{"id":71205,"date":"2026-11-17T14:35:50","date_gmt":"2026-11-17T14:35:50","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/17\/marso-krateriuose-aptiko-keistus-ledynus-su-staciais-slaitais-kai-kur-siekia-iki-209-metru\/"},"modified":"2026-11-17T14:35:50","modified_gmt":"2026-11-17T14:35:50","slug":"marso-krateriuose-aptiko-keistus-ledynus-su-staciais-slaitais-kai-kur-siekia-iki-209-metru","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/17\/marso-krateriuose-aptiko-keistus-ledynus-su-staciais-slaitais-kai-kur-siekia-iki-209-metru\/","title":{"rendered":"Marso krateriuose aptiko keistus ledynus su sta\u010diais \u0161laitais: kai kur siekia iki 209 metr\u0173"},"content":{"rendered":"<p>Mokslininkai Marso \u0161iauriniame pusrutulyje aptiko ne\u012fprast\u0173, \u012f skard\u017eius pana\u0161i\u0173 darini\u0173, kurie, j\u0173 manymu, gali sl\u0117pti didelius, senovinius ledynus. \u0160ie objektai pasteb\u0117ti sm\u016bginiuose krateriuose netoli Alba Mons ugnikalnio regiono.<\/p>\n<p>Naujame tyrime, apie kur\u012f ra\u0161o portalas \u201eScienceAlert\u201c, apra\u0161omi 29 stat\u016bs skard\u017eiai krateri\u0173 \u0161laituose, galintys b\u016bti ledo turtingos sankaupos, dengtos uolienomis ir dulk\u0117mis. Tyr\u0117jai tikisi, kad \u0161ie radiniai pad\u0117s geriau suprasti Marso klimato istorij\u0105 ir ledo i\u0161likimo s\u0105lygas.<\/p>\n<p>Nors \u0161iandien Marsas yra \u0161altas ir sausas, o jo atmosfera per plona, kad skystas vanduo pavir\u0161iuje i\u0161silaikyt\u0173, ledo planetoje vis dar gausu \u2013 ypa\u010d ties a\u0161igaliais. Be to, mokslininkai seniau yra k\u0117l\u0119 prielaid\u0105, kad reik\u0161ming\u0173 ledo atsarg\u0173 gali b\u016bti ir po pavir\u0161iumi.<\/p>\n<p>Jei \u0161ie darini\u0173 kompleksai i\u0161 ties\u0173 yra ledynai, jie gal\u0117t\u0173 tapti svarbiu orientyru b\u016bsimosioms misijoms, ie\u0161kan\u010dioms potenciali\u0173 vandens i\u0161tekli\u0173. Kartu tai b\u016bt\u0173 dar vienas \u012frodymas, kad net ir palyginti \u201eneseniai\u201c Marso istorijoje planetos s\u0105lygos gal\u0117jo b\u016bti gerokai \u0161altesn\u0117s.<\/p>\n<h2>29 objektai krateriuose ir 738 i\u0161tirti dariniai<\/h2>\n<p>Geologin\u0117s strukt\u016bros nustatytos analizuojant NASA \u201eMars Reconnaissance Orbiter\u201c ir Europos kosmoso agent\u016bros \u201eExoMars Trace Gas Orbiter\u201c darytus vaizdus. Tyr\u0117jai i\u0161 viso i\u0161nagrin\u0117jo 738 kraterius ir, naudodami palydovini\u0173 nuotrauk\u0173 poras, sudar\u0117 erdvinius (3D) reljefo modelius.<\/p>\n<p>Gauti duomenys leido i\u0161skirti lobines, \u012f a\u0161igalio pus\u0119 orientuotas, sta\u010diu priekiu pasi\u017eymin\u010dias sankaupas krateri\u0173 \u0161laituose. Tyr\u0117jai jas apib\u016bdina kaip anks\u010diau neapra\u0161yt\u0105 ledynin\u0117s kilm\u0117s reljefo tip\u0105 Marse.<\/p>\n<p>Tyrime taip pat pasitelktas kompiuterinis modeliavimas, kuris pad\u0117jo \u012fvertinti, kaip tokie ledynai gal\u0117jo susiformuoti ir kokiomis s\u0105lygomis jie gal\u0117jo i\u0161likti. Analizei prireik\u0117 ir palyginim\u0173 su \u017dem\u0117je aptinkamais analogais.