{"id":71569,"date":"2026-11-18T18:38:31","date_gmt":"2026-11-18T18:38:31","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/18\/viduramziu-palaikai-paseno-simtais-metu-radiokarbona-suklaidino-zmoniu-mityba\/"},"modified":"2026-11-18T18:38:31","modified_gmt":"2026-11-18T18:38:31","slug":"viduramziu-palaikai-paseno-simtais-metu-radiokarbona-suklaidino-zmoniu-mityba","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/18\/viduramziu-palaikai-paseno-simtais-metu-radiokarbona-suklaidino-zmoniu-mityba\/","title":{"rendered":"Viduram\u017ei\u0173 palaikai \u201epaseno\u201c \u0161imtais met\u0173: radiokarbon\u0105 suklaidino \u017emoni\u0173 mityba"},"content":{"rendered":"<p>Viduram\u017ei\u0173 vienuolynuose palaidoti \u017emon\u0117s atrod\u0117 mir\u0119 \u0161imtais met\u0173 anks\u010diau, nei gal\u0117jo b\u016bti i\u0161 tikr\u0173j\u0173 \u2013 bent jau taip rod\u0117 radiokarboninis datavimas. I\u0161 naujo i\u0161tyr\u0119 27 asmen\u0173 palaikus mokslininkai nustat\u0117, kad dalis gaut\u0173 dat\u0173 akivaizd\u017eiai prasilenk\u0117 su pa\u010di\u0173 laidojimo viet\u0173 istorija.<\/p>\n<p>Tyrim\u0105 atliko Piet\u0173 Danijos universiteto ir Groningeno Izotop\u0173 tyrim\u0173 centro mokslininkai. Jie atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f atvej\u012f Svendborge: radiokarboninis testas rod\u0117 mirt\u012f 1100\u20131155 metais, nors pranci\u0161kon\u0173 vienuolynas ten \u012fkurtas tik 1236 metais. Pana\u0161us neatitikimas fiksuotas ir Viborge, kur palaikai buvo \u201enukelti\u201c iki laikotarpio ne v\u0117liau kaip 976 metai, nors vienuolynas toje vietoje atsirado daugiau nei po \u0161imto met\u0173.<\/p>\n<p>Problemos \u0161aknis \u2013 ne pa\u010diuose archeologiniuose sluoksniuose ar \u201enetik\u0117tose\u201c istorijos interpretacijose, o \u017emoni\u0173 mityboje. Radiokarboninis datavimas paremtas anglies-14 izotopo kiekiu: kol organizmas gyvas, jis anglies jungini\u0173 gauna su maistu, o po mirties anglis-14 pradeda irti, tod\u0117l pagal jos kiek\u012f skai\u010diuojamas laikas nuo mirties.<\/p>\n<p>Ta\u010diau \u0161is mechanizmas komplikuojasi, kai \u017emogus valg\u0117 daug g\u0117lavandeni\u0173 \u017euv\u0173. Up\u0117se ir e\u017eeruose gali b\u016bti \u201esenos\u201c anglies i\u0161 nuos\u0117d\u0173 ir uolien\u0173, kurioje anglies-14 gerokai ma\u017eiau nei atmosferoje. \u017duvys toki\u0105 angl\u012f perima, o v\u0117liau ji patenka ir \u012f \u017emones, tod\u0117l kauluose susidaro ma\u017eesnis anglies-14 kiekis, nei tur\u0117t\u0173 b\u016bti pagal real\u0173 mirties laik\u0105.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l \u017euvys i\u0161kreipia datavim\u0105<\/h2>\n<p>D\u0117l vadinamojo g\u0117lavandenio rezervuaro efekto palaikai gali atrodyti gerokai senesni, nei yra i\u0161 tikr\u0173j\u0173. Kaare Lund Rasmussen i\u0161 Piet\u0173 Danijos universiteto ai\u0161kina, kad kra\u0161tutiniais atvejais \u017euvys i\u0161 Reino gali lemti \u012fsp\u016bd\u012f, jog jos yra net 1 300 met\u0173 \u201esenesn\u0117s\u201c u\u017e tuo pa\u010diu metu gyvenusius sausumos organizmus.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto tai nerei\u0161kia, kad kiekvien\u0105 neteising\u0105 dat\u0105 galima tiesiog pataisyti tuo pa\u010diu skai\u010diumi. Skirtumas priklauso nuo konkre\u010dios mitybos ir vietos vandens telkini\u0173 savybi\u0173 \u2013 tod\u0117l b\u016btina vertinti papildomus cheminius rodiklius.<\/p>\n<h2>Religija ir 180 pasninko dien\u0173 per metus<\/h2>\n<p>Mokslininkai si\u016blo paai\u0161kinim\u0105, kod\u0117l viduram\u017ei\u0173 Danijoje \u017euvies gal\u0117jo b\u016bti valgoma itin daug. Svarb\u0173 vaidmen\u012f atliko religija: krik\u0161\u010dioni\u0161koje Europoje galiojo apie 180 pasninko dien\u0173 per metus, kai buvo ribojama \u0161iltakrauj\u0173 gyv\u016bn\u0173 m\u0117sa, o g\u0117lavanden\u0117s \u017euvys buvo leid\u017eiamos.<\/p>\n<p>Be to, kai kuriose bendruomen\u0117se \u017euvis gal\u0117jo b\u016bti laikoma net presti\u017einiu maistu. Tyr\u0117jai rado ir chemin\u012f argument\u0105: tirtuose kauluose nustatytas padid\u0117j\u0119s azoto-15 lygis, kuris gali rodyti didesn\u0119 vandens kilm\u0117s baltym\u0173 dal\u012f mityboje.<\/p>\n<h2>Ne tik Danijos problema<\/h2>\n<p>Pana\u0161i\u0173 neatitikim\u0173 mokslininkai mato ir kituose pavyzd\u017eiuose \u2013 minimi karaliaus Ri\u010dardo III palaikai bei archeologiniai radiniai Balkanuose. Vienu atveju \u017emogaus kaulai atrod\u0117 net 500 met\u0173 senesni u\u017e i\u0161 gyv\u016bn\u0173 kaul\u0173 pagamintus str\u0117li\u0173 antgalius, rastus \u012fsmigusius skeletuose.<\/p>\n<p>Nauj\u0173 i\u0161vad\u0173 autoriai ragina archeologus radiokarboninio datavimo nevertinti kaip nuo \u017emogaus mitybos nepriklausomo rezultato. Jie rekomenduoja atsi\u017evelgti \u012f azoto-15 rodiklius ir taikyti korekcinius modelius, kad datavimas b\u016bt\u0173 tikslesnis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Radiokarboninis datavimas kai kuriuos viduram\u017ei\u0173 palaikus \u201epasendino\u201c \u0161imtais met\u0173 \u2013 paai\u0161k\u0117jo, kad rezultatus i\u0161kreip\u0117 g\u0117lavandeni\u0173 \u017euv\u0173 mityba.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":71570,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[57362,850,57365,4505,246,882,3034],"miestas":[],"class_list":["post-71569","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-anglis-14","tag-archeologija","tag-azotas-15","tag-danija","tag-mityba","tag-radiokarboninis-datavimas","tag-viduramziai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/71569","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=71569"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/71569\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/71570"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=71569"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=71569"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=71569"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=71569"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}