Galvodami, kas sukelia padid\u0117jus\u012f kraujosp\u016bd\u012f, \u017emon\u0117s da\u017eniausiai mini gyvenimo b\u016bd\u0105: s\u016br\u0173 maist\u0105, fizinio aktyvumo stok\u0105 ar r\u016bkym\u0105. Ta\u010diau mokslininkai atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f dar vien\u0105, netik\u0117t\u0105 druskos \u0161altin\u012f \u2013 geriam\u0105j\u012f vanden\u012f.<\/p>\n
Kylant j\u016bros lygiui, s\u016brus vanduo vis da\u017eniau skverbiasi \u012f g\u0117lo vandens i\u0161teklius. Tai ypa\u010d aktualu pakran\u010di\u0173 teritorijose, kur j\u016bros vanduo gali patekti \u012f po\u017eeminius g\u0117lo vandens sluoksnius ir didinti vandens druskingum\u0105. Visuomen\u0117s sveikatos tyr\u0117jai kelia klausim\u0105, ar \u0161is procesas gali didinti hipertenzijos rizik\u0105 pasauliniu mastu.<\/p>\n
Ap\u017evelg\u0119 ankstesnius mokslinius darbus, tyr\u0117jai nustat\u0117, kad \u017emon\u0117s, kurie vartoja s\u016bresn\u012f geriam\u0105j\u012f vanden\u012f, da\u017eniau turi reik\u0161mingai auk\u0161tesn\u012f kraujosp\u016bd\u012f ir didesn\u0119 hipertenzijos rizik\u0105. Ry\u0161ys, kaip ir tik\u0117tasi, stipriausias pakran\u010di\u0173 regionuose, kur g\u0117lo vandens \u0161altiniai vis labiau u\u017eter\u0161iami j\u016bros vandeniu.<\/p>\n
Tyr\u0117j\u0173 teigimu, tai yra da\u017enai ne\u012fvertinamas aplinkos veiksnys, galintis prisid\u0117ti prie \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 na\u0161tos, o klimato kaitai spart\u0117jant problema gali tik did\u0117ti.<\/p>\n
Hipertenzija, t. y. nuolat padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis, pasaulyje paveikia daugiau nei milijard\u0105 \u017emoni\u0173 ir i\u0161lieka viena pagrindini\u0173 \u0161irdies lig\u0173 bei insulto prie\u017eas\u010di\u0173. Vis d\u0117lto prevencijos priemon\u0117s da\u017eniausiai orientuojasi \u012f gyvenimo b\u016bd\u0105, o aplinkos veiksniams skiriama ma\u017eiau d\u0117mesio.<\/p>\n
Vienas i\u0161 toki\u0173 veiksni\u0173 \u2013 geriamojo vandens druskingumas, apib\u016bdinamas kaip i\u0161tirpusi\u0173 drusk\u0173, pirmiausia natrio, koncentracija vandenyje. Daugelyje pakran\u010di\u0173 vietovi\u0173 po\u017eeminis vanduo s\u016br\u0117ja, nes kylantis j\u016bros lygis stumia j\u016bros vanden\u012f \u012f g\u0117lo vandens telkinius.<\/p>\n
Situacija ypa\u010d jautri tod\u0117l, kad pasaulyje daugiau nei 3 milijardai \u017emoni\u0173 gyvena pakran\u010di\u0173 arba netoli pakran\u010di\u0173 esan\u010diuose regionuose. Daugelyje ma\u017e\u0173 ir vidutini\u0173 pajam\u0173 \u0161ali\u0173 po\u017eeminis vanduo yra pagrindinis geriamojo vandens \u0161altinis.<\/p>\n
Tokiose bendruomen\u0117se \u017emon\u0117s gali nepastebimai suvartoti didelius natrio kiekius vien gerdami ar gamindami maist\u0105 i\u0161 s\u016bresnio vandens \u2013 net jei jo s\u016brumo skonis n\u0117ra ai\u0161kiai juntamas.<\/p>\n
Mokslininkai jau kur\u012f laik\u0105 \u012ftaria, kad didesnis geriamojo vandens druskingumas gali tur\u0117ti \u012ftakos kraujosp\u016bd\u017eiui ir \u0161irdies bei kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikai. Ta\u010diau ankstesni\u0173 tyrim\u0173 rezultatus neretai apsunkino skirtingi tyrim\u0173 metodai, prie\u0161taringos i\u0161vados, nevienodi ir netiksl\u016bs druskingumo matavimo b\u016bdai bei nedidel\u0117s imtys. Taip pat ne visada ai\u0161ku, ar rizika skiriasi priklausomai nuo gyventoj\u0173 grupi\u0173.<\/p>\n
Siekdami suma\u017einti \u0161\u012f neapibr\u0117\u017etum\u0105, tyr\u0117jai atliko sistemin\u0119 ap\u017evalg\u0105 ir metaanaliz\u0119, sujungdami 27 populiacini\u0173 tyrim\u0173 duomenis. \u012e analiz\u0119 \u012ftraukti daugiau nei 74 t\u016bkst. dalyvi\u0173 i\u0161 JAV, Australijos, Izraelio, Banglade\u0161o, Vietnamo, Kenijos ir keli\u0173 Europos \u0161ali\u0173.<\/p>\n
Analizuoti tyrimai vertino s\u0105sajas tarp natrio kiekio geriamajame vandenyje ir \u0161irdies bei kraujagysli\u0173 sistemos rodikli\u0173, \u012fskaitant kraujosp\u016bd\u012f, hipertenzij\u0105 bei kitas su \u0161irdimi susijusias b\u016bkles.<\/p>\n
