{"id":72523,"date":"2026-11-22T20:00:48","date_gmt":"2026-11-22T20:00:48","guid":{"rendered":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/22\/mokslininkai-aiskinasi-kodel-vezys-beveik-niekada-neplinta-i-sirdi-gali-buti-kalti-jos-duziai\/"},"modified":"2026-11-22T20:00:48","modified_gmt":"2026-11-22T20:00:48","slug":"mokslininkai-aiskinasi-kodel-vezys-beveik-niekada-neplinta-i-sirdi-gali-buti-kalti-jos-duziai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/2026\/11\/22\/mokslininkai-aiskinasi-kodel-vezys-beveik-niekada-neplinta-i-sirdi-gali-buti-kalti-jos-duziai\/","title":{"rendered":"Mokslininkai ai\u0161kinasi, kod\u0117l v\u0117\u017eys beveik niekada neplinta \u012f \u0161ird\u012f \u2013 gali b\u016bti kalti jos d\u016b\u017eiai"},"content":{"rendered":"<p>V\u0117\u017eio l\u0105stel\u0117s po k\u016bn\u0105 keliauja krauju, ta\u010diau viena vieta joms beveik ne\u012fveikiama \u2013 \u0161irdis. Nors ji nuolat \u201emaitinama\u201c krauju, piktybiniai navikai \u0161iame organe itin reti, o metastaz\u0117s \u010dia aptinkamos i\u0161skirtiniais atvejais.<\/p>\n<p>Naujame tyrime si\u016blomas netik\u0117tas paai\u0161kinimas: \u0161ird\u012f nuo navik\u0173 gali saugoti jos nuolatinis susitraukimas ir tempimasis. Pasak autori\u0173, mechanin\u0117 \u0161irdies apkrova tarsi siun\u010dia fizin\u012f signal\u0105, d\u0117l kurio v\u0117\u017eio l\u0105stel\u0117ms tampa sunkiau \u201e\u012fjungti\u201c augim\u0105 skatinan\u010dius genus.<\/p>\n<p>Tyrimas dar ankstyvas \u2013 daug i\u0161vad\u0173 remiasi bandymais su pel\u0117mis ir laboratorijoje i\u0161augintais audiniais. Vis d\u0117lto jis atveria id\u0117j\u0105, kad ateities gydymo metodai gal\u0117t\u0173 pasitelkti ritmi\u0161k\u0105 mechanin\u012f poveik\u012f, pana\u0161\u0173 \u012f \u0161irdies pulsacij\u0105.<\/p>\n<p>Mokslininkai taip pat ie\u0161ko, kokie vidiniai l\u0105stel\u0117s mechanizmai \u201epaver\u010dia\u201c fizin\u0119 j\u0117g\u0105 gen\u0173 aktyvumo poky\u010diais. Jei tai pasitvirtint\u0173 ir \u017emon\u0117ms, tokios \u017einios gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti kurti naujus b\u016bdus stabdyti navik\u0173 augim\u0105.<\/p>\n<h2>Keistas faktas medicinoje: \u0161irdies v\u0117\u017eys \u2013 itin retas<\/h2>\n<p>\u0160irdies ir kraujagysli\u0173 ligos bei v\u0117\u017eys yra vienos da\u017eniausi\u0173 mirties prie\u017eas\u010di\u0173 pasaulyje, ta\u010diau pirminis \u0161irdies v\u0117\u017eys pasitaiko itin retai. Tyrime primenama, kad navikai, prasidedantys \u0161irdyje, aptinkami ma\u017eiau nei 1 proc. autopsij\u0173.<\/p>\n<p>Tai glumina, nes \u0161irdis turi labai ger\u0105 kraujotak\u0105, o v\u0117\u017eio l\u0105stel\u0117s metastazuodamos da\u017enai \u201ekeliauja\u201c b\u016btent krauju. Logi\u0161kai m\u0105stant, \u0161irdis tur\u0117t\u0173 b\u016bti da\u017enas \u201enusileidimo ta\u0161kas\u201c, ta\u010diau realyb\u0117je taip n\u0117ra.