{"id":71481,"date":"2026-11-18T13:40:28","date_gmt":"2026-11-18T13:40:28","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/18\/dekarbonizacija-gali-apsimoketi-net-ir-brangiau-kodel-zalioji-priemoka-jau-nebelemia\/"},"modified":"2026-11-18T13:40:28","modified_gmt":"2026-11-18T13:40:28","slug":"dekarbonizacija-gali-apsimoketi-net-ir-brangiau-kodel-zalioji-priemoka-jau-nebelemia","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/18\/dekarbonizacija-gali-apsimoketi-net-ir-brangiau-kodel-zalioji-priemoka-jau-nebelemia\/","title":{"rendered":"Dekarbonizacija gali apsimok\u0117ti net ir brangiau: kod\u0117l \u201e\u017ealioji priemoka\u201c jau nebelemia"},"content":{"rendered":"<p>Pramon\u0117s dekarbonizacija vis re\u010diau vertinama vien pagal tai, kiek brangiau kainuoja \u201e\u0161varesn\u0117\u201c technologija. Vis da\u017eniau \u012fmon\u0117s skai\u010diuoja pla\u010diau: nuo \u017ealiav\u0173 ir energijos kain\u0173 svyravim\u0173 iki tiekimo grandini\u0173 saugumo ir reguliavimo poky\u010di\u0173.<\/p>\n<p>Toki\u0105 mint\u012f komentare \u201eEuronews\u201c d\u0117sto \u201eFirst Movers Coalition\u201c vadovas Noamas Boussidan. Jo teigimu, vadinamoji \u201e\u017ealioji priemoka\u201c (angl. green premium) i\u0161lieka svarbi, ta\u010diau investicinius sprendimus vis labiau lemia komercin\u0117 realyb\u0117, geopolitika ir valstyb\u0117s politika.<\/p>\n<p>\u201e\u017dalioji priemoka\u201c \u2013 tai 2020 metais Billo Gateso i\u0161populiarintas terminas, apib\u016bdinantis kain\u0173 skirtum\u0105 tarp produkto, kurio gamyba i\u0161skiria CO2, ir alternatyvos, kuri i\u0161metim\u0173 nesukuria arba juos smarkiai suma\u017eina. Autorius pabr\u0117\u017eia, kad \u0161i s\u0105voka padeda matyti ekonomik\u0105, bet neapima vis\u0173 rizik\u0173, su kuriomis susiduria verslas.<\/p>\n<p>Pasak N. Boussidan, net jei ma\u017eai anglies dioksido i\u0161skiriantis produktas \u0161iandien kainuoja daugiau, jis gali b\u016bti \u201eprotingesnis\u201c pasirinkimas d\u0117l atsparumo kain\u0173 \u0161okams, galimyb\u0117s u\u017esitikrinti \u017ealiavas, lengvesnio patekimo \u012f rinkas ir geresnio pasirengimo b\u016bsimoms taisykl\u0117ms.<\/p>\n<h2>Skirtingoms technologijoms \u2013 labai skirtinga \u201ekaina\u201c<\/h2>\n<p>Autorius primena, kad i\u0161metim\u0173 ma\u017einimo ka\u0161tai \u012fvairiuose sektoriuose gali skirtis kardinaliai. Pavyzd\u017eiui, cemento gamyboje dal\u012f emisij\u0173 \u2013 iki 50 proc. \u2013 galima suma\u017einti palyginti nedidel\u0117mis s\u0105naudomis, pakei\u010diant klinker\u012f ar naudojant kitas priemones, ta\u010diau v\u0117lesni ma\u017einimo \u017eingsniai da\u017enai tampa gerokai brangesni.<\/p>\n<p>Tuo metu tvari aviacin\u0117 degal\u0173 alternatyva (SAF) gali kainuoti bent dvigubai daugiau nei i\u0161kastinis kuras, o pa\u017eangesni\u0173 technologij\u0173 \u201epriemoka\u201c b\u016bna dar didesn\u0117. D\u0117l to, anot autoriaus, vienodas po\u017ei\u016bris \u012f visus sektorius tik klaidina, nes skirtingos pramon\u0117s \u0161akos susiduria su nevienodais barjerais.<\/p>\n<p>\u0160iame kontekste \u012fmon\u0117s, investuodamos \u012f ma\u017eai anglies i\u0161skirian\u010dius sprendimus, vertina ne tik tiesiogin\u0119 kain\u0105, bet ir tai, ar pasirinkta kryptis u\u017etikrins konkurencingum\u0105 bei augim\u0105.<\/p>\n<h2>Geopolitika parod\u0117, kad \u201epigiau\u201c gali b\u016bti laikina<\/h2>\n<p>Vienas svarbiausi\u0173 argument\u0173 \u2013 energetikos ir \u017ealiav\u0173 rink\u0173 nepastovumas. Autorius teigia, kad stabiliais laikais i\u0161kastinio kuro pagrindu gaminamos \u017ealiavos ar energija gali atrodyti pigesn\u0117s, ta\u010diau \u0161is prana\u0161umas greitai nyksta, kai sutrinka tiekimas arba staiga \u0161okteli kainos.