{"id":71164,"date":"2026-11-17T13:31:44","date_gmt":"2026-11-17T13:31:44","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/17\/es-2040-klimato-tikslui-gresia-rizika-svelninama-tarsos-leidimu-prekybos-sistemos-reforma\/"},"modified":"2026-11-17T13:31:44","modified_gmt":"2026-11-17T13:31:44","slug":"es-2040-klimato-tikslui-gresia-rizika-svelninama-tarsos-leidimu-prekybos-sistemos-reforma","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/17\/es-2040-klimato-tikslui-gresia-rizika-svelninama-tarsos-leidimu-prekybos-sistemos-reforma\/","title":{"rendered":"ES 2040 klimato tikslui gresia rizika: \u0161velninama tar\u0161os leidim\u0173 prekybos sistemos reforma"},"content":{"rendered":"<p>Europos S\u0105jungos 2040 met\u0173 klimato tikslas gali atsidurti pavojuje, jei bus su\u0161velninta Bendrijos tar\u0161os leidim\u0173 prekybos sistemos (ETS) reforma. Tai rodo nutekintas kompromisinis dokumentas, kuriuo siekiama suma\u017einti augan\u010di\u0173 anglies dioksido ka\u0161t\u0173 na\u0161t\u0105 Europos pramonei.<\/p>\n<p>Kaip prane\u0161a \u201eEuronews\u201c, ES Tarybai \u0161iuo metu pirmininkaujanti Airija su\u0161velnino si\u016blym\u0105, kur\u012f tre\u010diadien\u012f tur\u0117t\u0173 aptarti ES ambasadoriai. Pastaruoju metu ETS sulaukia vis didesnio politinio spaudimo \u2013 \u0161alys nar\u0117s bando suderinti tar\u0161os ma\u017einimo tikslus su pramon\u0117s konkurencingumu ir auk\u0161tomis energijos kainomis.<\/p>\n<p>Kompromiso teksto tikslas \u2013 u\u017esitikrinti politin\u012f palaikym\u0105 anglies rinkai po 2030 met\u0173, ta\u010diau klimato politikos \u0161alininkai persp\u0117ja: nuolaidos pramonei gali susilpninti sistemos ind\u0117l\u012f siekiant 2040 met\u0173 tiksl\u0173. Tai reik\u0161t\u0173, kad tr\u016bkstam\u0105 tar\u0161os ma\u017einim\u0105 tekt\u0173 kompensuoti kitoms ekonomikos \u0161akoms.<\/p>\n<p>Tekste i\u0161 esm\u0117s paliekamas Europos Komisijos liepos m\u0117nes\u012f pateiktas planas l\u0117\u010diau ma\u017einti tar\u0161os leidim\u0173 skai\u010di\u0173, prat\u0119sti nemokamus leidimus pramonei ir \u012f ETS \u012fvesti tarptautinius anglies kreditus, leid\u017eian\u010dius dal\u012f vidaus tar\u0161os \u201ekompensuoti\u201c projektais u\u017e ES rib\u0173.<\/p>\n<h2>Nemokami leidimai ir tarptautiniai kreditai<\/h2>\n<p>Pagal Airijos pirmininkavimo si\u016blym\u0105 pramon\u0117s \u012fmon\u0117s gal\u0117t\u0173 i\u0161laikyti 80 proc. nemokamai skiriam\u0173 leidim\u0173 vien pateikusios investicij\u0173 plan\u0105 \u2013 net jeigu v\u0117liau suplanuot\u0173 dekarbonizacijos investicij\u0173 ne\u012fgyvendint\u0173. Lik\u0119 20 proc. b\u016bt\u0173 siejami su tuo, ar pradedamos tinkam\u0173 projekt\u0173 statybos.<\/p>\n<p>Nemokami leidimai \u2013 tai leidimai, kuriuos \u012fmon\u0117s gauna nemok\u0117damos aukcionuose. Jie skirti apsaugoti ES gamintojus nuo konkurencijos \u0161alyse, kur klimato politika ma\u017eiau grie\u017eta, pavyzd\u017eiui, Kinijoje ar JAV.