{"id":72127,"date":"2026-11-20T20:04:21","date_gmt":"2026-11-20T20:04:21","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/20\/anglijoje-aptiktas-seniausias-zinomas-miskas-390-mln-metu-fosilijos-atskleide-keistus-medzius\/"},"modified":"2026-11-20T20:04:21","modified_gmt":"2026-11-20T20:04:21","slug":"anglijoje-aptiktas-seniausias-zinomas-miskas-390-mln-metu-fosilijos-atskleide-keistus-medzius","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/20\/anglijoje-aptiktas-seniausias-zinomas-miskas-390-mln-metu-fosilijos-atskleide-keistus-medzius\/","title":{"rendered":"Anglijoje aptiktas seniausias \u017einomas mi\u0161kas: 390 mln. met\u0173 fosilijos atskleid\u0117 keistus med\u017eius"},"content":{"rendered":"<p>Pietvakari\u0173 Anglijos j\u016bros skard\u017eiuose mokslininkai aptiko, kaip teigiama, seniausi\u0105 iki \u0161iol \u017einom\u0105 mi\u0161k\u0105 \u2013 ma\u017edaug 390 milijon\u0173 met\u0173 senumo suakmen\u0117jusias jo liekanas.<\/p>\n<p>\u0160is mi\u0161kas atrod\u0117 visai kitaip nei \u0161iandien: be lap\u0173 \u0161nar\u0117jimo, be pauk\u0161\u010di\u0173, be \u017eol\u0117s. Kra\u0161tovaizdyje augo keisti, \u012f palmes pana\u0161\u016bs med\u017eiai su plonais kamienais ir laja, sudaryta i\u0161 daugyb\u0117s smulki\u0173 \u0161akeli\u0173.<\/p>\n<p>Kaip ra\u0161o \u201eZME Science\u201c, fosilijos rastos Devono ir Somerseto pakrant\u0117je, tiriant Hangmano smiltainio darinius. Uolienose i\u0161liko ne tik nuvirt\u0119 kamienai, bet ir sta\u010diai stovintys kamienai ten, kur med\u017eiai kadaise augo, taip pat \u0161akn\u0173 p\u0117dsakai ir senovinio vandens paliktos riev\u0117s.<\/p>\n<p>Tyr\u0117j\u0173 teigimu, radinys svarbus ne vien d\u0117l am\u017eiaus. Tokie ankstyvieji mi\u0161kai pad\u0117jo keistis \u017dem\u0117s pavir\u0161iui \u2013 pirmieji med\u017eiai \u0117m\u0117 veikti upi\u0173 t\u0117km\u0119 ir nuos\u0117d\u0173 kaupim\u0105si, o tai ilgainiui prisid\u0117jo prie mums atpa\u017e\u012fstam\u0173 upi\u0173 sistem\u0173 formavimosi.<\/p>\n<h2>Mi\u0161kas be lap\u0173 ir pav\u0117sio<\/h2>\n<p>Radinyje dominuoja i\u0161nykusi augal\u0173 grup\u0117 \u2013 Calamophyton. Tai tolimi \u0161iuolaikini\u0173 papar\u010di\u0173 ir asi\u016bkli\u0173 giminai\u010diai, i\u0161nyk\u0119 prie\u0161 daugiau nei 300 milijon\u0173 met\u0173.<\/p>\n<p>\u0160ie med\u017eiai buvo nedideli \u2013 ma\u017edaug 2\u20134 metr\u0173 auk\u0161\u010dio. J\u0173 sandara taip pat ne\u012fprasta: vietoj masyvaus medienos kamieno jie tur\u0117jo tu\u0161\u010diavidur\u012f centr\u0105, kur\u012f supo atramin\u0117s medienos gijos.<\/p>\n<p>Dar viena detal\u0117 \u2013 \u0161akos netur\u0117jo mums \u012fprast\u0173 lap\u0173. Vietoj j\u0173 laj\u0105 sudar\u0117 daugyb\u0117 smulki\u0173, \u0161akel\u0117ms pana\u0161i\u0173 darini\u0173.<\/p>\n<p>Augdami \u0161ie med\u017eiai nuolat numesdavo apatines \u0161akas, tad mi\u0161ko paklot\u0119, tik\u0117tina, deng\u0117 gausios augalin\u0117s liekanos. Kadangi tuo metu dar nebuvo \u017eol\u0117s ir menkos pomi\u0161kio augalijos, \u0161i \u201e\u0161iuk\u0161li\u0173 danga\u201c gal\u0117jo b\u016bti itin ry\u0161ki.<\/p>\n<h2>Kaip pirmieji med\u017eiai pakeit\u0117 upes<\/h2>\n<p>Nors augalai sausumoje gyveno jau de\u0161imtis milijon\u0173 met\u0173, mokslininkai pabr\u0117\u017eia skirtum\u0105 tarp pavieni\u0173 sausumos augal\u0173 ir mi\u0161ko, kuris kei\u010dia vis\u0105 kra\u0161tovaizd\u017eio \u201eelges\u012f\u201c.