{"id":72128,"date":"2026-11-20T20:05:07","date_gmt":"2026-11-20T20:05:07","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/20\/mokslininkai-pasitelke-venera-ir-aliaskos-ugnikalni-tikslina-babilono-zlugimo-data\/"},"modified":"2026-11-20T20:05:07","modified_gmt":"2026-11-20T20:05:07","slug":"mokslininkai-pasitelke-venera-ir-aliaskos-ugnikalni-tikslina-babilono-zlugimo-data","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/20\/mokslininkai-pasitelke-venera-ir-aliaskos-ugnikalni-tikslina-babilono-zlugimo-data\/","title":{"rendered":"Mokslininkai, pasitelk\u0119 Vener\u0105 ir Aliaskos ugnikaln\u012f, tikslina Babilono \u017elugimo dat\u0105"},"content":{"rendered":"<p>Mokslininkai teigia rad\u0119 tvirtesni\u0173 \u012frodym\u0173, kada gal\u0117jo \u017elugti senov\u0117s Babilonas: j\u0173 vertinimu, tai \u012fvyko apie 1587 metus prie\u0161 m\u016bs\u0173 er\u0105. \u0160iai i\u0161vadai pasiekti prireik\u0117 netik\u0117to \u201ederinio\u201c \u2013 Veneros steb\u0117jim\u0173 Babilone ir did\u017eiulio ugnikalnio i\u0161siver\u017eimo Aliaskoje.<\/p>\n<p>Kaip ra\u0161o \u201eZME Science\u201c, tarptautin\u0117 tyr\u0117j\u0173 komanda, vadovaujama Arizonos universiteto mokslinink\u0117s Charlotte Pearson, sujung\u0117 kelias nepriklausomas laiko nustatymo gijas. Tyrimas remiasi med\u017eio riev\u0117mis, radioaktyviosios anglies (anglies-14) datavimu ir senov\u0117s astronominiais \u012fra\u0161ais.<\/p>\n<p>Istorikams \u017einoma, kad hetit\u0173 karalius Mur\u0161ili I u\u017e\u0117m\u0117 Babilon\u0105 ir taip u\u017ebaig\u0117 dinastij\u0105, siejam\u0105 su Hamurabiu. Ta\u010diau tiksl\u016bs metai, kada tai \u012fvyko, ilgai k\u0117l\u0117 gin\u010dus \u2013 senov\u0117s \u0161altiniai da\u017enai leid\u017eia atkurti \u012fvyki\u0173 sek\u0105, bet ne visada j\u0105 patikimai \u201epriri\u0161ti\u201c prie m\u016bs\u0173 kalendoriaus.<\/p>\n<p>\u0160iame tyrime svarbiausia tai, kad skirtingi, i\u0161 pirmo \u017evilgsnio nesusij\u0119 gamtos ir \u017emoni\u0173 palikti \u201ep\u0117dsakai\u201c buvo suderinti \u012f vien\u0105 chronologin\u012f model\u012f. Jis leido atskirti dvi konkuruojan\u010dias datavimo versijas, kurias skyr\u0117 a\u0161tuoneri metai.<\/p>\n<h2>Med\u017eio riev\u0117s ir anglies-14 \u201esuri\u0161o\u201c chronologij\u0105<\/h2>\n<p>Tyr\u0117jai prad\u0117jo nuo senovini\u0173 medini\u0173 konstrukcij\u0173 Anatolijoje (dabartin\u0117je Turkijoje), rast\u0173 archeologin\u0117se vietov\u0117se. Medis kasmet suformuoja nauj\u0105 riev\u0119, o j\u0173 plotis priklauso nuo augimo s\u0105lyg\u0173 \u2013 tod\u0117l skirting\u0173 med\u017ei\u0173 rievi\u0173 ra\u0161tus galima sugretinti ir sudaryti ilgas laiko sekas.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto vien riev\u0117s nei\u0161sprend\u017eia problemos: jos parodo met\u0173 eil\u0119, bet nepasako, kokie tai konkret\u016bs kalendoriniai metai. Tam komanda pasitelk\u0117 anglies-14 datavim\u0105 \u2013 atmosferoje esan\u010dios anglies-14 kiekio svyravimai palieka atpa\u017e\u012fstam\u0105 \u201epara\u0161\u0105\u201c medienoje ir leid\u017eia susieti rieves su konkre\u010diu laikotarpiu.<\/p>\n<p>Taip sudarytas med\u017eio riev\u0117mis paremtas \u012fra\u0161as, apimantis laikotarp\u012f nuo 2072 iki 744 met\u0173 prie\u0161 m\u016bs\u0173 er\u0105. Lyginant su istoriniais duomenimis, pavyko atmesti dal\u012f si\u016blyt\u0173 Babilono chronologij\u0173, ta\u010diau liko dvi galimyb\u0117s: 1595 arba 1587 metai prie\u0161 m\u016bs\u0173 er\u0105.<\/p>\n<p>Abi \u0161ios versijos i\u0161 esm\u0117s apra\u0161o tuos pa\u010dius valdovus ir \u012fvyki\u0173 sek\u0105, skiriasi tik j\u0173 \u201epad\u0117tis\u201c m\u016bs\u0173 kalendoriuje. Kad b\u016bt\u0173 galima pasirinkti labiau tik\u0117tin\u0105 variant\u0105, reik\u0117jo papildomo nepriklausomo \u017eenklo.<\/p>\n<h2>Venera, a\u0161tuoneri\u0173 met\u0173 ciklas ir d\u016bm\u0173 u\u017edanga danguje<\/h2>\n<p>Senov\u0117s Babilono astronomai fiksavo, kada Venera pasirodo ir dingsta prie horizonto. \u0160iuolaikiniai astronominiai skai\u010diavimai leid\u017eia apskai\u010diuoti, kaip planeta tur\u0117jo atrodyti danguje prie\u0161 t\u016bkstantme\u010dius \u2013 teori\u0161kai tai gali pad\u0117ti datuoti laikotarp\u012f.