<\/p>\n<h2>Sta\u010dios ledyn\u0173 \u201epabaigos\u201c \u2013 iki 209 metr\u0173 auk\u0161\u010dio<\/h2>\n<p>Pagal tyr\u0117j\u0173 pateikt\u0105 vertinim\u0105, \u0161ie ledynai gal\u0117t\u0173 b\u016bti padengti uolienomis, dulk\u0117mis ir kita med\u017eiaga, kuri veikt\u0173 kaip apsauginis sluoksnis nuo Marso atmosferos poveikio. Tokia \u201edanga\u201c teori\u0161kai pad\u0117t\u0173 ledui i\u0161likti ilgiau, nei jis i\u0161silaikyt\u0173 atvirame pavir\u0161iuje.<\/p>\n<p>Strukt\u016bros yra didel\u0117s: kai kuri\u0173 darini\u0173 nuolydis t\u0119siasi iki 3 kilometr\u0173, o pabaigoje staiga baigiasi beveik vertikaliu skard\u017eiu. Kai kur skard\u017eio auk\u0161tis siekia iki 209 metr\u0173.<\/p>\n<p>Dar viena \u012fdomi detal\u0117 \u2013 dalyje viet\u0173 matyti po\u017eymi\u0173, kad nuo kraterio kra\u0161to gal\u0117jo ried\u0117ti ir \u0161laitu \u017eemyn slinkti uolienos, o apa\u010dioje kauptis nuogulomis. Tokie procesai svarb\u016bs bandant suprasti, kaip ledas ir nuolau\u017eos s\u0105veikauja bei kaip tai kei\u010dia reljefo \u201ei\u0161vaizd\u0105\u201c.<\/p>\n<h2>K\u0105 tai gali reik\u0161ti b\u016bsimoms misijoms<\/h2>\n<p>Jei \u0161ie objektai i\u0161 ties\u0173 slepia vandens led\u0105, svarbiausias klausimas b\u016bt\u0173 ne tik \u201ekur\u201c, bet ir \u201ekaip\u201c jis yra u\u017edengtas \u2013 nuo to priklausyt\u0173, ar ir kiek realu ateityje pasiekti potencialias vandens atsargas. Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad ledo vieta ir dengian\u010dio sluoksnio savyb\u0117s gali b\u016bti lemiamos planuojant bet kok\u012f i\u0161tekli\u0173 panaudojim\u0105.<\/p>\n<p>Tolimesni tyrimo \u017eingsniai gal\u0117t\u0173 apimti detalesni\u0173 vaizd\u0173 rinkim\u0105, pana\u0161i\u0173 darini\u0173 paie\u0161k\u0105 kitose Marso vietose ir papildomus palyginamuosius darbus \u017dem\u0117je. Mokslininkai taip pat sieks tiksliau nustatyti, kada \u0161i Marso dalis gal\u0117jo b\u016bti padengta ledu ir kaip planetos klimatas kito d\u0117l jos a\u0161ies posvyrio poky\u010di\u0173.<\/p>\n<p>Tyrimas publikuotas mokslo \u017eurnale \u201eEarth and Planetary Science Letters\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Marso krateriuose netoli Alba Mons aptikti 29 sta\u010di\u0173 \u0161lait\u0173 dariniai gali sl\u0117pti senovinius ledynus; kai kur skard\u017eiai siekia 209 metrus.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":71206,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[53855,53857,3709,41706,1545,56931,56930],"miestas":[],"class_list":["post-71205","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-alba-mons","tag-exomars-trace-gas-orbiter","tag-ledynai","tag-mars-reconnaissance-orbiter","tag-marsas","tag-smuginiai-krateriai","tag-vandens-ledas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/71205","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=71205"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/71205\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/71206"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=71205"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=71205"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=71205"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=71205"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}