<\/p>\n<p>Ta\u010diau toks \u017eingsnis laikomas reik\u0161minga politine nuolaida pramonei, nerimaujan\u010diai d\u0117l nemokam\u0173 leidim\u0173 ma\u017e\u0117jimo. Kritikai kelia klausim\u0105, ar ETS ir toliau teiks pakankamai stipr\u0173 ekonomin\u012f signal\u0105 ma\u017einti tar\u0161\u0105.<\/p>\n<p>Tarybos tekste taip pat i\u0161laikomas si\u016blymas atid\u0117ti tar\u0161os leidim\u0173 kiek\u012f, atitinkant\u012f 260 mln. ton\u0173 CO2, tarptautiniams kreditams finansuoti. Be to, paliekama galimyb\u0117 2031\u20132035 metais vykdyti bandom\u0105j\u012f etap\u0105, kad ES gal\u0117t\u0173 i\u0161bandyti sistem\u0105 prie\u0161 j\u0105 pilnai \u012fgyvendinant.<\/p>\n<p>Dokumente numatyti grie\u017eti tarptautini\u0173 kredit\u0173 kokyb\u0117s ir patikimumo reikalavimai, ta\u010diau kartu did\u0117t\u0173 priklausomyb\u0117 nuo to, ar toki\u0173 kredit\u0173 apskritai bus rinkoje. Jei pramon\u0117 j\u0173 negal\u0117t\u0173 \u012fsigyti, tai, persp\u0117jama, gal\u0117t\u0173 sukomplikuoti 2040 met\u0173 tiksl\u0173 pasiekim\u0105.<\/p>\n<p>Numatoma, kad 2040 met\u0173 tikslui reik\u0117t\u0173 bent 85 proc. vidaus grynojo i\u0161metam\u0173 ter\u0161al\u0173 suma\u017einimo, o likusi\u0105 dal\u012f \u2013 5 proc. \u2013 sudaryt\u0173 tarptautiniai kreditai.<\/p>\n<p>Airijos pirmininkavimas siekia sutelkti 27 \u0161ali\u0173 nari\u0173 sutarim\u0105 dar prie\u0161 pereinant prie politi\u0161kai jautresni\u0173 klausim\u0173 \u2013 klimato ambicij\u0173 lygio ir na\u0161tos pasidalijimo tarp valstybi\u0173.<\/p>\n<p>Susitarimo tikimasi Aplinkos ministr\u0173 taryboje gruod\u017eio 11 dien\u0105, o Europos Parlamento balsavimo laukiama gruod\u017eio 14\u201317 dienomis vyksian\u010dioje plenarin\u0117je sesijoje Strasb\u016bre.<\/p>\n<h2>\u0160alys nar\u0117s nesutaria d\u0117l ETS ateities<\/h2>\n<p>Derybas apsunkina dideli skirtumai tarp ES valstybi\u0173 ir pa\u010di\u0173 sprendim\u0173 sud\u0117tingumas. Antrame dokumente, su kuriuo susipa\u017einta, teigiama, kad \u0161alys jau dabar nesutaria, kaip greitai tur\u0117t\u0173 ma\u017e\u0117ti tar\u0161os leidim\u0173 pasi\u016bla, ar \u012fmon\u0117ms leisti pla\u010diau naudoti tarptautinius kreditus ir kiek ilgai saugoti pramon\u0119 nuo augan\u010di\u0173 anglies ka\u0161t\u0173.<\/p>\n<p>\u0160ie reikalavimai, vertinama, gali \u201epraskiesti\u201c ETS tuo metu, kai i\u0161 \u0161ios sistemos tikimasi didel\u0117s dalies b\u016bsimo tar\u0161os ma\u017einimo.<\/p>\n<p>Bendra kryptis i\u0161lieka tokia: vyriausyb\u0117s nori i\u0161laikyti ETS kaip pajam\u0173 \u0161altin\u012f dekarbonizacijai finansuoti, ta\u010diau vis garsiau keliami nuog\u0105stavimai d\u0117l ka\u0161t\u0173 energijai imlioms pramon\u0117s \u0161akoms, konkuruojan\u010dioms su gamintojais Kinijoje ar JAV.<\/p>\n<p>Diskusijos vyksta ir d\u0117l bendro \u012fmon\u0117ms prieinam\u0173 tar\u0161os leidim\u0173 kiekio. Vienos sostin\u0117s siekia spartesnio ma\u017e\u0117jimo, kad did\u0117t\u0173 anglies kaina ir b\u016bt\u0173 skatinama trauktis i\u0161 i\u0161kastinio kuro, kitos baiminasi poveikio sunkum\u0173 patirian\u010diai pramonei, jei nemokami leidimai b\u016bt\u0173 ma\u017einami per greitai.