{"id":72124,"date":"2026-11-20T20:01:54","date_gmt":"2026-11-20T20:01:54","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/20\/australijos-mokslininku-nosies-lasai-su-mrnr-pelems-atstate-atminti-ir-pristabde-alzheimerio-modeli\/"},"modified":"2026-11-20T20:01:54","modified_gmt":"2026-11-20T20:01:54","slug":"australijos-mokslininku-nosies-lasai-su-mrnr-pelems-atstate-atminti-ir-pristabde-alzheimerio-modeli","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/20\/australijos-mokslininku-nosies-lasai-su-mrnr-pelems-atstate-atminti-ir-pristabde-alzheimerio-modeli\/","title":{"rendered":"Australijos mokslinink\u0173 nosies la\u0161ai su mRNR: pel\u0117ms atstat\u0117 atmint\u012f ir pristabd\u0117 Alzheimerio model\u012f"},"content":{"rendered":"<p>Australijos mokslininkai suk\u016br\u0117 eksperimentinius nosies la\u0161us, kurie vyresn\u0117ms pel\u0117ms pad\u0117jo atminties testuose pasirodyti taip pat gerai kaip jaunoms. Dar \u012fdomiau \u2013 gydymas apsaugojo geneti\u0161kai pakeistas peles nuo \u012fprastai ry\u0161kaus, Alzheimerio lig\u0105 primenan\u010dio atminties blog\u0117jimo.<\/p>\n<p>Kaip ra\u0161o \u201eZME Science\u201c, tyrim\u0105 atlikusi Sidn\u0117jaus universiteto komanda pritaik\u0117 technologij\u0105, i\u0161gars\u0117jusi\u0105 COVID-19 vakcinose: \u012f riebalines mikrodaleles supakuot\u0105 informacin\u0119 RNR (mRNR). Ji nosies gleivin\u0117s l\u0105stel\u0117ms \u201enurod\u0117\u201c gaminti baltym\u0105, kuris svarbus neuron\u0173 sveikatai.<\/p>\n<p>\u0160is metodas i\u0161siskiria tuo, kad jis n\u0117ra skirtas pa\u0161alinti su Alzheimerio liga siejamas baltym\u0173 sankaupas (amiloidines plok\u0161teles). Vietoje to siekiama sustiprinti pa\u010di\u0173 smegen\u0173 l\u0105steli\u0173 atsparum\u0105 ir ry\u0161ius, kad jos geriau atlaikyt\u0173 \u017ealingus procesus.<\/p>\n<p>Nors iki realaus gydymo \u017emon\u0117ms dar toli, nosies kelias laikomas perspektyviu d\u0117l vienos prie\u017easties: taip galima bandyti apeiti kraujo\u2013smegen\u0173 barjer\u0105, kuris \u012fprastai ne\u012fleid\u017eia dalies vaist\u0173 \u012f smegenis. Tyr\u0117jai tikisi, kad ateityje toks sprendimas gal\u0117t\u0173 papildyti jau kuriamus ar taikomus Alzheimerio vaistus.<\/p>\n<h2>Kaip nosis tapo \u201evaist\u0173 fabriku\u201c<\/h2>\n<p>Smegenis saugo kraujo\u2013smegen\u0173 barjeras \u2013 nat\u016bralus \u201efiltras\u201c, sulaikantis daug potencialiai pavojing\u0173 med\u017eiag\u0173, bet kartu apsunkinantis ir kai kuri\u0173 vaist\u0173 patekim\u0105 \u012f smegen\u0173 audinius. D\u0117l to ie\u0161koma alternatyvi\u0173 keli\u0173, o nosies ertm\u0117 laikoma viena i\u0161 galim\u0173 \u201eapylank\u0173\u201c.<\/p>\n<p>Sidn\u0117jaus universiteto komanda mRNR supakavo \u012f lipidines (riebalines) daleles. \u0160ios dalel\u0117s nune\u0161a instrukcij\u0105 l\u0105stel\u0117ms, o jos pradeda gaminti BDNF \u2013 smegen\u0173 kilm\u0117s neurotrofin\u012f faktori\u0173 (angl. brain-derived neurotrophic factor).<\/p>\n<p>BDNF neretai apib\u016bdinamas kaip smegen\u0173 \u201eprie\u017ei\u016bros\u201c baltymas: jis padeda neuronams i\u0161likti, palaikyti tarpusavio ry\u0161ius ir prisitaikyti mokantis. B\u016btent \u0161io baltymo kiekis su am\u017eiumi ir sergant Alzheimerio liga gali ma\u017e\u0117ti.<\/p>\n<p>Skirtingai nei paprastas pur\u0161kalas su jau pagamintu BDNF baltymu, mRNR metodas ver\u010dia baltym\u0105 gaminti pa\u010dias nosies gleivin\u0117s l\u0105steles. Tyr\u0117jai laboratorijoje pasteb\u0117jo, kad taip \u201eu\u017eprogramuotos\u201c l\u0105stel\u0117s BDNF gal\u0117jo i\u0161skirti iki keturi\u0173 dien\u0173.<\/p>\n<h2>K\u0105 parod\u0117 bandymai su senstan\u010diomis pel\u0117mis<\/h2>\n<p>Pirmoje bandym\u0173 dalyje 18 m\u0117nesi\u0173 am\u017eiaus pel\u0117ms nosies la\u0161ai buvo la\u0161inami kart\u0105 per savait\u0119 keturias savaites. Palyginti su kontrolin\u0119 priemon\u0119 gavusiomis pel\u0117mis, gydytos pel\u0117s geriau atpa\u017eino naujus objektus ir s\u0117kmingiau atliko labirinto u\u017eduotis.