje.<\/p>\n<p>Ekspedicijos metu taip pat aptikta po\u017eymi\u0173, kad \u017emon\u0117s apdorodavo gumbus, kr\u016bm\u0173 dalis ir palmi\u0173 lapus. Tokie augalai gal\u0117jo b\u016bti svarb\u016bs ir kaip maistas, ir kaip \u017ealiava pynimui ar kasdieniams darbams.<\/p>\n<p>Atradimai leid\u017eia detaliau suprasti, kaip \u017emon\u0117s prisitaikydavo prie kintan\u010dios aplinkos ir kokiomis s\u0105lygomis gyveno Arabijos pusiasalyje tais laikais, kai \u0161iandienin\u0117s dykumos vietoje plyt\u0117jo vandens telkiniai bei \u017ealesnis kra\u0161tovaizdis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Saudo Arabijoje mokslininkai aptiko 125 t\u016bkst. met\u0173 senumo e\u017eero ir \u017emoni\u0173 veiklos p\u0117dsakus: fosilijas, \u012frankius ir augalini\u0173 med\u017eiag\u0173 liku\u010dius.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":71010,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[14573,35211,1522,56730,56731,3094,56729],"miestas":[],"class_list":["post-71009","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-akmeniniai-irankiai","tag-arabijos-pusiasalis","tag-archeologiniai-radiniai","tag-levualazine-technika","tag-mundafano-ezeras","tag-saudo-arabija","tag-tarpledynmetis"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/71009","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=71009"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/71009\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/71010"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=71009"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=71009"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=71009"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=71009"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}