{"id":71497,"date":"2026-11-18T14:35:45","date_gmt":"2026-11-18T14:35:45","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/18\/voyager-1-pasieke-vienos-sviesos-paros-riba-radijo-signalas-zeme-pasiekia-per-24-val\/"},"modified":"2026-11-18T14:35:45","modified_gmt":"2026-11-18T14:35:45","slug":"voyager-1-pasieke-vienos-sviesos-paros-riba-radijo-signalas-zeme-pasiekia-per-24-val","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/18\/voyager-1-pasieke-vienos-sviesos-paros-riba-radijo-signalas-zeme-pasiekia-per-24-val\/","title":{"rendered":"\u201eVoyager 1\u201c pasiek\u0117 vienos \u0161viesos paros rib\u0105: radijo signalas \u017dem\u0119 pasiekia per 24 val."},"content":{"rendered":"<p>NASA zondas \u201eVoyager 1\u201c pasiek\u0117 dar vien\u0105 i\u0161skirtin\u012f rekord\u0105: jis nutolo nuo \u017dem\u0117s per vien\u0105 \u0161viesos par\u0105. Tai rei\u0161kia, kad jo radijo signalams dabar prireikia vis\u0173 24 valand\u0173, kad pasiekt\u0173 \u017dem\u0119.<\/p>\n<p>\u0160i\u0105 rib\u0105 aparatas per\u017eeng\u0117 2026 met\u0173 lapkri\u010dio 18 dien\u0105, pra\u0117jus beveik 50 met\u0173 po paleidimo. Atstumas prilyginamas ma\u017edaug 25,9 mlrd. kilometr\u0173.<\/p>\n<p>Nors \u017dem\u0117 skrieja aplink Saul\u0119, tod\u0117l atstumas iki zondo per metus \u0161iek tiek kinta, \u201eVoyager 1\u201c tolsta taip spar\u010diai, kad \u201evienos \u0161viesos paros\u201c riba, kaip pabr\u0117\u017eiama, yra jau nuolatin\u0117 \u2013 net ir tada, kai \u017dem\u0117s jud\u0117jimas laikinai b\u016bt\u0173 palankesnis art\u0117jimui.<\/p>\n<p>Kaip \u201eScienceAlert\u201c cituoja NASA Reaktyvinio jud\u0117jimo laboratorijos planetolog\u0119 Lind\u0105 Spilker, dirbusi\u0105 su misija nuo 1977 met\u0173, tuomet niekas nesitik\u0117jo, kad \u201eVoyager 1\u201c kada nors pasieks tok\u012f atstum\u0105.<\/p>\n<h2>Kelias iki tolimiausio \u017emoni\u0173 objekto<\/h2>\n<p>\u201eVoyager\u201c misija startavo 1977 metais, pasinaudojus reta i\u0161orini\u0173 planet\u0173 i\u0161sid\u0117stymo konfig\u016bracija, leidusia zondus \u201esviesti\u201c nuo vienos planetos prie kitos j\u0173 gravitacijos pagalba. \u201eVoyager 2\u201c pakilo 1977 met\u0173 rugpj\u016b\u010dio 20 dien\u0105, o \u201eVoyager 1\u201c \u2013 1977 met\u0173 rugs\u0117jo 5 dien\u0105.<\/p>\n<p>Greitesniu mar\u0161rutu skrid\u0119s \u201eVoyager 1\u201c Jupiter\u012f pasiek\u0117 1979 metais, Saturn\u0105 \u2013 1980-aisiais. Jo steb\u0117jimai pateik\u0117 tuo metu nauj\u0173 detali\u0173 apie \u0161ias planetas ir j\u0173 palydovus, o v\u0117liau Saturno gravitacijos manevras nukreip\u0117 zond\u0105 i\u0161 planet\u0173 orbit\u0173 plok\u0161tumos \u2013 tolyn, \u012f Saul\u0117s sistemos pakra\u0161\u010dius.<\/p>\n<p>Vienas ankstesni\u0173 istorini\u0173 l\u016b\u017ei\u0173 \u012fvyko 1998 met\u0173 vasario 17 dien\u0105: b\u016bdamas 10,4 mlrd. kilometr\u0173 nuo Saul\u0117s, \u201eVoyager 1\u201c aplenk\u0117 \u201ePioneer 10\u201c ir tapo tolimiausiu \u017emogaus sukurtu objektu.