{"id":71220,"date":"2026-11-17T16:36:04","date_gmt":"2026-11-17T16:36:04","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/17\/tyrimas-zemi-debesys-gali-keisti-kiek-energijos-pagamina-juriniai-vejo-parkai\/"},"modified":"2026-11-17T16:36:04","modified_gmt":"2026-11-17T16:36:04","slug":"tyrimas-zemi-debesys-gali-keisti-kiek-energijos-pagamina-juriniai-vejo-parkai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/17\/tyrimas-zemi-debesys-gali-keisti-kiek-energijos-pagamina-juriniai-vejo-parkai\/","title":{"rendered":"Tyrimas: \u017eemi debesys gali keisti, kiek energijos pagamina j\u016briniai v\u0117jo parkai"},"content":{"rendered":"<p>Debesys vir\u0161 j\u016bros gali tur\u0117ti didesn\u0119 \u012ftak\u0105 v\u0117jo j\u0117gaini\u0173 pagaminamai elektrai, nei \u012fprastai numatoma skai\u010diavimuose. Naujas tyrimas rodo, kad tam tikromis s\u0105lygomis \u017eemi debesys gali lemti, kiek energijos pavyksta \u201epaimti\u201c i\u0161 v\u0117jo.<\/p>\n<p>Daugelis v\u0117jo energetikos modeli\u0173 remiasi prielaida, kad dangus yra giedras ir sausas, ta\u010diau realyb\u0117je, ypa\u010d vir\u0161 vandenyn\u0173, da\u017eniau vyrauja debesuotumas. Apie tai ra\u0161o \u201eScienceAlert\u201c, aptardamas studij\u0105, publikuot\u0105 \u201eJournal of Renewable and Sustainable Energy\u201c.<\/p>\n<p>Mokslininkai, remdamiesi palydoviniais duomenimis, pa\u017eymi, kad debesys vidutini\u0161kai dengia apie 67 proc. \u017dem\u0117s pavir\u0161iaus. Vir\u0161 vandenyn\u0173 giedras dangus yra dar retesnis \u2013 tyrimai leid\u017eia manyti, kad tam tikru metu ma\u017eiau nei 10 proc. \u201ej\u016brinio\u201c dangaus b\u016bna be debes\u0173.<\/p>\n<p>Did\u0117jant investicijoms \u012f j\u016broje statomus v\u0117jo parkus ir \u0161alims siekiant ma\u017einti i\u0161kastinio kuro vartojim\u0105, toks veiksnys tampa prakti\u0161kai svarbus: prognozuojant elektrini\u0173 na\u0161um\u0105 ir planuojant j\u0173 i\u0161d\u0117stym\u0105 reikia kuo tiksliau suprasti, kas atmosferoje vyksta aplink turbinas.<\/p>\n<h2>Kas tiriama ir kod\u0117l tai svarbu<\/h2>\n<p>Tyrime d\u0117mesys sutelktas \u012f stratokumulinius debesis \u2013 \u017eemai esan\u010dius, da\u017enai didelius ir vientisus debes\u0173 sluoksnius. Jie paprastai formuojasi ties atmosferos ribinio sluoksnio vir\u0161umi \u2013 tai oro mas\u0117 ar\u010diausiai \u017dem\u0117s pavir\u0161iaus, kuriai didel\u0119 \u012ftak\u0105 daro trintis ir pavir\u0161iaus nelygumai (tiek sausumoje, tiek vir\u0161 j\u016bros).<\/p>\n<p>B\u016btent ribiniame sluoksnyje \u201egyvena\u201c v\u0117jo energetikai svarbiausi srautai, i\u0161 kuri\u0173 turbinos ir renka kinetin\u0119 energij\u0105. Ta\u010diau \u0161io sluoksnio auk\u0161tis gali keistis d\u0117l \u012fvairi\u0173 meteorologini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, o v\u0117jo j\u0117gaini\u0173 auk\u0161tis \u2013 i\u0161lieka toks pats, tod\u0117l net nedideli atmosferos poky\u010diai gali pakeisti s\u0105lygas rotoriaus zonoje.<\/p>\n<p>Tyr\u0117j\u0173 komanda, vadovaujama Nyderland\u0173 Tvent\u0117s universiteto fiziko Davide Selvatici, modeliavo skirtingas situacijas, kai v\u0117jo parkai veikia po stratokumulini\u0173 debes\u0173 danga. Tikslas buvo i\u0161siai\u0161kinti, kaip debesys veikia v\u0117jo energijos \u201eprieinamum\u0105\u201c ir ar pa\u010dios turbinos gali paveikti debesis.