<\/p>\n<p>Italijoje dirbanti komanda, vadovaujama Giulio Ciucci ir Serenos Zacchigna i\u0161 Tarptautinio gen\u0173 in\u017einerijos ir biotechnologijos centro Trieste, atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f \u0161irdies biologij\u0105: po gimimo \u017einduoli\u0173 \u0161irdies l\u0105stel\u0117s da\u017eniausiai beveik nustoja dalytis.<\/p>\n<p>Tyr\u0117jai k\u0117l\u0117 prielaid\u0105, kad j\u0117gos, kurios \u201eu\u017erakina\u201c \u0161irdies raumens l\u0105steli\u0173 dauginim\u0105si, gal\u0117t\u0173 veikti ir v\u0117\u017eio l\u0105steles, stabdydamos j\u0173 plitim\u0105 \u0161irdyje.<\/p>\n<h2>Bandymas su \u201eantra \u0161irdimi\u201c: kai n\u0117ra apkrovos, navikas auga<\/h2>\n<p>Viename eksperimente pel\u0117ms buvo \u012fjungtos v\u0117\u017e\u012f skatinan\u010dios mutacijos keliuose organuose \u2013 tarp j\u0173 ir \u0161irdyje. Navikai formavosi kitur, bet \u0161irdis i\u0161liko be v\u0117\u017eio po\u017eymi\u0173.<\/p>\n<p>Dar ry\u0161kesnis rezultatas gautas atlikus bandym\u0105 su papildoma, \u012f kakl\u0105 persodinta \u0161irdimi. Ji buvo gyva ir apr\u016bpinama krauju, ta\u010diau neatliko pagrindinio \u201esiurblio\u201c darbo, tod\u0117l jai teko gerokai ma\u017eesn\u0117 mechanin\u0117 apkrova.<\/p>\n<p>Kai v\u0117\u017eio l\u0105stel\u0117s buvo suleistos \u012f abi \u0161irdis, persodintoje \u2013 \u201eneapkrautoje\u201c \u2013 jos augo greitai. Tuo metu \u012fprastai plakan\u010dioje, nat\u016brali\u0105 apkrov\u0105 patirian\u010dioje \u0161irdyje v\u0117\u017eio l\u0105stel\u0117ms sek\u0117si gerokai pras\u010diau.<\/p>\n<p>Pana\u0161us d\u0117sningumas pasteb\u0117tas ir laboratorijoje auginamuose \u0161irdies audiniuose: esant mechaninei apkrovai v\u0117\u017eio l\u0105steli\u0173 augimas l\u0117t\u0117jo, o j\u0105 pa\u0161alinus \u2013 plau\u010di\u0173, storosios \u017earnos ir melanomos l\u0105stel\u0117ms daugintis buvo lengviau.<\/p>\n<h2>Galimas raktas \u2013 baltymas Nesprin-2 ir gen\u0173 valdymo poky\u010diai<\/h2>\n<p>Tyr\u0117jai ai\u0161kinosi, kaip \u0161irdies \u201ej\u0117ga\u201c gal\u0117t\u0173 paveikti v\u0117\u017eio l\u0105stel\u0117s vid\u0173. D\u0117mesys nukrypo \u012f baltym\u0105 Nesprin-2, kuris padeda susieti l\u0105stel\u0117s strukt\u016br\u0105 su branduoliu, kuriame saugoma DNR \u2013 tai vienas keli\u0173, leid\u017eian\u010di\u0173 l\u0105stelei \u201ejausti\u201c tempim\u0105 ar spaudim\u0105.<\/p>\n<p>Esant normaliai \u0161irdies mechaninei j\u0117gai, Nesprin-2 aktyvumas did\u0117jo, o kartu keit\u0117si ir tai, kaip l\u0105stel\u0117s tvarkosi su DNR. Tyrime pabr\u0117\u017eiama, kad DNR l\u0105stel\u0117je n\u0117ra \u201elaisva\u201c \u2013 ji supakuojama ir i\u0161pakuojama, o \u0161ie procesai lemia, kurie genai aktyvuojami.<\/p>\n<p>Autori\u0173 teigimu, \u0161irdies d\u016b\u017ei\u0173 sukelta j\u0117ga gal\u0117jo pastumti v\u0117\u017eio l\u0105steles nuo augimui palankios b\u016bsenos, pakeisdama j\u0173 epigenetin\u012f reguliavim\u0105. Retais \u017emoni\u0173 \u0161irdies metastazi\u0173 atvejais taip pat pasteb\u0117ta po\u017eymi\u0173, kad toks DNR \u201epakavimo\u201c mechanizmas b\u016bna pakit\u0119s.