{"id":71291,"date":"2026-11-17T18:37:11","date_gmt":"2026-11-17T18:37:11","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/17\/pietu-kinijos-juroje-rasta-smoczo-kamuolio-strukturu-jos-slepia-simtus-bakteriju\/"},"modified":"2026-11-17T18:37:11","modified_gmt":"2026-11-17T18:37:11","slug":"pietu-kinijos-juroje-rasta-smoczo-kamuolio-strukturu-jos-slepia-simtus-bakteriju","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/17\/pietu-kinijos-juroje-rasta-smoczo-kamuolio-strukturu-jos-slepia-simtus-bakteriju\/","title":{"rendered":"Piet\u0173 Kinijos j\u016broje rasta \u201esmoc\u017eo kamuolio\u201c strukt\u016br\u0173 \u2013 jos slepia \u0161imtus bakterij\u0173"},"content":{"rendered":"<p>Piet\u0173 Kinijos j\u016bros dugne gyvenan\u010diame retame giliavandeniame moliuske mokslininkai aptiko iki \u0161iol ne\u017einomas l\u0105steli\u0173 strukt\u016bras, pramintas \u201esmoc\u017eo kamuoliais\u201c.<\/p>\n<p>Jos rastos moliusko Chaetoderma shenloong vir\u0161kinimo liaukoje. Gyv\u016bnas gyvena dugno nuos\u0117dose prie vadinam\u0173j\u0173 \u0161alt\u0173j\u0173 metano i\u0161tek\u0117jim\u0173 \u2013 viet\u0173, kur i\u0161 j\u016bros dugno ver\u017eiasi cheminiai junginiai, palaikantys savitus ekosistem\u0173 tinklus.<\/p>\n<p>\u0160i r\u016b\u0161is mokslui \u017einoma tik nuo 2024 met\u0173, ta\u010diau naujausi Japonijos ir Kinijos tyr\u0117j\u0173 darbai parod\u0117, kad organizmas turi dar vien\u0105 i\u0161skirtin\u0119 savyb\u0119. Aptiktoms strukt\u016broms suteiktas pavadinimas dracosphera, o populiarusis praminimas siejamas su \u201eDragon Ball\u201c.<\/p>\n<p>Po mikroskopu \u201esmoc\u017eo kamuoliai\u201c pasirod\u0117 esantys gerokai sud\u0117tingesni, nei manyta: kiekvien\u0105 j\u0173 gaubia daugiau nei 20 membran\u0173 sluoksni\u0173, o viduje aptikta \u0161imtai simbiotini\u0173 bakterij\u0173.<\/p>\n<h2>Kas yra \u201edracosphera\u201c?<\/h2>\n<p>DNR analiz\u0117s parod\u0117, kad \u0161iose strukt\u016brose yra vienos r\u016b\u0161ies mikroorganizmai, galintys oksiduoti sieros junginius. Mokslinink\u0173 vertinimu, tai gali b\u016bti itin svarbu paties moliusko i\u0161gyvenimui.<\/p>\n<p>\u0160ios bakterijos energij\u0105 gauna i\u0161 chemini\u0173 reakcij\u0173 ir j\u0105 naudoja organin\u0117ms med\u017eiagoms gaminti. Toks procesas vadinamas chemosinteze \u2013 skirtingai nei fotosintezei, jam nereikia saul\u0117s \u0161viesos, tod\u0117l jis gali vykti visi\u0161koje vandenyno gelmi\u0173 tamsoje.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai aptiktas strukt\u016bras lygina su ma\u017eomis bakterij\u0173 \u201efermomis\u201c: jos \u0161eimininkui suteikia prieig\u0105 prie maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 aplinkoje, kur \u012fprasti maisto \u0161altiniai yra labai riboti.<\/p>\n<h2>Kuo \u0161is atradimas ne\u012fprastas?<\/h2>\n<p>Iki \u0161iol buvo \u017einoma, kad kai kurie giliavandeniai gyv\u016bnai chemosintez\u0119 vykdan\u010dias bakterijas laiko specializuotose l\u0105stel\u0117se, vadinamose bakterio\u00adcitais. Nauja tai, kad dabar aptikti papildomi, atskiri \u201eskyreliai\u201c pa\u010di\u0173 bakterio\u00adcit\u0173 viduje.