{"id":72131,"date":"2026-11-20T20:06:50","date_gmt":"2026-11-20T20:06:50","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/20\/perseverance-marse-aptiko-uolienas-galincias-buti-beveik-4-mlrd-metu-lavos-ezero-liekanos\/"},"modified":"2026-11-20T20:06:50","modified_gmt":"2026-11-20T20:06:50","slug":"perseverance-marse-aptiko-uolienas-galincias-buti-beveik-4-mlrd-metu-lavos-ezero-liekanos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/20\/perseverance-marse-aptiko-uolienas-galincias-buti-beveik-4-mlrd-metu-lavos-ezero-liekanos\/","title":{"rendered":"\u201ePerseverance\u201c Marse aptiko uolienas, galin\u010dias b\u016bti beveik 4 mlrd. met\u0173 lavos e\u017eero liekanos"},"content":{"rendered":"<p>NASA marsaeigis \u201ePerseverance\u201c Jezero krateryje rado itin sen\u0105 uolien\u0173 sluoksn\u012f, kuris, mokslinink\u0173 manymu, gali b\u016bti beveik 4 milijard\u0173 met\u0173 senumo lavos e\u017eero liekanos. Tai \u2013 S\u00e9\u00edtah (Se\u00edtah) formacija, esanti kraterio dugno dalyje.<\/p>\n<p>Naujas tyrimas, paskelbtas \u017eurnale \u201eCommunications Earth and Environment\u201c, si\u016blo paai\u0161kinim\u0105, kaip \u0161is sluoksnis susiformavo. Autori\u0173 teigimu, surinkti duomenys leid\u017eia geriau suprasti ankstyv\u0105j\u0105 Marso geologij\u0105 ir s\u0105lygas, kurios gal\u0117jo b\u016bti svarbios gyvybei.<\/p>\n<p>Ankstesni darbai rod\u0117, kad S\u00e9\u00edtah formacija sudaryta i\u0161 olivinu turting\u0173 uolien\u0173, primenan\u010di\u0173 komatiitus \u2013 labai skystos, ma\u017eo klampumo lavos produktus, \u017einomus i\u0161 ankstyvosios \u017dem\u0117s istorijos. Ta\u010diau Marso vidaus sandara laikoma v\u0117sesne, tod\u0117l toks olivino gausumas i\u0161 pirmo \u017evilgsnio atrod\u0117 netik\u0117tas.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai sutelk\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f lavos klampum\u0105 \u2013 savyb\u0119, kuri lemia, ar i\u0161siver\u017eusi lava kaupsis storais dariniais, ar pasklis pla\u010diais, palyginti plok\u0161\u010diais sluoksniais. \u0160is parametras padeda atsakyti ir \u012f klausim\u0105, i\u0161 kur lava gal\u0117jo atkeliavusi bei kaip toli ji gal\u0117jo nupl\u016bsti.<\/p>\n<h2>Olivino kristalai i\u0161dav\u0117 l\u0117to v\u0117simo istorij\u0105<\/h2>\n<p>Analizuodami \u201ePerseverance\u201c geocheminius matavimus, mokslininkai r\u0117m\u0117si modeliu, kuris sieja lavos chemin\u0119 sud\u0117t\u012f su jos klampumu. Pagrindiniai duomenys buvo gauti i\u0161 marsaeigio rentgeno spektrometro PIXL, galin\u010dio nustatyti uolienose ir grunte esan\u010dius cheminius elementus.<\/p>\n<p>Rezultatai parod\u0117, kad S\u00e9\u00edtah formacij\u0105, tik\u0117tina, suk\u016br\u0117 ma\u017eo klampumo lava, tek\u0117jusi Marso pavir\u0161iumi. Papildomos PIXL nuotraukos atskleid\u0117, kad stamb\u016bs olivino gr\u016bdeliai yra susijung\u0119 \u012f tarpusavyje \u201esusikabinusius\u201c kristalus \u2013 tai b\u016bdinga strukt\u016bra, kai lava v\u0117sta ilg\u0105 laik\u0105.