{"id":72413,"date":"2026-11-22T11:20:13","date_gmt":"2026-11-22T11:20:13","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/22\/po-vandeniu-atsidure-siaures-amerikos-dydzio-pakrantes-dugne-randami-senoves-zmoniu-pedsakai\/"},"modified":"2026-11-22T11:20:13","modified_gmt":"2026-11-22T11:20:13","slug":"po-vandeniu-atsidure-siaures-amerikos-dydzio-pakrantes-dugne-randami-senoves-zmoniu-pedsakai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/22\/po-vandeniu-atsidure-siaures-amerikos-dydzio-pakrantes-dugne-randami-senoves-zmoniu-pedsakai\/","title":{"rendered":"Po vandeniu atsid\u016br\u0117 \u0160iaur\u0117s Amerikos dyd\u017eio pakrant\u0117s: dugne randami senov\u0117s \u017emoni\u0173 p\u0117dsakai"},"content":{"rendered":"<p>Per pastaruosius 120 t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173 \u017dem\u0117s pakrant\u0117s ne kart\u0105 atrod\u0117 visai kitaip nei dabar \u2013 did\u017eiul\u0117s sausumos teritorijos, kuriose gal\u0117jo gyventi \u017emon\u0117s, v\u0117liau atsid\u016br\u0117 po vandeniu. Archeologai vis da\u017eniau ie\u0161ko \u0161i\u0173 prarast\u0173 vietovi\u0173 j\u016bros dugne ir jau aptinka senovini\u0173 stovykl\u0173, \u012franki\u0173 bei net statini\u0173 p\u0117dsak\u0173.<\/p>\n<p>Dar 1999 metais geografas Jerome\u2019as Dobsonas tokias teritorijas pavadino \u201eakvaterra\u201c \u2013 tai ne vienas \u201eding\u0119s \u017eemynas\u201c, o vis\u0173 pakran\u010di\u0173 plot\u0173, kadaise buvusi\u0173 sausuma, visuma. Jo skai\u010diavimu, j\u0173 bendras plotas gal\u0117jo siekti apie 22,5 mln. kvadratini\u0173 kilometr\u0173 \u2013 beveik tiek, kiek u\u017eima visa \u0160iaur\u0117s Amerika, ra\u0161o \u201eIndian Defence Review\u201c.<\/p>\n<p>\u0160i\u0173 \u201enuskendusi\u0173\u201c teritorij\u0173 atsiradim\u0105 paai\u0161kina ledynme\u010diai: kai didel\u0117 dalis vandens b\u016bdavo sukaustyta ledu, j\u016bros lygis pastebimai nukrisdavo. Tuomet atsiverdavo lygumos su mi\u0161kais, pievomis ir pelk\u0117mis \u2013 vietos, tinkamos gyvenviet\u0117ms, med\u017eioklei ir i\u0161tekli\u0173 rinkimui.<\/p>\n<p>V\u0117liau, ledynams tirpstant, j\u016bros lygis kilo ir u\u017eliejo tas pakrantes kartu su \u017emoni\u0173 veiklos p\u0117dsakais. D\u0117l to \u0161iandien daug ankstyvosios \u017emonijos istorijos gali b\u016bti \u201epasl\u0117pta\u201c ne sausumoje, o po vandeniu, o dabartin\u0117 pakrant\u0117 neb\u016btinai parodo, kur i\u0161 ties\u0173 gyventa prie\u0161 t\u016bkstan\u010dius met\u0173.<\/p>\n<h2>Kas slypi \u201eakvaterroje\u201c<\/h2>\n<p>J. Dobsonas atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad pakran\u010di\u0173 zonose, kai j\u016bros lygis buvo \u017eemesnis, gal\u0117jo vykti reik\u0161minga \u017emonijos raida. Jo teigimu, palyginus j\u016bros lygio kilimo kreiv\u0119 su kult\u016brini\u0173 naujovi\u0173 chronologija, matyti, kad nema\u017ea dalis pa\u017eangos gal\u0117jo vykti tuo metu, kai pakran\u010di\u0173 \u017eem\u0117s dar buvo sausuma.<\/p>\n<p>Geografas svarst\u0117, jog didesniame gylyje teori\u0161kai gali b\u016bti aptinkami ir senesni technologij\u0173 p\u0117dsakai, nei da\u017eniausiai randami sausumoje. Pavyzd\u017eiui, \u017einoma, kad moliniai indai siejami su ma\u017edaug 18 t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173 senumu, tad j\u0173 fragment\u0173 b\u016bt\u0173 logi\u0161ka ie\u0161koti gilesn\u0117se vietose, kurios anuomet dar buvo pakrant\u0117s.<\/p>\n<p>Kaip pavyzd\u012f jis mini ir senovin\u012f Jerich\u0105 \u2013 vien\u0105 seniausi\u0173 miest\u0173 pasaulyje. Pasak J. Dobsono, jei pana\u0161aus am\u017eiaus miestai b\u016bt\u0173 atrasti ma\u017edaug 50 metr\u0173 gylyje, tai neb\u016btinai \u201eperra\u0161yt\u0173\u201c istorij\u0105, ta\u010diau gilesniuose sluoksniuose gal\u0117t\u0173 slyp\u0117ti netik\u0117t\u0173, dar senesni\u0173 radini\u0173.