Rezultatai parod\u0117 nuosekli\u0105 tendencij\u0105: \u017emon\u0117ms, vartojantiems s\u016bresn\u012f vanden\u012f, vidutini\u0161kai nustatytas ma\u017edaug 3,22 mmHg didesnis sistolinis ir apie 2,82 mmHg didesnis diastolinis kraujosp\u016bdis.<\/p>\n
Be to, didesnis vandens druskingumas buvo siejamas su 26 proc. didesne hipertenzijos i\u0161sivystymo rizika. \u0160ios s\u0105sajos ry\u0161kiausios pakran\u010di\u0173 gyventojams.<\/p>\n
Nors atskiram \u017emogui \u0161ie poky\u010diai gali atrodyti nedideli, tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad net ir nedidelis vidutinio kraujosp\u016bd\u017eio padid\u0117jimas didel\u0117se populiacijose gali tur\u0117ti reik\u0161ming\u0173 visuomen\u0117s sveikatos pasekmi\u0173.<\/p>\n
Autori\u0173 teigimu, hipertenzijos rizika, susijusi su didesniu vandens druskingumu, savo mastu gali b\u016bti pana\u0161i \u012f kit\u0173 rizikos veiksni\u0173, pavyzd\u017eiui, ma\u017eo fizinio aktyvumo, poveik\u012f.<\/p>\n
Tyr\u0117jai pabr\u0117\u017eia, kad sprend\u017eiant padid\u0117jusio kraujosp\u016bd\u017eio problem\u0105 svarbu vertinti ne tik individualius \u012fpro\u010dius, bet ir aplinkos poveik\u012f. Nepaisant augan\u010dio \u012frodym\u0173 kiekio, apie ilgalaik\u012f s\u016bresnio geriamojo vandens poveik\u012f tokioms ligoms kaip infarktas ar insultas vis dar \u017einoma palyginti ma\u017eai.<\/p>\n
Ap\u017evalgoje pa\u017eymima, kad toki\u0173 tyrim\u0173 yra nedaug, tod\u0117l ateityje svarbu ai\u0161kiau nustatyti, kaip s\u016brus vanduo veikia \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizik\u0105 ir kokie druskingumo lygiai gali b\u016bti \u017ealingi sveikatai.<\/p>\n
\u012edomu tai, kad dabartin\u0117s Pasaulio sveikatos organizacijos gair\u0117s nenustato sveikata pagr\u012fsto natrio kiekio standarto geriamajame vandenyje, o tai, tyr\u0117j\u0173 manymu, dar labiau i\u0161ry\u0161kina poreik\u012f kaupti tvirtesnius mokslinius \u012frodymus.<\/p>\n
Daugumai \u017emoni\u0173 pagrindinis natrio \u0161altinis vis dar i\u0161lieka maistas, ta\u010diau padid\u0117jus vandens druskingumui geriamasis vanduo gali reik\u0161mingai prisid\u0117ti prie bendro natrio suvartojimo. Specialistai rekomenduoja, jei \u012fmanoma, susipa\u017einti su vietos vandens kokyb\u0117s rodikliais ir kartu atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f bendr\u0105 natrio kiek\u012f mityboje, siekiant geriau kontroliuoti kraujosp\u016bd\u012f.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Galvodami, kas sukelia padid\u0117jus\u012f kraujosp\u016bd\u012f, \u017emon\u0117s da\u017eniausiai mini gyvenimo b\u016bd\u0105: s\u016br\u0173 maist\u0105, fizinio aktyvumo stok\u0105 ar r\u016bkym\u0105. Ta\u010diau mokslininkai atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f dar vien\u0105, netik\u0117t\u0105 druskos \u0161altin\u012f \u2013 geriam\u0105j\u012f vanden\u012f. Kylant j\u016bros lygiui, s\u016brus vanduo vis da\u017eniau skverbiasi \u012f g\u0117lo vandens i\u0161teklius. Tai ypa\u010d aktualu pakran\u010di\u0173 teritorijose, kur j\u016bros vanduo gali patekti \u012f po\u017eeminius g\u0117lo […]<\/p>\n","protected":false},"author":0,"featured_media":7372,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[8],"tags":[],"miestas":[],"class_list":["post-7371","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7371","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7371"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7371\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7372"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7371"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7371"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7371"},{"taxonomy":"miestas","embeddable":true,"href":"https:\/\/cp.snarskis.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/miestas?post=7371"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}