{"id":72274,"date":"2026-11-21T16:35:32","date_gmt":"2026-11-21T16:35:32","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/21\/mokslininkai-aptiko-405-000-metu-audru-ritma-ji-gali-lemti-zemes-orbitos-ciklai\/"},"modified":"2026-11-21T16:35:32","modified_gmt":"2026-11-21T16:35:32","slug":"mokslininkai-aptiko-405-000-metu-audru-ritma-ji-gali-lemti-zemes-orbitos-ciklai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/21\/mokslininkai-aptiko-405-000-metu-audru-ritma-ji-gali-lemti-zemes-orbitos-ciklai\/","title":{"rendered":"Mokslininkai aptiko 405 000 met\u0173 audr\u0173 ritm\u0105: j\u012f gali lemti \u017dem\u0117s orbitos ciklai"},"content":{"rendered":"<p>Senovini\u0173 uolien\u0173 sluoksniuose mokslininkai aptiko keist\u0105 d\u0117sningum\u0105: galing\u0173 audr\u0173 palikti nuos\u0117d\u0173 \u201ep\u0117dsakai\u201c kartojasi ma\u017edaug kas 405 000 met\u0173.<\/p>\n<p>Toks ciklas u\u017efiksuotas geologiniame \u012fra\u0161e \u2013 audr\u0173 suformuotos nuos\u0117dos tai i\u0161auga, tai suma\u017e\u0117ja, o \u0161is ritmas gali b\u016bti susij\u0119s su ilgalaikiais \u017dem\u0117s orbitos poky\u010diais, vadinamais Milankovi\u010diaus ciklais.<\/p>\n<p>Tyr\u0117j\u0173 d\u0117mesio centre atsid\u016br\u0117 tai, kas vyksta po audr\u0173: nors stipr\u016bs v\u0117jai ir li\u016btys atrodo \u201enu\u0161luojantys\u201c p\u0117dsakus, dalis sm\u0117lio, dumblo ir kit\u0173 daleli\u0173 nus\u0117da vandenyn\u0173 dugne, o v\u0117liau, per milijonus met\u0173, virsta uolienomis.<\/p>\n<p>Tokie audr\u0173 suformuoti nuos\u0117d\u0173 sluoksniai vadinami tempestitais. Jie gali i\u0161saugoti informacij\u0105 apie audras \u0161imtus milijon\u0173 met\u0173, ta\u010diau sud\u0117tingiausia dalis \u2013 ne atpa\u017einti sluoksn\u012f, o suprasti, kaip tokie \u012fvykiai pasiskirst\u0117 laike ir ar juose yra ritmas.<\/p>\n<h2>Kas yra tempestitai ir kaip jie \u201e\u012fra\u0161o\u201c audras<\/h2>\n<p>Audr\u0173 metu bangos ir srov\u0117s gali sujudinti j\u016bros dugno nuogulas, jas perne\u0161ti ir suklostyti naujuose sluoksniuose. V\u0117liau \u0161iuos sluoksnius u\u017ekloja naujos nuos\u0117dos, jie susispaud\u017eia ir sukiet\u0117ja.<\/p>\n<p>Geologams tai \u2013 tarsi nat\u016bralus archyvas, kuriame galima rasti stichini\u0173 \u012fvyki\u0173 po\u017eymi\u0173. Vis d\u0117lto vienas radinys dar neatsako \u012f klausim\u0105, ar audr\u0173 intensyvumas kito atsitiktinai, ar periodi\u0161kai.<\/p>\n<h2>24 mln. met\u0173 \u012fra\u0161as ir 59 pasikartojimai<\/h2>\n<p>Tyr\u0117j\u0173 grup\u0117, vadovaujama geologo Shuyuano Shi i\u0161 Kinijos Naftos \u017evalgybos ir pl\u0117tros tyrim\u0173 instituto, analizavo uolienas Kinijos Si\u010duano baseine. Ten aptinkami ma\u017edaug pus\u0117s milijardo met\u0173 senumo sluoksniai, susiformav\u0119 senovin\u0117je tropin\u0117je j\u016broje.<\/p>\n<p>Mokslininkai taik\u0117 ciklostratigrafij\u0105 \u2013 metod\u0105, ie\u0161kant\u012f pasikartojan\u010di\u0173 ra\u0161t\u0173 nuos\u0117din\u0117se uolienose ir lyginant\u012f juos su \u017einomais \u017dem\u0117s orbitos ciklais. Kartu panaudoti ir uolienose i\u0161lik\u0119 cheminiai \u201eu\u017euominos\u201c leido atkurti apie 24 mln. met\u0173 geologin\u0117s istorijos.<\/p>\n<p>\u0160iame laikotarpyje jie nustat\u0117 59 ciklus, kuri\u0173 kiekvienas truko ma\u017edaug po 405 000 met\u0173. Analizuojant, kuriose ciklo faz\u0117se da\u017eniau pasitaik\u0117 tempestitai, i\u0161ry\u0161k\u0117jo d\u0117sningumas: jie da\u017eniau telk\u0117si ciklo kilimo ir piko faz\u0117se.