{"id":72158,"date":"2026-11-20T23:57:40","date_gmt":"2026-11-20T23:57:40","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/20\/mokslininkai-sukure-planimala-i-ziurkeno-lasteles-ijunge-dumbliu-dnr\/"},"modified":"2026-11-20T23:57:40","modified_gmt":"2026-11-20T23:57:40","slug":"mokslininkai-sukure-planimala-i-ziurkeno-lasteles-ijunge-dumbliu-dnr","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/20\/mokslininkai-sukure-planimala-i-ziurkeno-lasteles-ijunge-dumbliu-dnr\/","title":{"rendered":"Mokslininkai suk\u016br\u0117 \u201eplanimal\u0105\u201c: \u012f \u017eiurk\u0117no l\u0105steles \u012fjung\u0117 dumbli\u0173 DNR"},"content":{"rendered":"<p>Tokijo universiteto biologo Sachihiro Matsunagos vadovaujama komanda laboratorijoje suk\u016br\u0117 hibridines l\u0105steles, kuriose susijung\u0117 \u017eiurk\u0117no ir dumbli\u0173 genetin\u0117 med\u017eiaga. Tyr\u0117jai \u0161\u012f eksperiment\u0105 sieja su id\u0117ja apie vadinam\u0105j\u012f \u201eplanimal\u0105\u201c \u2013 augalo ir gyv\u016bno savybes vienijan\u010dias l\u0105steles.<\/p>\n<p>Kaip ra\u0161oma \u017eurnale \u201eNature Communications\u201c publikuotame darbe, dumbli\u0173 DNR buvo paskatinta susilieti su \u017eiurk\u0117no l\u0105steli\u0173 chromosomomis. Mokslininkai teigia, kad toks hibridinis genomas i\u0161liko per daugiau nei 150 l\u0105steli\u0173 dalijimosi kart\u0173.<\/p>\n<p>\u201ePlanimalo\u201c s\u0105vok\u0105 S. Matsunaga pasi\u016bl\u0117 dar 2018 metais \u2013 tai id\u0117ja apie dirbtinai sukurtas gyv\u016bnines l\u0105steles, sujungtas su dumbliais taip, kad \u012fgyt\u0173 augalams b\u016bding\u0173 bruo\u017e\u0173, ypa\u010d fotosintez\u0119. Teori\u0161kai tokios l\u0105stel\u0117s gal\u0117t\u0173 \u201eviduje\u201c pasigaminti dal\u012f reikalingo deguonies ar cukr\u0173, naudodamos \u0161vies\u0105.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad pana\u0161\u016bs procesai gamtoje vyksta ir be \u017emogaus \u012fsiki\u0161imo \u2013 pavyzd\u017eiui, per endosimbioz\u0119, kai vienas organizmas \u201eapsigyvena\u201c kitame. B\u016btent toks nat\u016bralus rei\u0161kinys, siejamas ir su chloroplast\u0173 kilme, \u012fkv\u0117p\u0117 eksperiment\u0105 laboratorijoje.<\/p>\n<h2>Kaip buvo sujungtos gyv\u016bno ir dumbli\u0173 l\u0105stel\u0117s<\/h2>\n<p>Mokslininkai nenaudojo \u012fprast\u0173 genetin\u0117s modifikacijos metod\u0173 \u2013 vietoj to pasitelk\u0117 laboratorinius b\u016bdus, imituojan\u010dius kelius, kurie gamtoje gali vesti \u012f endosimbioz\u0119. Vienas j\u0173 \u2013 fagocitoz\u0117, kai gyv\u016bnin\u0117 l\u0105stel\u0117 \u201epraryja\u201c kit\u0105 l\u0105stel\u0119.<\/p>\n<p>\u0160iuo keliu rezultatai pasiekti pavyko, ta\u010diau labai retai: stabilios kolonijos susidarydavo itin ma\u017eais kiekiais, palyginti su pradinio l\u0105steli\u0173 skai\u010diaus apimtimi. D\u0117l to komanda i\u0161band\u0117 ir kit\u0105, efektyvesn\u012f metod\u0105.<\/p>\n<p>Efektyvesnis pasirod\u0117 dirbtinis sujungimas, kai \u017eiurk\u0117no ir dumbli\u0173 l\u0105stel\u0117s buvo apdorotos polietilenglikoliu \u2013 med\u017eiaga, kuri laikinai pakei\u010dia l\u0105steli\u0173 membranas ir leid\u017eia skirtingoms l\u0105stel\u0117ms susilieti. Tyr\u0117j\u0173 teigimu, \u0161iuo b\u016bdu i\u0161eiga buvo apie 800 kart\u0173 didesn\u0117 nei pasikliaujant vien fagocitoze.<\/p>\n<h2>K\u0105 pavyko pasiekti ir kas dar neveikia<\/h2>\n<p>Svarbus eksperimento tikslas buvo ne tik \u012fterpti dumbli\u0173 DNR, bet ir patikrinti, ar ji i\u0161liks, kai l\u0105stel\u0117s dauginsis. Mokslininkai skelbia parod\u0119, kad hibridin\u0117s chromosomos gali b\u016bti stabiliai perduodamos dukterin\u0117ms l\u0105stel\u0117ms per pakartotinius dalijimosi ciklus.<\/p>\n<p>Tiesa, dabartiniai \u201eplanimalo\u201c tipo bandymai dar toli nuo l\u0105steli\u0173, kurios realiai gal\u0117t\u0173 fotosintetinti. Tyrime nurodoma, kad did\u017eioji dalis baltymus koduojan\u010dio dumbli\u0173 genomo buvo neaktyvi, o aptinkami transkriptai sudar\u0117 tik apie 4 proc.<\/p>\n<p>Pasak S. Matsunagos, pasirinkto raudondumblio genomas yra labai kompakti\u0161kas ir turi med\u017eiag\u0173 apykaitos funkcij\u0173 gen\u0173, kuri\u0173 gyv\u016bnin\u0117s l\u0105stel\u0117s paprastai neturi. Ilgesn\u0117s perspektyvos tikslas \u2013 rasti b\u016bd\u0105 \u201e\u012fjungti\u201c \u0161iuos kelius, kad gyv\u016bnin\u0117s l\u0105stel\u0117s gal\u0117t\u0173 \u012fgyti dal\u012f augalams ar dumbliams b\u016bding\u0173 savybi\u0173.<\/p>\n<p>Kol kas pagrindinis kitas \u017eingsnis \u2013 suprasti, kaip priversti gyv\u016bnin\u0119 l\u0105stel\u0119 efektyviau naudoti \u012fterpt\u0105 dumbli\u0173 genetin\u0119 informacij\u0105 ir ar ateityje tai gal\u0117t\u0173 priartinti prie realiai veikian\u010dios fotosintez\u0117s.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Tokijo universiteto komanda suk\u016br\u0117 \u201eplanimalo\u201c tipo l\u0105steles: \u012f \u017eiurk\u0117no chromosomas integravo dumbli\u0173 DNR, kuri i\u0161liko per 150 kart\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":72159,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[12410,22352,58039,2239,58037,53696,58038],"miestas":[],"class_list":["post-72158","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-chromosomos","tag-dumbliai","tag-endosimbioze","tag-genetika","tag-sachihiro-matsunaga","tag-tokijo-universitetas","tag-ziurkenai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/72158","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=72158"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/72158\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/72159"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=72158"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=72158"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=72158"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=72158"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}