<\/p>\n<h2>Real\u016bs radiniai j\u016bros dugne<\/h2>\n<p>Po vandeniu randama ne vien teorini\u0173 u\u017euomin\u0173. 2021 metais archeologai Michaelas Foughtas ir Morganas Smithas apra\u0161\u0117 septynis povandeninius projektus \u0160iaur\u0117s Amerikoje, kuriuose taikytas principas \u201enuo \u017einomo sausumoje \u2013 prie ne\u017einomo po vandeniu\u201c.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai pirmiausia analizavo senovinius kra\u0161tovaizd\u017eius ir sausumoje \u017einomas archeologines vietas, kad nustatyt\u0173 perspektyvias paie\u0161kos zonas. Tuomet buvo sudaromi dugno \u017eem\u0117lapiai, atliekami tyrimai, imami grunto m\u0117giniai ir, kur \u012fmanoma, vykdomi kasin\u0117jimai.<\/p>\n<p>Meksikos \u012flankoje, senoviniame Sabin\u0117s up\u0117s vagos ruo\u017ee, 1976\u20131986 metais aptikta suangl\u0117jusios medienos, augal\u0173 liekan\u0173, rie\u0161ut\u0173 keval\u0173, s\u0117kl\u0173, \u017euv\u0173 \u017evyn\u0173 ir kaul\u0173. Dalis \u0161i\u0173 radini\u0173 siejama su ma\u017edaug 9 t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173 senumu.<\/p>\n<p>Netoli Belizo krant\u0173 j\u016bros dugne rasta konstrukcij\u0173 i\u0161 kuol\u0173 ir \u0161iaud\u0173, siejam\u0173 su maj\u0173 vykdyta druskos gavyba. Taip pat minimas ir akmeninis artefaktas, kurio am\u017eius \u2013 daugiau nei 12 t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173.<\/p>\n<h2>J\u016bra naikina ir naujesn\u0119 istorij\u0105<\/h2>\n<p>Straipsnyje pabr\u0117\u017eiama, kad vanduo pasiglem\u017eia ne tik prie\u0161istor\u0117s p\u0117dsakus. JAV \u0160iaur\u0117s Karolinoje, Roanoko saloje, archeologai tiria XVI am\u017eiaus angl\u0173 kolonij\u0105, kurios dingimas iki \u0161iol laikomas m\u012fsle.<\/p>\n<p>Pakrant\u0117s erozija ten tokia didel\u0117, kad Nacionaliniame istoriniame parke \u201eFort Raleigh\u201c jau prarastos net teritorijos, kurios buvo i\u0161tirtos 2007 metais. Vieno i\u0161 tyrim\u0173 atstovo teigimu, krantai per du de\u0161imtme\u010dius traukiasi ma\u017edaug dvide\u0161im\u010dia p\u0117d\u0173, o \u0161is tempas gali did\u0117ti.<\/p>\n<p>Tokie pavyzd\u017eiai primena, jog archeologams prieinama sausuma \u2013 tik dalis \u017emoni\u0173 istorijos. Kita dalis, tik\u0117tina, teb\u0117ra j\u016bros dugne, o jos paie\u0161ka reikalauja vis daugiau povandenini\u0173 tyrim\u0173 ir nauj\u0173 metod\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Did\u017eiul\u0117s pakran\u010di\u0173 teritorijos, buvusios sausuma ledynme\u010di\u0173 metu, atsid\u016br\u0117 po vandeniu \u2013 archeologai dugne jau randa stovykl\u0173 ir statini\u0173 p\u0117dsak\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[58332,101,58333,2332,51642,288,16060],"miestas":[],"class_list":["post-72413","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-technologijos","tag-akvaterra","tag-ekologija","tag-jerome-dobson","tag-juros-lygis","tag-ledynmeciai","tag-povandenine-archeologija","tag-siaures-amerika"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/72413","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=72413"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/72413\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=72413"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=72413"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=72413"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=72413"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}