{"id":72512,"date":"2026-11-22T18:36:38","date_gmt":"2026-11-22T18:36:38","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/22\/po-antarktidos-ledu-aptikti-senoviniu-kalnu-pedsakai-jie-galejo-prilygti-himalajams\/"},"modified":"2026-11-22T18:36:38","modified_gmt":"2026-11-22T18:36:38","slug":"po-antarktidos-ledu-aptikti-senoviniu-kalnu-pedsakai-jie-galejo-prilygti-himalajams","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/22\/po-antarktidos-ledu-aptikti-senoviniu-kalnu-pedsakai-jie-galejo-prilygti-himalajams\/","title":{"rendered":"Po Antarktidos ledu aptikti senovini\u0173 kaln\u0173 p\u0117dsakai: jie gal\u0117jo prilygti Himalajams"},"content":{"rendered":"<p>Antarktida \u0161iandien siejama su ledynais ir stingdan\u010diu \u0161al\u010diu, ta\u010diau po ledo danga slypi visai kitoks, gerokai senesnis kra\u0161tovaizdis. Mokslininkai rado \u012frodym\u0173, kad \u017eemyne kadaise egzistavo mil\u017eini\u0161ki kaln\u0173 masyvai.<\/p>\n<p>Tiesiogiai tirti Antarktidos geologin\u0119 praeit\u012f sud\u0117tinga, nes daugiau kaip 99,5 proc. \u017eemyno pavir\u0161iaus dengia ledas. D\u0117l to uolien\u0173 atodang\u0173 ir viet\u0173, kur b\u016bt\u0173 galima lengvai paimti m\u0117ginius, beveik n\u0117ra.<\/p>\n<p>Nauji tyrim\u0173 rezultatai, kuriuos pateik\u0117 Australian National University ir GFZ German Research Centre for Geosciences mokslininkai, rodo itin intensyvius kalnodaros procesus prie\u0161 \u0161imtus milijon\u0173 met\u0173. Pasak j\u0173, galingi kaln\u0173 ruo\u017eai formavosi laikotarpiu ma\u017edaug prie\u0161 650\u2013450 mln. met\u0173, kai jung\u0117si \u017eemynai, sudar\u0119 super\u017eemyn\u0105 Gondvan\u0105.<\/p>\n<p>Gondvana buvo vienas did\u017eiausi\u0173 super\u017eemyn\u0173 \u017dem\u0117s istorijoje \u2013 ji ap\u0117m\u0117 dabartin\u0117s Afrikos, Piet\u0173 Amerikos, Antarktidos, Australijos ir Indijos teritorijas. Toki\u0173 masyv\u0173 susidarym\u0105 l\u0117m\u0117 \u017eemynini\u0173 plok\u0161\u010di\u0173 susid\u016brimai, o aktyviausi procesai, mokslinink\u0173 teigimu, vyko regione, kuris \u0161iandien yra Antarktida.<\/p>\n<h2>Kaip su\u017einota, kas slepiasi po ledu<\/h2>\n<p>Kadangi gr\u0119\u017einiai ir uolien\u0173 m\u0117giniai i\u0161 po Antarktidos ledo yra itin sunkiai pasiekiami, tyr\u0117jai pasirinko netiesiogin\u012f keli\u0105. Jie analizavo 1 712 smulki\u0173 cirkonio gr\u016bdeli\u0173, i\u0161gaut\u0173 i\u0161 nuos\u0117d\u0173 Antarktidos pakrant\u0117se.<\/p>\n<p>Cirkonis geologijoje vertinamas d\u0117l to, kad jo kristalai gali i\u0161likti milijonus ar net milijardus met\u0173 ir \u201ei\u0161saugoti\u201c informacij\u0105 apie uolien\u0173 am\u017ei\u0173 bei susidarymo s\u0105lygas. Chemin\u0117 ir izotopin\u0117 analiz\u0117 leid\u017eia atkurti senovinius tektoninius procesus net ir tuomet, kai pirmin\u0117s uolienos seniai sunaikintos erozijos.<\/p>\n<p>Gauti duomenys parod\u0117 ypa\u010d stipri\u0105 kalnodar\u0105 650\u2013450 mln. met\u0173 laikotarpiu. Dalis cirkonio kristal\u0173 tur\u0117jo po\u017eymi\u0173, rodan\u010di\u0173, kad jie formavosi labai didelio sl\u0117gio s\u0105lygomis \u2013 tokiomis, kokios b\u016bdingos gilioms, galing\u0173 kalnyn\u0173 \u201e\u0161aknims\u201c.<\/p>\n<h2>Kokio masto kalnynai gal\u0117jo b\u016bti Antarktidoje<\/h2>\n<p>Remdamiesi \u0161iais \u017eenklais, mokslininkai daro i\u0161vad\u0105, kad po dabartiniu lediniu Antarktidos pavir\u0161iumi gali slyp\u0117ti senovini\u0173 kaln\u0173 sistem\u0173 liekanos. Tyrime teigiama, jog kadaise susiformavusios strukt\u016bros gal\u0117jo b\u016bti pana\u0161aus masto kaip \u0161iuolaikiniai Himalajai.<\/p>\n<p>V\u0117liau \u0161iuos kalnus ilgainiui stipriai paveik\u0117 erozija, o j\u0173 liku\u010dius \u201epasl\u0117p\u0117\u201c u\u017eaugusi ledo danga. Taip susiformavo paradoksalus vaizdas: vienoje labiausiai at\u0161iauri\u0173 \u017dem\u0117s viet\u0173 gali b\u016bti u\u017ekonservuota aplinka, menanti laikus, kai planetos \u017eemynai buvo visi\u0161kai kitaip i\u0161sid\u0117st\u0119.<\/p>\n<p>Tyrimo rezultatai publikuoti mokslo \u017eurnale \u201eEarth and Planetary Science Letters\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Mokslininkai, i\u0161tyr\u0119 1 712 cirkonio gr\u016bdeli\u0173, nustat\u0117, kad po Antarktidos ledu gali slyp\u0117ti 650\u2013450 mln. met\u0173 senumo kalnyn\u0173 liekanos.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":72513,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[4540,26088,874,27843,3705,58468,42473],"miestas":[],"class_list":["post-72512","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas","tag-antarktida","tag-cirkonis","tag-geologija","tag-gondvana","tag-himalajai","tag-kalnodara","tag-ploksciu-tektonika"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/72512","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=72512"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/72512\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/72513"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=72512"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=72512"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=72512"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=72512"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}