<\/p>\n<h2>Sausas ar dr\u0117gnas oras vir\u0161 debes\u0173 \u2013 prie\u0161ingi rezultatai<\/h2>\n<p>Modeliavimas parod\u0117, kad v\u0117jo parkai gali surinkti daugiau energijos, kai stratokumulinius debesis i\u0161 vir\u0161aus dengia sausesnio oro sluoksnis. Tokiu atveju debes\u0173 vir\u0161us labiau \u201eat\u0161\u0105la\u201c, nes sausas oras ma\u017eiau gr\u0105\u017eina \u0161ilum\u0105 atgal \u017eemyn nei dr\u0117gnas.<\/p>\n<p>Atv\u0117s\u0119s oras tampa sunkesnis ir ima leistis, o \u0161is jud\u0117jimas sujudina ribin\u012f atmosferos sluoksn\u012f. D\u0117l to ribinis sluoksnis gali \u201ei\u0161sip\u016bsti\u201c, kilstel\u0117damas vis\u0105 debes\u0173 sluoksn\u012f auk\u0161tyn, o tokios s\u0105lygos, tyr\u0117j\u0173 teigimu, leid\u017eia turbinoms pasiekti daugiau v\u0117jo energijos.<\/p>\n<p>Prie\u0161ingas efektas fiksuotas tada, kai vir\u0161 debes\u0173 vyrauja dr\u0117gnesnis oras. Ma\u017eesnis energijos \u201egradientas\u201c tarp debes\u0173 ir vir\u0161 j\u0173 esan\u010dio oro rei\u0161kia silpnesn\u012f mechanizm\u0105, galint\u012f keisti ribinio sluoksnio strukt\u016br\u0105, o \u017eemiau esantis sluoksnis labiau slopina v\u0117j\u0105 ir ma\u017eina jo energij\u0105 iki jam pasiekiant v\u0117jo park\u0105.<\/p>\n<h2>V\u0117jo j\u0117gain\u0117s gali paveikti ir pa\u010dius debesis<\/h2>\n<p>Tyr\u0117jai atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f ir \u012f atvirk\u0161tin\u0119 s\u0105veik\u0105: ne tik debesys veikia turbin\u0173 darb\u0105, bet ir v\u0117jo parkai gali keisti \u017eemus, plonus debesis. Teigiama, kad kai toki\u0173 debes\u0173 pagrindas yra arti rotoriaus vir\u0161aus, v\u0117jo parkai gali ma\u017einti skysto vandens kiek\u012f debesyse ir bendr\u0105 debesuotum\u0105 \u2013 tai atitinka palydovinius steb\u0117jimus.<\/p>\n<p>Autori\u0173 i\u0161vada \u2013 planuojant ir diegiant didelius j\u016brinius v\u0117jo parkus reik\u0117t\u0173 vertinti dvipus\u0119 v\u0117jo park\u0173 ir debes\u0173 s\u0105veik\u0105. Nors tai techninis klausimas, jis gali tur\u0117ti praktini\u0173 pasekmi\u0173: nuo to, kur ir kaip i\u0161d\u0117stomos turbinos, iki to, kokio elektros kiekio realisti\u0161kai tik\u0117tis skirtingomis or\u0173 s\u0105lygomis.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai nurodo, kad ateityje pana\u0161ias simuliacijas nor\u0117t\u0173 pritaikyti platesniam meteorologini\u0173 situacij\u0173 spektrui ir \u012fvertinti daugiau v\u0117jo park\u0173 projektavimo sprendim\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Debesys vir\u0161 j\u016bros gali tur\u0117ti didesn\u0119 \u012ftak\u0105 v\u0117jo j\u0117gaini\u0173 pagaminamai elektrai, nei \u012fprastai numatoma skai\u010diavimuose. Naujas tyrimas rodo, kad tam tikromis&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":71221,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[56944,11121,2176,682,56943,683],"miestas":[],"class_list":["post-71220","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-atmosferos-ribinis-sluoksnis","tag-atsinaujinanti-energija","tag-debesys","tag-juriniai-vejo-parkai","tag-stratokumuliniai-debesys","tag-vejo-energetika"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/71220","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=71220"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/71220\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/71221"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=71220"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=71220"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=71220"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=71220"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}