<\/p>\n<h2>U\u017e heliopauz\u0117s \u2013 jau tarp\u017evaig\u017edin\u0117 erdv\u0117<\/h2>\n<p>V\u0117lesniais metais \u201eVoyager 1\u201c fiksavo poky\u010dius ties Saul\u0117s v\u0117jo dominavimo riba. 2004 metais jis kirto vadinam\u0105j\u012f terminacijos sm\u016bg\u012f \u2013 zon\u0105, kur Saul\u0117s v\u0117jas staigiai sul\u0117t\u0117ja, susid\u016br\u0119s su i\u0161orine aplinkos prie\u0161prie\u0161a.<\/p>\n<p>2012 met\u0173 rugpj\u016b\u010dio 25 dien\u0105, b\u016bdamas ma\u017edaug 18,2 mlrd. kilometr\u0173 nuo Saul\u0117s, zondas kirto heliopauz\u0119 \u2013 rib\u0105, u\u017e kurios Saul\u0117s v\u0117jo \u012ftaka tampa ma\u017eesn\u0117 nei tarp\u017evaig\u017edin\u0117s aplinkos sl\u0117gis. Tuo metu mokslininkams dar prireik\u0117 papildomo laiko, kol pavyko patikimai patvirtinti, kad aparatas i\u0161 ties\u0173 pateko \u012f tarp\u017evaig\u017edin\u0119 erdv\u0119.<\/p>\n<p>Tekste cituojamas Ajovos universiteto fizikas Billas Kurthas atkreipia d\u0117mes\u012f, kad \u201eVoyager\u201c duomenys iki \u0161iol kelia klausim\u0173 \u2013 pavyzd\u017eiui, kod\u0117l magnetinis laukas u\u017e heliopauz\u0117s i\u0161lieka daugma\u017e suderintas su lauku Saul\u0117s sistemos viduje, nors tik\u0117tasi ry\u0161kesnio krypties poky\u010dio.<\/p>\n<h2>Kiek dar veiks \u201eVoyager 1\u201c?<\/h2>\n<p>Nors dauguma prietais\u0173 jau i\u0161jungti, \u201eVoyager 1\u201c vis dar siun\u010dia duomenis. Ta\u010diau jo energijos \u0161altinis \u2013 radioizotopinis generatorius \u2013 kasmet praranda apie 4 vatus galios, tod\u0117l in\u017einieriai pama\u017eu i\u0161jungin\u0117ja sistemas, kad misija t\u0119st\u0173si kuo ilgiau.<\/p>\n<p>NASA prognozuoja, kad energijos gali pakakti taip, kad bent vienas mokslinis instrumentas veikt\u0173 iki 2030-\u0173j\u0173. Net ir pasiekus vienos \u0161viesos paros rib\u0105, zondas toliau tolsta, o mokslininkams tenka derintis prie realyb\u0117s, kur vien duomen\u0173 kelion\u0117 iki \u017dem\u0117s u\u017etrunka vis\u0105 par\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>NASA zondas \u201eVoyager 1\u201c nutolo per vien\u0105 \u0161viesos par\u0105 nuo \u017dem\u0117s \u2013 jo signalams dabar reikia 24 valand\u0173, kad pasiekt\u0173 \u017dem\u0119.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":71498,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[57280,16414,1544,57281,6702,2202,2199],"miestas":[],"class_list":["post-71497","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-heliopauze","tag-kosminiai-zondai","tag-nasa","tag-reaktyvinio-judejimo-laboratorija","tag-saules-sistema","tag-tarpzvaigzdine-erdve","tag-voyager-1"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/71497","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=71497"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/71497\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/71498"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=71497"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=71497"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=71497"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=71497"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}