29 Cygni b yra vienas i\u0161 t\u0173 kosmini\u0173 objekt\u0173, kurie sujaukia astronom\u0173 tvarkingas lentyn\u0117les. Jo mas\u0117 siekia apie 15 Jupiterio masi\u0173, tod\u0117l jis atsiduria ties riba, skirian\u010dia did\u017eiausias planetas nuo rud\u0173j\u0173 nyk\u0161tuki\u0173. Ta\u010diau nauji \u201eJames Webb\u201c kosminio teleskopo duomenys vis ai\u0161kiau rodo, kad \u0161is k\u016bnas grei\u010diausiai susiformavo ne kaip \u017evaig\u017ed\u0117, o kaip planeta \u2013 palaipsniui kaupiant med\u017eiag\u0105 protoplanetiniame diske.<\/p>\n
Riba tarp planetos ir \u201ebeveik \u017evaig\u017ed\u0117s\u201c jau seniai kelia daugiau diskusij\u0173 nei si\u016blo ai\u0161k\u0173 atsakym\u0105. Vien mas\u0117s kriterijaus nepakanka: rudosios nyk\u0161tuk\u0117s trump\u0105 laik\u0105 gali deginti deuter\u012f, o planetos \u2013 ne. Vis d\u0117lto stebint tolimus objektus \u0161\u012f skirtum\u0105 ne visada \u012fmanoma patikimai nustatyti. D\u0117l to astronomai vis da\u017eniau klausia ne tik kiek objektas sveria, bet ir kaip jis atsirado. 29 Cygni b atveju \u201eWebb\u201c pateik\u0117 argument\u0173 b\u016btent \u0161ioje, gerokai \u012fdomesn\u0117je kategorijoje.<\/p>\n
Kosmosas dar kart\u0105 primin\u0117, kad jam nepatinka m\u016bs\u0173 sukurtos d\u0117\u017eut\u0117s. Nor\u0117t\u0173si ai\u0161kaus br\u016bk\u0161nio: \u010dia baigiasi planeta, \u010dia prasideda ma\u017ea \u017evaig\u017ed\u0117. Ta\u010diau gamta m\u0117gsta objektus, kurie balansuoja ties riba ir ver\u010dia mokslininkus spr\u0119sti, kuriai skil\u010diai juos priskirti.<\/p>\n
29 Cygni b skrieja aplink netolim\u0105 \u017evaig\u017ed\u0119, o jo mas\u0117 vertinama ma\u017edaug 15 Jupiterio masi\u0173. Tai itin nepatogi vieta klasifikacijai: per didelis, kad be dvejoni\u0173 b\u016bt\u0173 vadinamas \u012fprastu dujiniu mil\u017einu, bet kartu ne toks, kur\u012f automati\u0161kai b\u016bt\u0173 galima priskirti rudosioms nyk\u0161tuk\u0117ms. Astronomijoje tai primena sportinink\u0105, kuris netelpa \u012f \u012fprastas svorio kategorijas, nors akivaizd\u017eiai priklauso tai pa\u010diai rung\u010diai.<\/p>\n
\u201eWebb\u201c i\u0161samiau i\u0161tyr\u0117 jo atmosfer\u0105 ir chemin\u0119 sud\u0117t\u012f \u2013 ir b\u016btent \u010dia prasid\u0117jo \u012fdomiausia dalis. Tyr\u0117jai aptiko po\u017eymi\u0173, rodan\u010di\u0173 padidint\u0105 sunkesni\u0173 element\u0173, \u012fskaitant anglies ir deguonies, kiek\u012f. Toks cheminis \u201epara\u0161as\u201c labiau b\u016bdingas objektui, susiformavusiam protoplanetiniame diske akrecijos b\u016bdu, nei k\u016bnui, gimusiam kaip \u017evaig\u017ed\u0117 d\u0117l tiesiogin\u0117s duj\u0173 debesies fragmentacijos. Kitaip tariant, 29 Cygni b labiau pana\u0161us \u012f planet\u0105, kuri u\u017eaugo iki kra\u0161tutinumo, o ne \u012f nepavykusi\u0105 ma\u017e\u0105 \u017evaig\u017ed\u0119.<\/p>\n
Populiariuose paai\u0161kinimuose lengva supainioti dyd\u012f su kilme. Vis d\u0117lto kosmose mas\u0117 dar neapibr\u0117\u017eia visos \u201etapatyb\u0117s\u201c. Du objektai gali atrodyti pana\u0161\u016bs skai\u010diais, bet b\u016bti gim\u0119 visi\u0161kai skirtingais keliais: vienas \u2013 i\u0161 planetinio disko, kitas \u2013 d\u0117l \u017evaig\u017ed\u0117daros proceso duj\u0173 debesyje. I\u0161 tolo \u2013 tarsi pana\u0161\u016bs giminai\u010diai, ta\u010diau kilm\u0117s \u201egenealogijoje\u201c priklausantys skirtingoms \u0161eimoms.<\/p>\n