<\/p>\n<p>Tyr\u0117j\u0173 vertinimu, \u0161i\u0173 test\u0173 rezultatai statisti\u0161kai priart\u0117jo prie 3 m\u0117nesi\u0173 am\u017eiaus peli\u0173 pasiekim\u0173. Tai rei\u0161kia, kad bent pagal naudotus elgsenos testus vyresni\u0173 peli\u0173 atmintis ir mokymasis pager\u0117jo iki \u201ejaunesnio\u201c lygio.<\/p>\n<p>Komanda taip pat ie\u0161kojo po\u017eymi\u0173, kad smegenys gali aktyviau atsinaujinti. Buvo prane\u0161ta, kad hipokampe \u2013 atmin\u010diai ypa\u010d svarbioje srityje \u2013 gydytoms vyresn\u0117ms pel\u0117ms fiksuota 2,4 karto daugiau l\u0105steli\u0173 su po\u017eymiais, rodan\u010diais vystym\u0105si \u012f naujus neuronus, nei negydytoms.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto tai dar nerei\u0161kia, kad metodas automati\u0161kai tikt\u0173 \u017emon\u0117ms: pel\u0117ms taikytos schemos, vertinimo b\u016bdai ir biologiniai skirtumai yra did\u017eiul\u0117 kli\u016btis, kuri\u0105 galima \u012fvertinti tik tolesniais tyrimais.<\/p>\n<h2>Alzheimerio modelis: atmintis ger\u0117jo, bet plok\u0161tel\u0117s nedingo<\/h2>\n<p>Kitoje eksperimento dalyje naudotos pel\u0117s, geneti\u0161kai sukurtos taip, kad j\u0173 smegenyse formuot\u0173si Alzheimerio ligai b\u016bdingos ypatyb\u0117s, \u012fskaitant amiloidines plok\u0161teles. Tokios pel\u0117s da\u017enai pradeda rodyti atminties sutrikimus ma\u017edaug nuo keturi\u0173 m\u0117nesi\u0173 am\u017eiaus.<\/p>\n<p>\u0160ioms pel\u0117ms la\u0161ai buvo skiriami du kartus per savait\u0119 pradedant nuo dviej\u0173 m\u0117nesi\u0173 \u2013 dar iki pasirei\u0161kiant \u012fprastiems atminties prast\u0117jimo po\u017eymiams. Po 24 dozi\u0173 gydytos pel\u0117s atminties testuose pasirod\u0117 geriau nei negydytos, o j\u0173 rezultatai buvo pana\u0161\u016bs \u012f sveik\u0173 to paties am\u017eiaus peli\u0173.<\/p>\n<p>Netik\u0117ta detal\u0117 \u2013 amiloidin\u0117s plok\u0161tel\u0117s smegenyse i\u0161liko. Kitaip tariant, poveikis nebuvo paremtas \u201esankaup\u0173 i\u0161valymu\u201c: tyr\u0117jai nurod\u0117, kad svarbesnis pokytis buvo didesnis i\u0161likusi\u0173 neuron\u0173 kiekis atmin\u010diai reik\u0161mingose srityse.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai svarsto, kad ateityje neuron\u0173 palaikymas ir plok\u0161teli\u0173 ma\u017einimas gal\u0117t\u0173 tapti viena kit\u0105 papildan\u010diomis kryptimis. Ta\u010diau \u0161iuo metu tai \u2013 tik ikiklinikiniai duomenys i\u0161 peli\u0173 modeli\u0173.<\/p>\n<h2>Kada galima tik\u0117tis bandym\u0173 su \u017emon\u0117mis<\/h2>\n<p>Komanda pabr\u0117\u017eia, kad \u0161uolis nuo peli\u0173 iki \u017emoni\u0173 gydymo yra labai didelis. Be to, \u017emogaus nosies anatomija skiriasi \u2013 nosies takai ilgesni, o kai kurios smegen\u0173 sritys yra toliau, tod\u0117l vaist\u0173 pristatymas gali b\u016bti sud\u0117tingesnis.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai planuoja, kad po papildom\u0173 saugumo tyrim\u0173 su gyv\u016bnais klinikiniai bandymai su \u017emon\u0117mis gal\u0117t\u0173 prasid\u0117ti per artimiausius dvejus metus. Kol kas tai n\u0117ra patvirtintas gydymo metodas, o tik perspektyvi, bet dar ankstyvoje stadijoje esanti kryptis.<\/p>\n<p>Tyrimo rezultatai publikuoti moksliniame \u017eurnale \u201eAdvanced Science\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Australijos mokslinink\u0173 mRNR nosies la\u0161ai pel\u0117ms pagerino atmint\u012f ir apsaugojo Alzheimerio model\u012f, nors amiloidin\u0117s plok\u0161tel\u0117s nei\u0161nyko.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[3158,57983,9840,57982,57981,9807,16400],"miestas":[],"class_list":["post-72124","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-alzheimerio-liga","tag-bdnf","tag-kraujo-smegenu-barjeras","tag-mrnr","tag-nosies-lasai","tag-peles","tag-sidnejaus-universitetas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/72124","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=72124"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/72124\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=72124"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=72124"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=72124"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=72124"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}