<\/p>\n<p>\u017dem\u0117je pana\u0161\u016bs tarpusavyje suaug\u0119 kristalai formuojasi lavos e\u017eeruose, pavyzd\u017eiui, Havajuose, kai masyvus lavos telkinys v\u0117sta \u0161imtus ar net t\u016bkstan\u010dius met\u0173. Tyrimo autoriai daro i\u0161vad\u0105, kad S\u00e9\u00edtah atveju Marse gal\u0117jo vykti pana\u0161us procesas \u2013 ilgai v\u0117s\u0119s lavos e\u017eeras.<\/p>\n<h2>K\u0105 rodo lavos klampumo skai\u010diavimai<\/h2>\n<p>Klampumo \u012fvertinimai svarb\u016bs ne tik ai\u0161kinantis uolien\u0173 kilm\u0119, bet ir rekonstruojant Marso vulkanizmo mast\u0105. Ma\u017eo klampumo lava gali \u012fveikti didelius atstumus, tod\u0117l, \u017einant \u0161\u012f rodikl\u012f, lengviau spr\u0119sti, kur gal\u0117jo b\u016bti jos i\u0161siver\u017eimo \u0161altinis.<\/p>\n<p>Tyrime teigiama, kad S\u00e9\u00edtah formacij\u0105 suk\u016br\u0119s lavos srautas gal\u0117jo nuslinkti ma\u017edaug 200 kilometr\u0173 nuo magmos \u017eidinio. Tai padeda paai\u0161kinti, kod\u0117l Marse aptinkami ypa\u010d ilgi lavos sraut\u0173 p\u0117dsakai.<\/p>\n<h2>Alternatyva \u2013 intruzija, bet ji kelt\u0173 daugiau klausim\u0173<\/h2>\n<p>Kita hipotez\u0117 buvo tokia, kad S\u00e9\u00edtah uolienos gal\u0117jo susidaryti ne pavir\u0161iuje, o po juo \u2013 kai kylanti magma \u012fsiskverbia \u012f senesnius sluoksnius ir ten kristalizuojasi. Vis d\u0117lto, pasak tyrimo autori\u0173, tam reik\u0117t\u0173, kad v\u0117liau uolienos b\u016bt\u0173 i\u0161keltos ir atidengtos.<\/p>\n<p>Tokiam scenarijui palankus mechanizmas gal\u0117t\u0173 b\u016bti aktyvi plok\u0161\u010di\u0173 tektonika, ta\u010diau dabartiniai moksliniai duomenys rodo, kad Marse ji neveikia. D\u0117l to lavos e\u017eero ai\u0161kinimas laikomas labiau tik\u0117tinu \u0161iuo metu turim\u0173 \u012frodym\u0173 kontekste.<\/p>\n<p>Tyr\u0117j\u0173 teigimu, ma\u017eo klampumo lavos susidarymas taip pat netiesiogiai leist\u0173 spr\u0119sti, kad prie\u0161 milijardus met\u0173 Marso gelm\u0117s gal\u0117jo b\u016bti gerokai \u0161iltesn\u0117s. O tai, bent teori\u0161kai, gal\u0117jo reik\u0161ti palankesnes s\u0105lygas planetos tinkamumui gyvybei ankstyvuoju laikotarpiu.<\/p>\n<p>Originalus pasakojimas apie \u0161\u012f tyrim\u0105 pirmiausia publikuotas \u201eEOS Magazine\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>NASA \u201ePerseverance\u201c duomenys rodo, kad Jezero krateryje esan\u010dios S\u00e9\u00edtah uolienos gali b\u016bti beveik 4 mlrd. met\u0173 senumo lavos e\u017eero liekanos.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[36934,34417,1545,1544,57999,15344,40974],"miestas":[],"class_list":["post-72131","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-jezero-krateris","tag-lava","tag-marsas","tag-nasa","tag-olivinas","tag-perseverance","tag-planetu-geologija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/72131","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=72131"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/72131\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=72131"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=72131"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=72131"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=72131"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}