<\/p>\n<p>Kaip pavyzd\u012f jis mini reaktyvini\u0173 degal\u0173 kain\u0173 \u0161uolius, susijusius su konfliktu Artimuosiuose Rytuose: 2026 met\u0173 kov\u0105 kaina vir\u0161ijo 220 JAV doleri\u0173 u\u017e barel\u012f, o t\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 rugs\u0117j\u012f v\u0117l priart\u0117jo prie 200 JAV doleri\u0173 u\u017e barel\u012f.<\/p>\n<p>Autoriaus vertinimu, tokie epizodai parodo, ko neatskleid\u017eia paprastas kain\u0173 palyginimas: investicijos \u012f alternatyvas, tokias kaip SAF, gali ma\u017einti priklausomyb\u0119 nuo b\u016bsim\u0173 energijos \u0161ok\u0173, jei gamyba ir tiekimas diversifikuojami, o bendradarbiavimas su gamintojais pradedamas anks\u010diau.<\/p>\n<h2>Valstyb\u0117s politika i\u0161 naujo perbrai\u017eo pramon\u0117s \u017eem\u0117lap\u012f<\/h2>\n<p>N. Boussidan taip pat pabr\u0117\u017eia, kad investicinius sprendimus vis labiau formuoja reguliavimas \u2013 standartai, subsidijos, leidim\u0173 i\u0161davimas ir prekybos priemon\u0117s. Tai lemia, kurie produktai gali pretenduoti \u012f vie\u0161\u0105 param\u0105, kurie projektai bus \u012fgyvendinami grei\u010diau ir kurios tiekimo grandin\u0117s i\u0161laikys prieig\u0105 prie dideli\u0173 rink\u0173.<\/p>\n<p>Kaip pavyzd\u012f autorius mini Europos S\u0105jungoje svarstom\u0105 Pramon\u0117s akceleratoriaus akt\u0105 (Industrial Accelerator Act), kuriuo, be dekarbonizacijos, siekiama ma\u017einti priklausomyb\u0119 nuo i\u0161or\u0117s tiek\u0117j\u0173 ir didinti strategin\u0117s gamybos dal\u012f Europoje nuo 14,3 proc. 2024 metais iki 20 proc. 2035 metais.<\/p>\n<p>Greta to jis i\u0161skiria ir jau galiojant\u012f \u201eNet Zero Industry Act\u201c, kuris dekarbonizacijos tikslus sieja su supaprastintu leidim\u0173 derinimu ir greitesn\u0117mis aplinkosaugin\u0117mis proced\u016bromis.<\/p>\n<p>Galiausiai autorius daro i\u0161vad\u0105, kad \u201e\u017ealioji priemoka\u201c gali b\u016bti tik pradinis orientyras, ta\u010diau svarbiausias klausimas \u2013 ar atid\u0117liojant dekarbonizacij\u0105 sutaupyti pinigai \u201ei\u0161gyvens\u201c kit\u0105 energijos \u0161ok\u0105, tiekimo sutrikim\u0105 ar politin\u012f pos\u016bk\u012f.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u012emon\u0117s vis re\u010diau sprend\u017eia pagal vien \u201e\u017eali\u0105j\u0105 priemok\u0105\u201c: dekarbonizacij\u0105 lemia kain\u0173 \u0161okai, tiekimo saugumas ir ES politika.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":71482,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[94],"tags":[29709,516,1149,442,1453,57264,57263],"miestas":[],"class_list":["post-71481","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-finansai","tag-anglies-dioksido-emisijos","tag-atsinaujinanti-energetika","tag-dekarbonizacija","tag-europos-sajunga","tag-tiekimo-grandines","tag-tvari-aviacija","tag-zalioji-priemoka"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/71481","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=71481"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/71481\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/71482"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=71481"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=71481"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=71481"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=71481"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}