{"id":71170,"date":"2026-11-17T13:33:34","date_gmt":"2026-11-17T13:33:34","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/17\/hsbc-visoms-g7-salims-teks-tapti-italiskomis-tik-taip-stabilizuos-skolas\/"},"modified":"2026-11-17T13:33:34","modified_gmt":"2026-11-17T13:33:34","slug":"hsbc-visoms-g7-salims-teks-tapti-italiskomis-tik-taip-stabilizuos-skolas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/17\/hsbc-visoms-g7-salims-teks-tapti-italiskomis-tik-taip-stabilizuos-skolas\/","title":{"rendered":"HSBC: visoms G7 \u0161alims teks \u201etapti itali\u0161komis\u201c \u2013 tik taip stabilizuos skolas"},"content":{"rendered":"<p>Italija, dar 1992 metais laikyta Europos finans\u0173 \u201epavyzd\u017eiu, kaip nereikia\u201c, \u0161iandien netik\u0117tai minima kaip galimas kelrodis kitoms turtingiausioms pasaulio ekonomikoms. Banko \u201eHSBC\u201c vyriausioji ekonomist\u0117 Janet Henry teigia, kad visoms G7 nar\u0117ms gali tekti sekti Italijos pavyzd\u017eiu ir siekti vadinamojo pirminio biud\u017eeto pertekliaus, jei jos nori stabilizuoti augan\u010di\u0105 skol\u0105.<\/p>\n<p>Apie tai prane\u0161a \u201eEuronews\u201c: ekonomist\u0117s argumentas remiasi paprasta aritmetika \u2013 kai valstyb\u0117s skolos pal\u016bkan\u0173 norma ilg\u0105 laik\u0105 vir\u0161ija ekonomikos augimo temp\u0105, skola did\u0117ja, nebent biud\u017eetas (ne\u012fskai\u010diuojant pal\u016bkan\u0173) tampa perteklinis.<\/p>\n<p>Italija toki\u0105 pamok\u0105, kaip primenama tekste, i\u0161moko \u201eskaud\u017eiai\u201c. Po 1992 met\u0173 kriz\u0117s \u0161alis daugiau nei tris de\u0161imtme\u010dius da\u017enai rinkdavo daugiau pajam\u0173, nei i\u0161leisdavo, dar neskai\u010diuodama pal\u016bkan\u0173 mok\u0117jim\u0173 \u2013 tai ir vadinama pirminiu pertekliumi.<\/p>\n<p>Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, nuo 1992 met\u0173 Italija pirmin\u012f pertekli\u0173 tur\u0117jo 28 i\u0161 34 met\u0173. Dabar \u201eHSBC\u201c persp\u0117ja, kad pana\u0161aus pob\u016bd\u017eio ilgalaikio \u201edir\u017e\u0173 ver\u017eimo\u201c gali prireikti ir kitoms G7 valstyb\u0117ms, nes skolinimosi kaina i\u0161lieka auk\u0161ta.<\/p>\n<h2>Kas yra pirminis perteklius ir kod\u0117l jis svarbus<\/h2>\n<p>Pirminis biud\u017eeto balansas parodo, ar valstyb\u0117 surenka daugiau pajam\u0173 nei i\u0161leid\u017eia kasdien\u0117ms reikm\u0117ms \u2013 dar iki skolos aptarnavimo i\u0161laid\u0173. Kai pal\u016bkanos didel\u0117s, b\u016btent \u0161is rodiklis tampa vienu pagrindini\u0173 svert\u0173, leid\u017eian\u010di\u0173 bent pristabdyti skolos augim\u0105, vertinant j\u0105 kaip dal\u012f nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).<\/p>\n<p>Janet Henry savo pastaboje \u201eTurning Italian?\u201c pabr\u0117\u017eia, kad Italija n\u0117ra \u201epavyzdin\u0117 mokin\u0117\u201c \u2013 jos skola i\u0161lieka didel\u0117. Ta\u010diau skirtumas, pasak jos, tas, kad Roma daug met\u0173 i\u0161 eil\u0117s laik\u0117si pirminio pertekliaus krypties, kai dalis kit\u0173 \u0161ali\u0173 tokio prisitaikymo net neprad\u0117jo.