{"id":71957,"date":"2026-11-20T11:19:40","date_gmt":"2026-11-20T11:19:40","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/20\/kinija-per-50-metu-pasodino-66-mlrd-medziu-nasa-fiksuoja-poveiki-klimatui-bet-izvelgia-riziku\/"},"modified":"2026-11-20T11:19:40","modified_gmt":"2026-11-20T11:19:40","slug":"kinija-per-50-metu-pasodino-66-mlrd-medziu-nasa-fiksuoja-poveiki-klimatui-bet-izvelgia-riziku","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/20\/kinija-per-50-metu-pasodino-66-mlrd-medziu-nasa-fiksuoja-poveiki-klimatui-bet-izvelgia-riziku\/","title":{"rendered":"Kinija per 50 met\u0173 pasodino 66 mlrd. med\u017ei\u0173: NASA fiksuoja poveik\u012f klimatui, bet \u012f\u017evelgia rizik\u0173"},"content":{"rendered":"<p>Kinija per beveik 50 met\u0173 pasodino apie 66 mlrd. med\u017ei\u0173 \u2013 tai viena did\u017eiausi\u0173 pasaulyje ap\u017eeldinimo program\u0173, skirta stabdyti dykum\u0117jim\u0105. Jos rezultatas \u2013 mil\u017eini\u0161kas \u017ealiasis \u201edir\u017eas\u201c aplink Takla-Makano dykum\u0105 Sindziange.<\/p>\n<p>Projektas prad\u0117tas 1978 metais, kai buvo paleista programa \u201eTrij\u0173 \u0161iaur\u0117s\u201c apsauginiai mi\u0161ko \u017eeldiniai. Apie \u0161ios iniciatyvos padarinius ra\u0161o Science-et-vie.com, remdamasis mokslinink\u0173 vertinimais.<\/p>\n<p>Per programos \u012fgyvendinimo laikotarp\u012f \u0161alies mi\u0161kingumas, kaip teigiama, i\u0161augo nuo 10 proc. iki daugiau nei 25 proc. 2024 met\u0173 lapkrit\u012f vald\u017eia paskelb\u0117 u\u017ebaigusi 3 046 km ilgio \u017eali\u0105j\u012f ruo\u017e\u0105 aplink Tarimo basein\u0105.<\/p>\n<p>\u0160is \u017ealiasis ruo\u017eas juosia Takla-Makano dykum\u0105, kurios plotas siekia apie 337 t\u016bkst. kv. km. \u017deldinimui rinktasi sausrai atspar\u016bs augalai, o jauni sodiniai papildomai laistomi \u2013 tam pasitelkiama ir speciali technika bei dronai.<\/p>\n<h2>NASA palydovai u\u017efiksavo poky\u010dius<\/h2>\n<p>2026 met\u0173 saus\u012f tyr\u0117j\u0173 grup\u0117, vadovaujama profesoriaus Yuk Yung i\u0161 NASA Reaktyvinio jud\u0117jimo laboratorijos, paskelb\u0117 tyrim\u0105 apie ap\u017eeldinimo poveik\u012f regiono klimatui. Mokslininkai analizavo daugiau nei 20 met\u0173 palydovinius steb\u0117jimus.<\/p>\n<p>Anot tyrimo, ap\u017eeldintos dykumos pakra\u0161\u010diuose teritorijos \u0117m\u0117 sugerti daugiau anglies dioksido, nei jo i\u0161skirti. Lietinguoju sezonu vietin\u0117 CO2 koncentracija, kaip nurodoma, suma\u017e\u0117jo ma\u017edaug nuo 416 iki 413 dali\u0173 milijonui.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai taip pat fiksavo, kad vasaros krituli\u0173 kiekis regione padvigub\u0117jo. Vienas galim\u0173 paai\u0161kinim\u0173 \u2013 v\u0117sinantis augalijos poveikis, galintis keisti vietines oro masi\u0173 cirkuliacijos s\u0105lygas.<\/p>\n<h2>Kokias gr\u0117smes kelia dykumos ap\u017eeldinimas<\/h2>\n<p>Nors ap\u017eeldinimas gali tur\u0117ti teigiam\u0105 poveik\u012f klimatui, mokslininkai atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f vandens i\u0161tekli\u0173 kain\u0105. Med\u017eiams ir kr\u016bmams reikia daug dr\u0117gm\u0117s, o regione krituli\u0173 ma\u017eai, o upi\u0173 vanduo pla\u010diai naudojamas \u017eem\u0117s \u016bkyje.<\/p>\n<p>Hidrogeologai baiminasi, kad did\u0117jantis vandens poreikis gali alinti po\u017eeminius rezervus, tarp j\u0173 ir susiformavusius ledynme\u010diu. Kai kurios prognoz\u0117s leid\u017eia manyti, kad iki XXI am\u017eiaus pabaigos pagrindiniai \u0161altiniai gali reik\u0161mingai sumenkti.<\/p>\n<p>Kitas klausimas \u2013 biologin\u0117 \u012fvairov\u0117. Didelio masto dykumos kra\u0161tovaizd\u017eio keitimas gali sutrikdyti nat\u016bralias buveines, kuriose gyvena vabzd\u017eiai, ropliai ir migruojantys pauk\u0161\u010diai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Kinija per 50 met\u0173 pasodino apie 66 mlrd. med\u017ei\u0173: NASA palydovai fiksuoja CO2 ir krituli\u0173 poky\u010dius, ta\u010diau \u012fsp\u0117jama d\u0117l vandens stokos.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[3957,10281,101,448,34797,1544,42463],"miestas":[],"class_list":["post-71957","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-anglies-dioksidas","tag-dykumejimas","tag-ekologija","tag-kinija","tag-misku-atsodinimas","tag-nasa","tag-takla-makano-dykuma"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/71957","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=71957"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/71957\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=71957"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=71957"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=71957"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=71957"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}