<\/p>\n<p>Iki pla\u010diau paplitusi\u0173 mi\u0161k\u0173 augmenija da\u017eniausiai buvo \u017eema ir menkai sutvirtindavo nuos\u0117das. D\u0117l to up\u0117s, ypa\u010d potvyni\u0173 metu, gal\u0117jo lengvai perne\u0161ti sm\u0117l\u012f ir dumbl\u0105, o vagos da\u017enai kisdavo.<\/p>\n<p>Med\u017eiai \u012fne\u0161\u0117 nauj\u0105 veiksn\u012f: \u012f \u017eem\u0119 \u012faugusias kli\u016btis, galin\u010dias l\u0117tinti vandens srov\u0119 ir pad\u0117ti nuos\u0117doms likti vietoje. Tyr\u0117jai teigia, kad tai pakeit\u0117 upi\u0173 formavimosi procesus.<\/p>\n<p>Ypa\u010d i\u0161kalbing\u0173 p\u0117dsak\u0173 rasta Porlock Weir vietov\u0117je: \u010dia suakmen\u0117jusi med\u017eiaga rodo, kad med\u017eiai augo \u0161alia nedidelio upelio vagos. Mokslininkai apra\u0161o ma\u017edaug 15 metr\u0173 plo\u010dio ir iki 75 centimetr\u0173 gylio kanal\u0105, o aplink med\u017ei\u0173 pamatus matyti i\u0161grau\u017eos, susidariusios srovei s\u016bkuriuojant aplink kamienus.<\/p>\n<h2>Kod\u0117l \u0161is radinys perra\u0161o rekordus<\/h2>\n<p>390 milijon\u0173 met\u0173 am\u017eiaus mi\u0161kas Anglijoje, anot tyr\u0117j\u0173, yra senesnis u\u017e iki \u0161iol pla\u010diausiai min\u0117tus fosilinius mi\u0161kus Niujorko valstijoje (Katskilo kalnuose). Pastarieji datuojami ma\u017edaug 386 milijonais met\u0173.<\/p>\n<p>\u012edomu tai, kad, nepaisant palyginti nedidelio skirtumo geologiniais masteliais, mi\u0161kai pasakoja skirting\u0105 istorij\u0105. Jaunesn\u0117se \u0160iaur\u0117s Amerikos vietov\u0117se aptinkama \u012fvairesn\u0117 ir sud\u0117tingesn\u0117 augalija, \u012fskaitant med\u017eius su \u201emodernesniais\u201c bruo\u017eais \u2013 tikrais lapais, didesniu medienos kiekiu ir i\u0161samesn\u0117mis \u0161akn\u0173 sistemomis.<\/p>\n<p>Toks kontrastas leid\u017eia sp\u0117ti, kad mi\u0161k\u0173 tipai ir j\u0173 \u012fvairov\u0117 per geologi\u0161kai trump\u0105 laik\u0105 gal\u0117jo smarkiai i\u0161augti, nors patys autoriai pabr\u0117\u017eia, kad fosilij\u0173 \u012fra\u0161as vis dar per fragmenti\u0161kas, kad b\u016bt\u0173 galima tiksliai \u012fvertinti tempo.<\/p>\n<p>Tyrimas publikuotas \u201eJournal of the Geological Society\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Pietvakari\u0173 Anglijoje rasto 390 mln. met\u0173 am\u017eiaus suakmen\u0117jusio mi\u0161ko p\u0117dsakai rodo, kaip keisti ankstyvieji med\u017eiai keit\u0117 upes ir kra\u0161tovaizd\u012f.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[4479,57988,52059,1525,874,57989,57987],"miestas":[],"class_list":["post-72127","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-anglija","tag-calamophyton","tag-devono-periodas","tag-fosilijos","tag-geologija","tag-paleobotanika","tag-seniausias-miskas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/72127","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=72127"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/72127\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=72127"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=72127"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=72127"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=72127"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}