<\/p>\n<p>Ekonomist\u0117 taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f, kad lengv\u0173 i\u0161ei\u010di\u0173 ma\u017e\u0117ja: vald\u017eios sektoriui ne taip paprasta drasti\u0161kai ma\u017einti i\u0161laidas, o produktyvumo \u0161uolis d\u0117l dirbtinio intelekto neb\u016btinai automati\u0161kai rei\u0161kia didesnes mokes\u010di\u0173 pajamas.<\/p>\n<h2>TVF skai\u010diai: Italija i\u0161siskiria i\u0161 G7<\/h2>\n<p>Naujausi TVF \u201eFiscal Monitor\u201c skai\u010diai rodo, kad Italija \u0161iemet tur\u0117t\u0173 pasiekti ma\u017edaug 1 proc. BVP pirmin\u012f pertekli\u0173, o 2027 metais \u2013 apie 1,2 proc. BVP. Pagal \u0161i\u0105 prognoz\u0119 ji yra vienintel\u0117 G7 ekonomika, kuriai numatomas pirminis perteklius.<\/p>\n<p>Tuo metu Pranc\u016bzijai prognozuojamas 2,9 proc. BVP pirminis deficitas, Vokietijai \u2013 3,4 proc., JAV \u2013 4,9 proc., Kanadai \u2013 2,6 proc. BVP. Japonijai ir Jungtinei Karalystei numatomas ma\u017edaug 1,2 proc. BVP pirminis deficitas.<\/p>\n<p>Tekste taip pat minimas vertinimas, skelbtas TVF \u017eurnale \u201eFinance &amp; Development\u201c: ekonomisto Zsolto Darvaso skai\u010diavimu, Pranc\u016bzijai ir JAV skolos stabilizavimui reik\u0117t\u0173 apie 1,3 proc. BVP pirminio pertekliaus, o JK \u2013 1,8 proc. BVP.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto pabr\u0117\u017eiama, kad pati Italija lieka viena labiausiai \u012fsiskolinusi\u0173: TVF prognozuoja, jog Italijos vald\u017eios sektoriaus skola \u0161iemet sieks 137,9 proc. BVP, o Pranc\u016bzijos \u2013 118,5 proc. BVP.<\/p>\n<h2>Rink\u0173 signalas: Italija skolinasi pigiau nei Pranc\u016bzija<\/h2>\n<p>Vienas ry\u0161kiausi\u0173 straipsnyje minim\u0173 poky\u010di\u0173 \u2013 obligacij\u0173 rink\u0173 po\u017ei\u016bris. Pirmadien\u012f, 10 met\u0173 Italijos vyriausyb\u0117s obligacij\u0173 pajamingumas siek\u0117 4,43 proc., o Pranc\u016bzijos analogi\u0161k\u0173 obligacij\u0173 \u2013 4,93 proc.<\/p>\n<p>Tai rei\u0161kia, kad Italija de\u0161imtme\u010diui skolinasi ma\u017edaug puse procentinio punkto pigiau nei Pranc\u016bzija. Tekste nurodoma, kad skirtumas buvo i\u0161aug\u0119s iki 50 bazini\u0173 punkt\u0173 \u2013 did\u017eiausio Italijos prana\u0161umo prie\u0161 Pranc\u016bzij\u0105 bent nuo 1999 met\u0173.<\/p>\n<p>Taip pat pa\u017eymima, kad met\u0173 prad\u017eioje vaizdas buvo prie\u0161ingas: 2025 met\u0173 prad\u017eioje Italija skolinosi brangiau nei Pranc\u016bzija, o kreiv\u0117s susikirto 2025 met\u0173 rugs\u0117j\u012f ir nuo to laiko atotr\u016bkis Italijos naudai did\u0117jo.<\/p>\n<p>Italija, kaip ra\u0161oma, tuo pat metu skolinasi pigiau ir u\u017e Jungtin\u0119 Karalyst\u0119 (10 met\u0173 pajamingumas \u2013 5,35 proc.), ir u\u017e JAV (5,12 proc.).<\/p>\n<h2>Meloni 2027 met\u0173 biud\u017eetas ir art\u0117jantys rinkimai<\/h2>\n<p>Italijos situacij\u0105, pasak teksto, gali pakeisti vidaus politika. Giorgios Meloni vyriausyb\u0117 spalio 28 dien\u0105 patvirtino 2027 met\u0173 biud\u017eet\u0105 \u2013 ma\u017edaug 26 mlrd. eur\u0173 paket\u0105, kuris svarstomas Parlamente.