{"id":72216,"date":"2026-11-21T11:20:03","date_gmt":"2026-11-21T11:20:03","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/21\/mokslininkai-paneige-80-metu-mita-siksnosparniai-nera-akli-ir-medziodami-remiasi-rega\/"},"modified":"2026-11-21T11:20:03","modified_gmt":"2026-11-21T11:20:03","slug":"mokslininkai-paneige-80-metu-mita-siksnosparniai-nera-akli-ir-medziodami-remiasi-rega","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/21\/mokslininkai-paneige-80-metu-mita-siksnosparniai-nera-akli-ir-medziodami-remiasi-rega\/","title":{"rendered":"Mokslininkai paneig\u0117 80 met\u0173 mit\u0105: \u0161ik\u0161nosparniai n\u0117ra akli ir med\u017eiodami remiasi rega"},"content":{"rendered":"<p>\u0160ik\u0161nosparniai n\u0117ra akli \u2013 prie\u0161ingai, skrisdami jie judina akis taip, kad stabilizuot\u0173 vaizd\u0105 ir gal\u0117t\u0173 sekti judan\u010dius objektus. Taip paneigiamas mitas, kartotas daugiau nei 80 met\u0173.<\/p>\n<p>Kaip ra\u0161o \u201eInfobae\u201c, tai parod\u0117 Johnso Hopkinso universiteto mokslinink\u0173 tyrimas, publikuotas \u017eurnale \u201eCurrent Biology\u201c. Jame teigiama, kad gyv\u016bnai orientuojasi ne vien echolokacija \u2013 svarb\u016bs ir reg\u0117jimas bei klausa.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai fiksavo \u0161ik\u0161nosparni\u0173 aki\u0173 judesius, kai jiems buvo rodomi judantys vaizdai, taip pat tada, kai patys gyv\u016bnai suko galv\u0105. Duomenys patvirtino, kad \u0161ik\u0161nosparniai geba sekti judan\u010dius objektus ir turi tam reikalingus aki\u0173 refleksus.<\/p>\n<p>\u012edomu tai, kad kai mokslininkai pasukdavo \u0161ik\u0161nosparni\u0173 galvas \u012f \u0161onus, akys beveik nejud\u0117davo \u2013 tai stipriai skiriasi nuo daugelio kit\u0173 \u017einduoli\u0173. Tyr\u0117j\u0173 manymu, tokia sistema gali b\u016bti pritaikyta akrobatiniams manevrams ore.<\/p>\n<h2>Kaip veikia j\u0173 reg\u0117jimo \u201estabilizatorius\u201c<\/h2>\n<p>Tyrimas parod\u0117 ry\u0161ki\u0105 aki\u0173 reakcij\u0105 \u012f signalus i\u0161 otolitini\u0173 organ\u0173 vidin\u0117je ausyje \u2013 strukt\u016br\u0173, kurios padeda jausti gravitacij\u0105 ir linijin\u012f jud\u0117jim\u0105. Paprastai tariant, tai viena pagrindini\u0173 pusiausvyros sistemos dali\u0173.<\/p>\n<p>Mokslininkai sp\u0117ja, kad aki\u0173 judesi\u0173 sekimo mechanizmas gali b\u016bti tarsi \u201eu\u017emigdytas\u201c, kai gyv\u016bnas nejuda, ir aktyvuojamas tada, kai ore reikia greit\u0173, tiksli\u0173 pos\u016bki\u0173 bei manevr\u0173.<\/p>\n<h2>Reg\u0117jimas padeda med\u017eiokl\u0117je<\/h2>\n<p>Kitas tyrimas, publikuotas \u201eProceedings of the National Academy of Sciences\u201c, papildo \u0161i\u0105 i\u0161vad\u0105: \u0161ik\u0161nosparniai reg\u0117jim\u0105 naudoja ir med\u017eioklei. Duomenys, surinkti specialiais jutikliais, parod\u0117, kad \u0161viesesn\u0117je aplinkoje j\u0173 echolokacijos da\u017enis ma\u017e\u0117jo ma\u017edaug perpus, o \u201e\u0161\u016bksni\u0173\u201c garsumas did\u0117jo iki 7 decibel\u0173.<\/p>\n<p>Taip pat nustatyta, kad esant ry\u0161kesniam ap\u0161vietimui \u0161ik\u0161nosparniai skraidydavo grei\u010diau ir intensyviau plasnodavo sparnais: greitis augo nuo ma\u017edaug 18,7 km\/val. tamsoje iki apie 28,4 km\/val. dienos \u0161viesoje. Grobio su\u010diupimas \u0161viesesn\u0117mis s\u0105lygomis vyko ma\u017edaug 50 proc. grei\u010diau.<\/p>\n<p>Tyrimo autor\u0117, Orhuso universiteto mokslinink\u0117 Laura Stidsholt ai\u0161kino, kad tai rei\u0161kia viena: kai \u0161ik\u0161nosparniai turi pakankamai \u0161viesos, jie ma\u017eiau remiasi vien akustiniu grobio sekimu, nes gauna papildomos jutimin\u0117s informacijos.<\/p>\n<p>Tuo metu Leibnizo evoliucin\u0117s biologijos instituto evoliucin\u0117s ekologijos skyriaus vadov\u0117 Christiane Voigt atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad vabzd\u017eia\u0117d\u017eiai \u0161ik\u0161nosparniai ypa\u010d aktyv\u016bs sutemose ir ankstyvomis nakties valandomis. Tik\u0117tina, jog b\u016btent tada jie efektyviausiai suderina echolokacij\u0105 ir reg\u0117jim\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Tyrimai rodo, kad \u0161ik\u0161nosparniai n\u0117ra akli: skrisdami jie stabilizuoja vaizd\u0105 akimis ir med\u017eiodami derina reg\u0117jim\u0105 su echolokacija.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[9764,26512,101,6944,58122,1918,709],"miestas":[],"class_list":["post-72216","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-current-biology","tag-echolokacija","tag-ekologija","tag-gyvunu-elgsena","tag-johnso-hopkinso-universitetas","tag-regejimas","tag-siksnosparniai"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/72216","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=72216"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/72216\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=72216"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=72216"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=72216"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=72216"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}