Vertingiausia \u201eWebb\u201c steb\u0117jim\u0173 dalis \u0161iandien \u2013 ne vien faktas, kad \u201eka\u017ekas ten yra\u201c, o geb\u0117jimas rekonstruoti, kaip tolimi pasauliai gim\u0117. 29 Cygni b atveju tai ir buvo pagrindinis tikslas: i\u0161 atmosferos sud\u0117ties, orbitos parametr\u0173 ir kit\u0173 duomen\u0173 sud\u0117lioti kosmin\u0119 biografij\u0105. Vis daugiau po\u017eymi\u0173 rodo scenarij\u0173, kuriame objektas augo \u201ei\u0161 apa\u010dios \u012f vir\u0161\u0173\u201c, sluoksnis po sluoksnio, protoplanetiniame diske.<\/p>\n
Tai kei\u010dia po\u017ei\u016br\u012f \u012f masyviausias planetas. Ilg\u0105 laik\u0105 buvo patogu manyti, kad per\u017eengus tam tikr\u0105 mas\u0117s slenkst\u012f planeta \u201etampa ka\u017ekuo kitu\u201c. Ta\u010diau 29 Cygni b leid\u017eia suprasti, kad gamta gali \u201eprip\u016bsti\u201c planet\u0105 gerokai labiau, nei diktavo atsargi intuicija. Tam neb\u016btinai reikia pereiti prie \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 gimimo mechanizm\u0173 \u2013 kartais pakanka disko, daug med\u017eiagos ir itin at\u0161iauri\u0173 augimo s\u0105lyg\u0173.<\/p>\n
Tai galima palyginti su architekt\u016bra: ilgai gali atrodyti, kad pastatas, perkop\u0119s tam tikr\u0105 auk\u0161t\u012f, privalo b\u016bti pastatytas visi\u0161kai kita technologija. O tuomet paai\u0161k\u0117ja, kad ne \u2013 tai tas pats konstrukcijos tipas, tik i\u0161pl\u0117stas iki ekstremumo. 29 Cygni b gali b\u016bti b\u016btent toks \u201edangorai\u017eis\u201c, pastatytas pagal planetines taisykles, nors ilgai atrod\u0117, kad jos tokio svorio neatlaikyt\u0173.<\/p>\n
\u0160ie steb\u0117jimai nepateikia vienos patogios definicijos \u2013 ta\u010diau si\u016blo kai k\u0105 svarbesnio. Jie parodo, kad vien mas\u0117s kriterijus da\u017enai yra pernelyg grubus. Jei ma\u017edaug 15 Jupiterio masi\u0173 objektas gali tur\u0117ti ai\u0161ki\u0173 planetin\u0117s kilm\u0117s po\u017eymi\u0173, vadinasi, riba tarp planetos ir \u017evaig\u017ed\u0117s n\u0117ra tiesi linija. Grei\u010diau tai pasienio zona, kurioje \u201edokumentai\u201c tikrinami ne kart\u0105.<\/p>\n
Tai svarbu ne tik egzoplanet\u0173 katalogams. Nuo to, kaip interpretuojami tokie objektai, priklauso ir tai, kaip modeliuojame planetini\u0173 sistem\u0173 formavim\u0105si. Jei supermasyvios planetos akrecijos b\u016bdu gali gimti da\u017eniau, nei manyta, gali tekti i\u0161 naujo \u012fvertinti, kiek med\u017eiagos jaunos \u017evaig\u017ed\u0117s diskuose i\u0161 ties\u0173 gali b\u016bti \u201esugraibstoma\u201c ir kokie ekstremal\u016bs pasauliai i\u0161 j\u0173 gali susiformuoti.<\/p>\n
\u0160altinis: NASA.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
29 Cygni b yra vienas i\u0161 t\u0173 kosmini\u0173 objekt\u0173, kurie sujaukia astronom\u0173 tvarkingas lentyn\u0117les. Jo mas\u0117 siekia apie 15 Jupiterio masi\u0173, tod\u0117l jis atsiduria ties riba, skirian\u010dia did\u017eiausias planetas nuo rud\u0173j\u0173 nyk\u0161tuki\u0173. Ta\u010diau nauji \u201eJames Webb\u201c kosminio teleskopo duomenys vis ai\u0161kiau rodo, kad \u0161is k\u016bnas grei\u010diausiai susiformavo ne kaip \u017evaig\u017ed\u0117, o kaip planeta \u2013 palaipsniui […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":7294,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[10],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-7293","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mokslas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7293","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7293"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7293\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7294"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7293"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7293"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7293"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=7293"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}