<\/p>\n<p>Didel\u0117 dalis priemoni\u0173 numato mokes\u010di\u0173 lengvatas. Pavyzd\u017eiui, tik 2027 metams si\u016bloma 33 proc. pajam\u0173 mokes\u010dio tarifo rib\u0105 i\u0161pl\u0117sti iki 55 000 eur\u0173 pajam\u0173 (nuo 50 000 eur\u0173), taip pat numatyti atskiras lengvatas daliai jaun\u0173 darbuotoj\u0173 ir kai kuriems darbo u\u017emokes\u010dio padid\u0117jimams.<\/p>\n<p>Savivald\u017eiai dirbantiems asmenims si\u016bloma leisti likti fiksuoto tarifo re\u017eime iki 100 000 eur\u0173 apyvartos (nuo 85 000 eur\u0173). Taip pat numatomos priemon\u0117s d\u0117l automobilio mokes\u010dio (vienam apdraustam automobiliui iki 80 kW) ir 100 eur\u0173 per m\u0117nes\u012f neapmokestinama i\u0161moka mamoms, auginan\u010dioms du ar daugiau vaik\u0173, jeigu pajamos nevir\u0161ija 40 000 eur\u0173.<\/p>\n<p>Dal\u012f paketo planuojama finansuoti didinant pelno mokes\u010dio tarif\u0105 bankams ir draudikams dviem metams, taip pat didinant kai kuriuos kitus mokes\u010dius, tarp j\u0173 \u2013 finansini\u0173 sandori\u0173 mokest\u012f iki 0,8 proc.<\/p>\n<p>Italijos Valstyb\u0117s audito institucija (Court of Auditors) lapkri\u010dio 9 dien\u0105 \u012fsp\u0117jo, kad nema\u017ea dalis lengvat\u0173 baigiasi 2027 met\u0173 pabaigoje, o apie 70 proc. finansavimo nepasikartos, tod\u0117l na\u0161ta gali tekti kitam Parlamentui.<\/p>\n<p>Biud\u017eetas svarstomas Italijai art\u0117jant prie visuotini\u0173 rinkim\u0173, numatyt\u0173 iki 2027 met\u0173 rudens, nors Romoje kalbama ir apie galim\u0105 balsavim\u0105 pavasar\u012f. Straipsnyje minimos apklausos rodo labai nedidel\u0119 persvar\u0105 centro kairei \u2013 skirtumas telpa paklaidos ribose.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Italija, ilgai laikyta finansini\u0173 problem\u0173 simboliu, \u201eHSBC\u201c vertinimu tampa pavyzd\u017eiu G7 \u0161alims, ie\u0161kan\u010dioms b\u016bd\u0173 suvaldyti skolas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":71171,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[15297,3591,8782,2515,56897,3557,12746],"miestas":[],"class_list":["post-71170","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-g7","tag-giorgia-meloni","tag-hsbc","tag-italija","tag-pirminis-biudzeto-perteklius","tag-tarptautinis-valiutos-fondas","tag-valstybes-skola"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/71170","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=71170"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/71170\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/71171"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=71170"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=71170"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=71170"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=71170"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}