<\/p>\n<p>Nor\u0117dami patikrinti, ar Nesprin-2 i\u0161ties svarbus, mokslininkai j\u012f \u201enutild\u0117\u201c plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio l\u0105stel\u0117se ir implantavo jas \u012f peli\u0173 \u0161irdis. Tuomet l\u0105stel\u0117s v\u0117l \u012fgijo geb\u0117jim\u0105 augti net ir plakan\u010dioje, mechanin\u0119 apkrov\u0105 patirian\u010dioje \u0161irdyje \u2013 susiformavo dideli navikai.<\/p>\n<h2>Ar navikus ateityje bus galima veikti ritmi\u0161ku judesiu?<\/h2>\n<p>Nors rezultatai intriguojantys, patys autoriai pabr\u0117\u017eia ribotumus: \u017emogaus navikai auga sud\u0117tingesn\u0117je aplinkoje, kur svarb\u0173 vaidmen\u012f atlieka imunin\u0117s l\u0105stel\u0117s, kraujagysl\u0117s, randinis audinys ir daugyb\u0117 chemini\u0173 signal\u0173.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto tyr\u0117jai jau svarsto provokuojan\u010di\u0105 krypt\u012f \u2013 ar ritmi\u0161ka mechanin\u0117 stimuliacija gal\u0117t\u0173 b\u016bti taikoma ir navikams ne \u0161irdyje. Komanda bendradarbiauja su in\u017einieriais, kurdama prototipus prietais\u0173, kurie gal\u0117t\u0173 per od\u0105 spaudimu veikti pavir\u0161iuje esan\u010dius navikus, pavyzd\u017eiui, kai kuriuos odos ar kr\u016bties v\u0117\u017eio atvejus.<\/p>\n<p>Toki\u0105 id\u0117j\u0105 dar reik\u0117t\u0173 pla\u010diai tikrinti: kokie navikai reaguoja \u012f j\u0117g\u0105, koks spaudimas b\u016bt\u0173 saugus, kaip da\u017enai j\u012f taikyti ir ar tai netur\u0117t\u0173 nepageidaujam\u0173 pasekmi\u0173. Skirting\u0173 tip\u0173 v\u0117\u017eio l\u0105stel\u0117s gali elgtis labai nevienodai, tod\u0117l vienas metodas tikrai netaps universaliu sprendimu.<\/p>\n<p>Tyrimo i\u0161vados paskelbtos \u017eurnale \u201eScience\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Tyrimas rodo, kad \u0161irdies d\u016b\u017ei\u0173 sukeliama mechanin\u0117 apkrova gali slopinti v\u0117\u017eio l\u0105steli\u0173 augim\u0105 ir paai\u0161kinti, kod\u0117l metastaz\u0117s \u012f \u0161ird\u012f retos.<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[7230,7801,58478,2067,6573,32776,2066],"miestas":[],"class_list":["post-72523","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-mokslas","tag-epigenetika","tag-metastazes","tag-nesprin-2","tag-onkologija","tag-science","tag-sirdis","tag-vezys"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/72523","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=72523"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/72523\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=72523"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=72523"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=72523"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=72523"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}