<\/p>\n<p>Tokiais laikotarpiais nuos\u0117dos buvo storesn\u0117s, grubesn\u0117s ir da\u017enai sukrautos glaud\u017eiau \u2013 tai gali rodyti intensyvesn\u0119 audr\u0173 veikl\u0105. Prie\u0161ingose faz\u0117se sluoksniai buvo plonesni, smulkesni ir retesni.<\/p>\n<h2>Kaip su tuo gali b\u016bti susijusi \u017dem\u0117s orbita<\/h2>\n<p>\u017dem\u0117s orbita aplink Saul\u0119 n\u0117ra idealiai apskrita \u2013 ji \u0161iek tiek elipsin\u0117, o \u0161is \u201eelipsi\u0161kumo\u201c laipsnis (ekscentri\u0161kumas) laikui b\u0117gant kinta. Skirting\u0173 planet\u0173 gravitacija sukelia keli\u0173 persidengian\u010di\u0173 cikl\u0173 svyravimus, tarp j\u0173 \u2013 ir apie 405 000 met\u0173 trunkant\u012f.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai pa\u017eymi, kad tokie poky\u010diai i\u0161 esm\u0117s nepadidina ir nesuma\u017eina per metus gaunamos Saul\u0117s energijos kiekio, ta\u010diau gali keisti, kaip ji pasiskirsto per sezonus. Tai siejama ir su precesija \u2013 \u017dem\u0117s a\u0161ies orientacijos kitimu laikui b\u0117gant.<\/p>\n<p>Pasak mokslinink\u0173, \u0161ilto kambro klimato s\u0105lygomis tokie sezonin\u0117s kaitos poky\u010diai gal\u0117jo periodi\u0161kai sustiprinti tropini\u0173 vandenyn\u0173 \u012f\u0161ilim\u0105 ir energijos apykait\u0105 tarp j\u016bros ir atmosferos \u2013 tai gal\u0117jo sudaryti palankesnes s\u0105lygas galingesn\u0117ms audroms.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto ry\u0161ys dar nelaikomas galutiniu: pasteb\u0117t\u0105 model\u012f gal\u0117jo paveikti ir kiti veiksniai, pavyzd\u017eiui, j\u016bros lygio kaita, nuos\u0117d\u0173 kiekis ar tai, kokiomis s\u0105lygomis tempestitai apskritai geriausiai i\u0161silaiko.<\/p>\n<p>Neai\u0161ku ir tai, ar toks audr\u0173 aktyvumo ritmas gal\u0117t\u0173 pasireik\u0161ti \u0161iuolaikiniame klimate \u2013 dabartin\u0117s s\u0105lygos skiriasi nuo kambro laikotarpio. Ta\u010diau tyrimas rodo, kad tempestitai gali tapti dar vienu \u012frankiu rekonstruojant labai sen\u0105 \u017dem\u0117s klimat\u0105 ir audr\u0173 kait\u0105.<\/p>\n<p>Tyrimo rezultatai paskelbti mokslo \u017eurnale \u201ePalaeogeography, Palaeoclimatology, Palaeoecology\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Uolien\u0173 sluoksniuose aptiktas 405 000 met\u0173 audr\u0173 ciklas gali b\u016bti susij\u0119s su Milankovi\u010diaus orbitos svyravimais, bet ry\u0161ys dar tikrinamas.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":72275,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[6063,874,58181,44186,37223,58180,48261],"miestas":[],"class_list":["post-72274","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-audros","tag-geologija","tag-kambro-periodas","tag-milankoviciaus-ciklai","tag-sicuano-baseinas","tag-tempestitai","tag-zemes-orbita"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/72274","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=72274"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/72274\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/72275"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=72274"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=72274"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=72274"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=72274"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}