<\/p>\n<p>Ta\u010diau \u010dia slypi paradoksas: Venera, stebima nuo \u017dem\u0117s, turi ma\u017edaug a\u0161tuoneri\u0173 met\u0173 pasikartojant\u012f cikl\u0105, tod\u0117l dvi konkuruojan\u010dios chronologijos gali duoti labai pana\u0161ius steb\u0117jim\u0173 \u201eatitikmenis\u201c. Vien Veneros pad\u0117timi gin\u010do i\u0161spr\u0119sti nepakako.<\/p>\n<p>L\u016b\u017eis atsirado analizuojant \u012fra\u0161us i\u0161 12 ir 13 Ammi-\u1e62aduqa (Ammi-Saduqos) valdymo met\u0173 \u2013 i\u0161 j\u0173 matyti, kad Vener\u0105 tuo metu buvo ne\u012fprastai sunku \u012f\u017ei\u016br\u0117ti. Tyr\u0117jai k\u0117l\u0117 prielaid\u0105, kad tam \u012ftakos gal\u0117jo tur\u0117ti ne planeta, o atmosfera: migla ar aerozoliai, prastinantys matomum\u0105 prieblandoje.<\/p>\n<h2>Aliaskos ugnikalnis pad\u0117jo pasirinkti tarp dviej\u0173 dat\u0173<\/h2>\n<p>Dideli ugnikalni\u0173 i\u0161siver\u017eimai \u012f stratosfer\u0105 i\u0161meta sieros dioksid\u0105, kuris virsta sulfatin\u0117mis dalel\u0117mis. Jos gali ilgiau i\u0161likti atmosferoje, sklaidyti \u0161vies\u0105 ir sudaryti migl\u0105, d\u0117l kurios ry\u0161k\u016bs dangaus objektai tampa pras\u010diau matomi, ypa\u010d \u017eemai vir\u0161 horizonto.<\/p>\n<p>Tyrime remiamasi teiginiu, kad ma\u017edaug prie\u0161 3 650 met\u0173 Aliaskoje itin galingai i\u0161siver\u017e\u0117 Aniak\u010dako (Aniakchak) ugnikalnis. Nurodoma, jog \u0161is i\u0161siver\u017eimas datuojamas apie 1628\u20131627 metus prie\u0161 m\u016bs\u0173 er\u0105, o jo sukelto sieros signalo p\u0117dsakai aptikti poliariniame lede.<\/p>\n<p>Tada abi konkuruojan\u010dios Babilono \u017elugimo datos pateik\u0117 skirtingas prognozes. Jei Babilonas b\u016bt\u0173 krit\u0119s 1595 metais prie\u0161 m\u016bs\u0173 er\u0105, ne\u012fprastai prastas Veneros matomumas b\u016bt\u0173 datuojamas 1635\u20131634 metais prie\u0161 m\u016bs\u0173 er\u0105 \u2013 ma\u017edaug a\u0161tuoneriais metais \u201eper anksti\u201c lyginant su i\u0161siver\u017eimu.<\/p>\n<p>Jei \u017elugimas b\u016bt\u0173 \u012fvyk\u0119s 1587 metais prie\u0161 m\u016bs\u0173 er\u0105, tie patys astronominiai \u012fra\u0161ai b\u016bt\u0173 priskiriami 1627\u20131626 metams prie\u0161 m\u016bs\u0173 er\u0105 \u2013 laikotarpiui, kuris sutampa su galimu ugnikalnio sukeltu atmosferos \u201eu\u017etemimu\u201c. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties tyr\u0117jai labiau palaiko 1587 met\u0173 prie\u0161 m\u016bs\u0173 er\u0105 versij\u0105, nors pabr\u0117\u017eiama, kad tai vis tiek netiesiogini\u0173 \u012frodym\u0173 grandin\u0117.<\/p>\n<p>Tyrimo autoriai pa\u017eymi, kad pats ugnikalnis Babilono u\u017ekariavimo nesuk\u0117l\u0117 \u2013 jis tik tapo savoti\u0161ku laiko \u017eymekliu, leidusiu suderinti skirtingus duomenis. Tyrimas publikuotas mokslo \u017eurnale \u201eProceedings of the National Academy of Sciences\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Tyr\u0117jai, sujung\u0119 med\u017eio rievi\u0173, anglies-14 ir Babilono Veneros steb\u0117jim\u0173 duomenis, Babilono \u017elugim\u0105 link\u0119 datuoti apie 1587 m. pr. m. e.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[57992,57990,51770,20450,57991,57993,36954],"miestas":[],"class_list":["post-72128","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-anglies-14-datavimas","tag-aniakcako-ugnikalnis","tag-babilonas","tag-hetitai","tag-medzio-rieves","tag-senoves-mesopotamija","tag-venera"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/72128","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=72128"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/72128\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=72128"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=72128"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=72128"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=72128"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}