<\/p>\n<p>L\u0117tesnis leidim\u0173 ma\u017e\u0117jimas suma\u017eint\u0173 spaudim\u0105 elektrin\u0117ms ir gamykloms greitai ma\u017einti tar\u0161\u0105, gal\u0117t\u0173 slopinti anglies kainas ir suteikt\u0173 daugiau laiko prisitaikyti. Ta\u010diau kartu tai reik\u0161t\u0173 ma\u017eiau reali\u0173 tar\u0161os ma\u017einim\u0173 ETS apimamuose sektoriuose, tod\u0117l 2040 met\u0173 tikslas tapt\u0173 sunkiau pasiekiamas.<\/p>\n<h2>Aplinkosaugininkai kritikuoja reformos krypt\u012f<\/h2>\n<p>Neseniai paskelbtoje \u201e\u00d6ko-Institut\u201c analiz\u0117je, kuri\u0105 u\u017esak\u0117 kampanij\u0173 grup\u0117 WWF Vokietija, teigiama, kad Komisijos si\u016blyta ETS reformos kryptis yra \u201enesuderinama\u201c su ES tikslu iki 2040 met\u0173 gryn\u0105j\u0105 tar\u0161\u0105 ma\u017einti 90 proc.<\/p>\n<p>WWF Vokietijos pramon\u0117s politikos ekspert\u0117 Lisa Okken kritikavo si\u016blym\u0105, teigdama, jog reformoje tr\u016bksta anglies kainos signalo, kuris paskatint\u0173 skubi\u0105 Europos pramon\u0117s modernizacij\u0105, o spragas bandoma u\u017epildyti sud\u0117tingomis apskaitos schemomis ir pernelyg didele lankstumo erdve.<\/p>\n<p>Kita aplinkosauginink\u0173 minima problema \u2013 id\u0117ja leisti papildom\u0105 tar\u0161\u0105 vir\u0161 esamos \u201elub\u0173\u201c ribos mainais \u012f b\u016bsimus nuolatinius anglies \u0161alinimus naudojant brangias technologijas, skirtas CO2 surinkti i\u0161 oro.<\/p>\n<p>Analiz\u0117je pabr\u0117\u017eiama, kad kol kas neai\u0161ku, ar tokie \u0161alinimai apskritai bus \u012fgyvendinami reikiamu mastu, nes \u0161iandien tam tiesiog n\u0117ra pakankam\u0173 paj\u0117gum\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Nutekintas ES kompromiso tekstas rodo, kad \u0161velninama ETS reforma gali apsunkinti 2040 met\u0173 klimato tiksl\u0173 pasiekim\u0105 ir didinti priklausomyb\u0119 nuo kredit\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":71165,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[29709,4203,442,4656,56894,23452],"miestas":[],"class_list":["post-71164","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-anglies-dioksido-emisijos","tag-ets","tag-europos-sajunga","tag-klimato-politika","tag-tarptautiniai-anglies-kreditai","tag-tarsos-leidimu-prekyba"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/71164","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=71164"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/71164\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/71165"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=71164"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=71164"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=71164"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=71164"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}