<\/p>\n<p>Pana\u0161i\u0173 strukt\u016br\u0173 iki \u0161iol nebuvo steb\u0117ta nei kituose moliuskuose, nei vamzdeliniuose daugia\u0161eriuose. D\u0117l to keliama prielaida, kad tai gali b\u016bti pirmasis \u017einomas organoidas, specializuotas chemosintezei palaikyti.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto, nors strukt\u016bra apra\u0161yta detaliai, tikroji jos funkcija kol kas lieka neai\u0161ki. Mokslininkai pateik\u0117 dvi pagrindines hipotezes, kod\u0117l bakterijos laikomos tokiuose sud\u0117tinguose mikroskopiniuose \u201ekamuoliuose\u201c.<\/p>\n<h2>Dvi hipotez\u0117s: maisto sand\u0117lis arba deguonies taupymas<\/h2>\n<p>Pirma hipotez\u0117 teigia, kad \u201esmoc\u017eo kamuoliai\u201c gali veikti kaip maisto atsargos. Gyv\u016bnas gal\u0117t\u0173 periodi\u0161kai ardyti juos gaubian\u010dias membranas, i\u0161laisvinti bakterijas \u012f l\u0105stel\u0117s vid\u0173, o tuomet jas suvir\u0161kinti ir taip gauti maistini\u0173 med\u017eiag\u0173.<\/p>\n<p>\u012edomu tai, kad \u0161i\u0173 strukt\u016br\u0173 viduje nerasta lizosom\u0173 \u2013 l\u0105stel\u0117s element\u0173, atsaking\u0173 u\u017e vir\u0161kinim\u0105. Tai gal\u0117t\u0173 reik\u0161ti, kad vir\u0161kinimas prasideda tik bakterijoms patekus u\u017e \u201ekamuolio\u201c rib\u0173.<\/p>\n<p>Antra hipotez\u0117 susijusi su itin at\u0161iauriomis s\u0105lygomis gelm\u0117se. Moliuskas did\u017ei\u0105j\u0105 gyvenimo dal\u012f praleid\u017eia \u012fsiraus\u0119s \u012f dugno nuos\u0117das, kur deguonies ma\u017eai, tod\u0117l bakterij\u0173 \u201e\u012fkalinimas\u201c daugiasluoksn\u0117se strukt\u016brose gal\u0117t\u0173 riboti j\u0173 deguonies vartojim\u0105 ir palikti daugiau \u0161io elemento pa\u010diam gyv\u016bnui.<\/p>\n<p>Galutini\u0173 atsakym\u0173 kol kas n\u0117ra: b\u016bt\u0173 reikalingi fiziologiniai eksperimentai su gyvais individais, ta\u010diau toki\u0173 egzempliori\u0173 tyr\u0117jams nepavyko gauti. Tyrimo rezultatai paskelbti \u017eurnale \u201eNature Communications\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Giliavandeniame moliuske Piet\u0173 Kinijos j\u016broje aptiktos \u201edracosphera\u201c strukt\u016bros su \u0161imtais bakterij\u0173 \u2013 mokslininkai ai\u0161kinasi j\u0173 funkcij\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":71292,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[4575,56074,11085,57002,57003,29119,30284],"miestas":[],"class_list":["post-71291","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-bakterijos","tag-chaetoderma-shenloong","tag-chemosinteze","tag-dracosphera","tag-giliavandeniai-organizmai","tag-pietu-kinijos-jura","tag-simbioze"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/71291","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=71291"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/71291\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/71292"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=71291"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=71291"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=71291"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=71291"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}